Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Kontrastus švelnina tik geradariai
2004-01-14
Giedrė BUDVYTIENĖ
Kasmet Lietuvoje beveik 100 vaikų diagnozuojamos onkologinės kraujo ligos. Jų gydymas - ilgas ir sudėtingas. Vaikai po pusmetį ar net metus praleidžia ligoninėje, todėl labai svarbu, kad aplinka čia būtų kuo artimesnė ir panašesnė į namų. Deja, valstybė, skirianti milijonus litų šių ligonių gydymui, neišgali rasti lėšų dar ir patalpoms atnaujinti, juolab jaukumui sukurti. Jei ne rėmėjai, su baisia liga kovojantiems ligoniams tektų gyventi dešimtmečius nedažytose palatose, miegoti išgulėtose lovose, stigtų būtiniausių buities reikmenų.
Apsigyvena ilgam
Didžioji dalis kraujo vėžiu susirgusių vaikų iš visos Lietuvos gydosi Respublikinės Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės Onkohematologijos skyriuje - apie 1,5 tūkst. per metus. Šiuo metu jų čia yra 37. Kartu gyvena juos slaugančios mamos ar kiti artimieji.
Gyvenimas mažutėse palatose, kur vos telpa 4 lovos, tiesiog verda. Po kasdienių procedūrų pas mokyklinio amžiaus ligonius ateina mokytojai ir čia pat vyksta pamokos. Tuo metu mamos eina į parduotuvę, verda pietus, skalbia, tvarkosi. Mažieji, jei geriau jaučiasi, vaikštinėja koridoriuje ar keliauja į žaidimų kambarį.
“Nė pati nepastebėjau, kad grįždamos iš parduotuvės kartu su kitomis mamomis ėmėme sakyti: na, eime namo”, - pasakoja tauragiškės Vaidos, kuri šiame skyriuje su pertraukomis gydosi jau metus, mama. Vienuoliktokės klaipėdietės Kristinos, kuri čia vos mėnesį praleido, mama pritaria: ligoninė greitai tampa antraisiais namais.
Vienoje palatoje gulinčios mergaitės kartu žiūri mažytį nespalvotą “Šilelį”, bendrauja, skaito. Jų mamos taip pat susidraugavo. Kartu valgyti verda skyriuje įrengtoje virtuvėlėje. Moterys juokauja, kad į ligoninę susigabeno kone pusę namų: ir indus, ir puodus, ir dar begalę reikalingų daiktų. Matyt, kad išeinant lengvojo automobilio priekabos prireiks viskam išvežti.
“Ligoninės maistas labai neskanus”, - tikina Kristina. Mamos sako tik pačios ir valgančios valdišką maistą, o vaikams verdančios naminį. Jie ir taip negali pasigirti geru apetitu, nuo ligos nusilpę, tad gamina jiems tai, ko širdis geidžia. Vaida tądien pietums buvo užsiprašiusi bulvių košės su padažu.
Ir sienos gydo
Kristinai ir Vaidai pasisekė, nes jos guli naujoje jaukioje palatoje. Šviesia pasteline spalva išdažytos sienos, patogios lovos, dailus stalelis. Šalia palatos įrengtame vonios kambaryje, išklijuotame žvilgančiomis plytelėmis, moderni dušo kabina, patogus tualetas. Ant sienų - paveikslai. Švaru ir tvarkinga.
Dvejų metukų Matui su vienu iš artimųjų tenka gyventi vienoje iš keleto skyriuje likusių dar nesuremontuotų palatų. Ji ankštesnė nei naujosios, niūri, aptriušusi. Prastos ir lovos. Ne ką geriau atrodo senas tualetas su vonia, dvelkiantis nemaloniais specifiniais kvapais. Čia Matukas su pertraukomis gyvena jau beveik metus.
Dabar vaikas linksmas laksto koridoriuje: liga pamažu traukiasi. Praėjusių metų pradžioje piktybiniu plaučių naviku susirgusiam berniukui tebuvo metukai ir keli mėnesiai. Negana to, jis dar ir insultą po to patyrė. “Manau, kad jam viskas bus gerai. Ir mažiukas, ir ligos sudėtingos, tačiau, va, kapstosi”, - džiaugiasi skyriaus vedėjas Aleksandras Savinas, glostydamas berniukui galvą.
Kad viskas bus gerai, viliasi ir dvimetės Godos iš Raseinių mama. Mieloblastine leukemija mažylė susirgo prieš dvi savaites. Iki tol sveikata nesiskundusi vieną rytą nepakilo iš lovos: ant kojų nebepastovėjo. Atlikus kraujo tyrimus, smogė baisi žinia.
Goda atsidūrė ligoninėje. Čia būti teks ne mažiau kaip pusmetį. Jai taip pat teko suremontuota palata. “Bent aplinka ne taip slegia”, - tikina jos mama.
Atrodytų, ką bendro turi liga ir aplinka? Svarbu, kad gydo, ir gydo gerai. Svarbiausia, kad ligą pavyksta įveikti. Tačiau ir ligoninei šiuo atveju galime pritaikyti posakį, kai ir sienos gydo.
Onkohematologijos skyriaus psichologas Dima Kunskis sako, kad piktybiniais navikais sergančius vaikus ir jų tėvus jau pati liga labai slegia. Ne mažiau sunku pakelti ir kitą žinią, kad ilgą laiką gyventi teks ne namuose, o svetimoje aplinkoje. O jei dar ji atstumianti, nejauki, valdiška? D.Kunskis neabejoja: namų atmosferos sukūrimas padeda įveikti ligą. Tiesiogiai lemia nuotaiką ir didina gydymo efektyvumą.
Be rėmėjų neišsiverstų
“Per 15 metų mūsų skyriuje valstybės lėšomis pakeisti tik langai, tad be rėmėjų tikrai neišsiverstume”, - nė kiek neironizuodamas konstatuoja A.Savinas. Ir suskanta girti valstybę už tai, kad ji suranda lėšų šių sunkių ligonių gydymui vaistais, kurie nepaprastai brangūs. Todėl nebereikia ieškoti rėmėjų bent medikamentams. Valstybinė ligonių kasa tam skyrė net 2 mln. litų.
Kaulų čiulpų transplantacijoms lėšų taip pat nebetrūksta. Mažųjų nebereikia gabenti operuoti į užsienį, kur šios operacijos žymiai brangesnės. Jie operuojami naujame moderniame Onkohematologijos skyriuje įrengtame kaulų čiulpų transplantacijos poskyryje, kuris valstybei kainavo ne vieną šimtą tūkstančių litų. Čia nuo 2002 m. padaryta 11 kaulų čiulpų transplantacijų. Yra 4 naujintėlės palatos.
Iš ligoninės lėšų nebūtų pavykę atnaujinti nė vienos skyriaus palatos. Šiuo metu iš 20 neremontuotos liko tik 4. Prie kitų 16 kabo lentelės, kuriose nurodyti rėmėjai: Vokietijos draugija Lietuvos vaikams remti, JAV labdaros organizacija “Mercy Life Lithuania”, “Iki” parduotuvių tinklas ir daugelis kitų. Dar vienai šiuo metu remontuojamai pinigų iš verslininkų surinko Vokietijos ambasadoriaus žmona Gizela Von Rom.
Praėjusią savaitę “Iki” įteikė skyriui 30 tūkst. litų, surinktų per 2003 m. pabaigoje vykusią socialinę akciją “Padėkite mažyliams sveikti”. A.Savinas dar neapsisprendė, kam panaudos šią sumą: ar dar vieną palatą atnaujins, ar koridorių paremontuos. Linoleumas visai nuplyšęs. Būtina apšiltinti koridorius tarp poskyrių. Juose vėjai švilpia, nors nuolat vaikšto sunkūs ligoniai.
Koridoriaus gale žvilgsnį patraukia šviesos salelė - didelis akvariumas. Nardo ryškiaspalvės žuvytės, siūbuoja vandens augalai. Toks pats stovi ir kitame koridoriuje. Paklaustas, kas dovanojo šį grožį, skyriaus vedėjas numoja ranka: smulkmena, jis kartu su ligoninės direktoriumi Genadijumi Dolženka prieš keletą metų nupirkę. Kad vaikams būtų jaukiau.
Dar daug ko trūksta
Yra skyriuje viena vieta, kuri kaip magnetas traukia ligoniukus, kai tik liga atsitraukia tiek, kad jie gali prisiminti esą vaikai. Tai žaidimų kambarys. Nedidukas, bet jaukus. Čia yra bibliotekėlė, daug žaislų, beveik visi dovanoti rėmėjų. Ir meškinų, ir lėlių, ir Barbių namelis, labiausiai mėgstamas mažų mergaičių. “Jau bebaigiąs sulūžti”, - apgailestauja auklėtoja Janina Stepanauskienė. Ji nepraranda vilties, kad kas nors padovanos naują.
Auklėtoja puikiai pažįsta visus pacientus ir žino, ką jie išgyvena, todėl bando padėti jiems užsimiršti bent žaidžiant. Deja, populiariausias žaidimas - ligoninė. Visoms lėlėms ant rankų nupiešti raudoni ar mėlyni taškai, brūkšneliai, kurie simbolizuoja mėlynes, dūrių, lašelinių statymo vietas. Mažieji “gydytojai”, remdamiesi savo patirtimi, ramina lėles, kad nebijotų procedūrų: tu tik giliai kvėpuok ir pamatysi, visai neskaudės.
Auklėtoja sako, kad labiausiai trūksta stalo žaidimų vyresniems vaikams, paaugliams. Jiems tegali pasiūlyti dėlionę. Yra senutėlis kompiuteris, tačiau tik kelis žaidimus juo įmanoma žaisti. Jis labai traukia vyresniuosius. Pamatęs šį senuką “Iki” rinkodaros skyriaus vadovas Robertas Šuliauskas pažada: turėsite naują.
“Iki” dovanojo skyriui ir naują televizorių, vaizdo magnetofoną bei 8 filmukų kasetes. Kiti rėmėjai nupirko modernią viryklę. Ir skalbimo mašiną. Ir šaldytuvą. Labdaros ir paramos fondo “Daniela” pirmininkė Lina Višomirskienė renka lėšas, už kurias ketina skyriuje įrengti lyginimo kambarėlį ir skalbinių džiovyklą. Skurdžias ligonių šeimas fondas remia 1 tūkst. litų pašalpomis, perka kanceliarinių prekių.
Kaune padėtis - tragiška
Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikos 2-ojo skyriaus, kuriame taip pat gydomi onkologinėmis ligomis sergantys vaikai, vedėja Brigita Putelienė sako, kad čia nėra jokių privilegijų onkologiniams ligoniams. Palatos, kuriose jie praleidžia ištisus mėnesius, neremontuotos jau beveik 20 metų. Seniai atgyvenę ir tualetai. “Padėtis tragiška”, - trumpai apibūdina B.Putelienė.
Gal atnaujinti patalpas galėtų padėti rėmėjai, kaip, pavyzdžiui, sostinėje? “Rėmėjai mums atneša tik saldainių ir žaisliukų”, - atsako gydytoja. Ji džiaugiasi, kad jau galima matyti šviesą tunelio gale, nes jau parengtas projektas, net sąmata sudaryta, pagal kuriuos planuojama iš pagrindų atnaujinti šį skyrių. Tai bus daroma ne rėmėjų, o pačios ligoninės lėšomis.
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas, Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikos docentas Liutauras Labanauskas pasakoja, kad šioje sveikatos priežiūros įstaigoje parama bei labdara gaunama ir skirstoma centralizuotai. Šiuos klausimus tvarko ligoninės vadovybė. Kiekvienas skyrius ar klinika patys rėmėjų neieško. Tokia tvarka.
L.Labanauskas sako, kad artimiausiu metu bus iš tiesų pradėtas vaikų Onkohematologijos poskyrio remontas. Jis bus iš esmės pertvarkytas pagal visus ES tokio profilio įstaigai keliamus reikalavimus. Numatoma atnaujinti ir patalpas, ir įrangą. Tik tuomet mažieji šio skyriaus ligoniukai galės čia jaustis kaip namuose, pasidžiaugti jaukesne, patogesne aplinka.
