Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Klausiate - atsakome
2004-09-16
- Bendrovė įsigyja prekes iš užsienio valstybių. Sandorių apmokestinamoji vertė išreikšta užsienio valiuta, kuri turi būti perskaičiuojama į nacionalinę valiutą, taikant Lietuvos banko nustatytą valiutų santykį, galiojusį apmokestinimo momentu.
Kada atsiranda apmokestinimo momentas pelno mokesčio požiūriu, nustatant prekių pajamavimo savikainą, kai prekės įvežamos iš Europos Sąjungos valstybių narių ir kai prekės įvežamos iš kitų ne Europos Sąjungos valstybių?
- Užsienio valiutos kurso pasikeitimo apskaitą nuo 2004 m. sausio 1 d. reglamentuoja 22-asis Verslo apskaitos standartas ,,Užsienio valiutos kurso pasikeitimas” (Žin., 2004, Nr. 20-616). Pagal minėto standarto 4 punkto nuostatas prekių įsigijimo savikaina už užsienio valiutą (tiek iš Europos Sąjungos valstybių narių, tiek iš kitų ne Europos Sąjungos valstybių) turi būti įvertinama pagal sandorio dienos valiutos kursą.
Nustatant operacijos atlikimo dieną, svarbu įvertinti, kada prekės yra nupirktos. Tai lemia pirkimo ir tiekimo sąlygos, kurios nurodytos pirkimo-pardavimo sutartyse.
2002 m. spalio 14 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 649 ,,Dėl prekių sandorio vertės patikslinimo jų gabenimo, draudimo, krovimo bei tvarkymo išlaidomis taisyklių patvirtinimo” patvirtintos prekių pristatymo sąlygos, kurias sutarties (kontrakto) šalys nustato vadovaujantis Tarptautinių prekybos rūmų nustatytomis ir jų taikymą reglamentuojančiomis taisyklėmis ,,INCOTERMS 2000". Minėtos taisyklės - tai Tarptautinių prekybos rūmų nustatytos tarptautinių pardavimo sutarčių (kontraktų) sąlygos, reglamentuojančios pirkėjo ir pardavėjo įsipareigojimus ir atsakomybę už prekių pristatymą, jų eksporto ir importo muitinės formalumų sutvarkymą, išlaidų, susijusių su prekių gabenimu, draudimu, krovimu ir tvarkymu, paskirstymą tarp pirkėjo ir pardavėjo.
Tokiu būdu prekių, gautų iš užsienio vertę, pagal sutartyje (dokumentuose) nurodytas tam tikras sąlygas pirkėjas turi įvertinti tos dienos kursu, kada visa rizika, susijusi su ta preke, pereina pirkėjui, t.y. kai prekė pristatoma į sutartyje nurodytą vietą ir dokumentai perduodami pirkėjui.
- 2004 metų birželio mėn. bendrovė pardavė transporto priemonę už 15000 Lt, kurios likutinė vertė yra 10000 Lt. Nepriklausomi turto vertintojai transporto priemonę pardavimo momentu įvertino 26000 Lt.
Bendrovė pagal Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnį papildomai pajamomis pripažino 11000 Lt.
Nuo kokių transporto priemonės vertės padidėjimo pajamų turėtų būti skaičiuojami atskaitymai į programos finansavimo sąskaitą?
- Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 4 straipsnyje (2002 m. balandžio 9 d. įstatymo Nr. IX-840 redakcija) nustatyta, kad, parduodant ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, vertybinius popierius, išvestines finansines priemones, atskaitymai į programos finansavimo sąskaitą mokami nuo šio turto vertės padidėjimo pajamų, apskaičiuotų Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, 110-3992) 16 str. 1 dalies nuostatas turto vertės padidėjimo pajamos yra uždirbtos pajamos, kurias sudaro turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir įsigijimo kainų skirtumas. PMĮ 40 str. 1 dalyje nustatyta, kad vienetai, apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, pajamomis iš bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą.
Kadangi bendrovė transporto priemonę pardavė už mažesnę kainą nei turto vertintojų apskaičiuotoji rinkos vertė ir pajamų sumą padidino iki turto vertintojų apskaičiuotosios rinkos vertės (26000 Lt), tai ši suma yra laikoma transporto priemonės pardavimo kaina (26000 Lt), o turto padidėjimo pajamos sudarys šios kainos ir nenudėvėtosios transporto priemonės įsigijimo kainos dalies skirtumas - 16000 Lt (26000-10000). Nuo šios sumos (minėto turto pardavimo kainos ir nenudėvėtosios įsigijimo kainos skirtumo) turi būti skaičiuojami atskaitymai į programos finansavimo sąskaitą.
- Bendrovė 2003 metais paėmė iš banko paskolą nupirktų patalpų rekonstrukcijai. 2003 metais bankui sumokėtos palūkanos buvo kapitalizuotos formavimo savikainoje. Remiantis Verslo apskaitos standartais nuo 2004 m. sausio 1 d. palūkanos nekaupiamos, nurašomos į einamojo laikotarpio sąnaudas. 2004 metais bendrovė baigė patalpų rekonstrukciją.
Ką daryti su 2003 metais kapitalizuotomis palūkanomis, esančiomis formavimo savikainoje: ar priskirti prie pastato vertės, ar prie leidžiamų atskaitymų?
- Nuo 2004 m. sausio 1 d. 12-asis verslo apskaitos standartas “Ilgalaikis materialusis turtas” (Žin., 2004, Nr. 20-616) nustatyto ilgalaikio materialiojo turto apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką. Remiantis minėto standarto nuostatomis, palūkanos į turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą neįskaitomos. Jos pripažįstamos atitinkamų laikotarpių sąnaudomis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 1 priedėliu, kapitalizuotos palūkanos priskiriamos nematerialiam turtui.
Tokiu būdu pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais kapitalizuotos palūkanos kaip nematerialus turtas amortizuojamos per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį ir atskaitomos iš pajamų kaip leidžiami atskaitymai, jei tas turtas naudojamas uždirbant pajamas.
