Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Kauno apskritį antrąkart valdys socialdemokratai
2004-12-21
Po ilgų ir sunkių derybų koalicija vakar pagaliau baigė dalytis valdžios portfelius
Intensyvios keturių valdančiųjų partijų derybos dėl apskričių viršininkų ir viceministrų pareigybių pasidalijimo buvo baigtos vakar, nors tą buvo žadėta padaryti dar praėjusią savaitę.
Kauno apskričiai vadovaus socialdemokratas, strategiškai ir politiškai svarbiai Vilniaus apskričiai - Darbo partijos atstovas. Pastaroji partija taip pat gaus septynių viceministrų portfelius.
Surengti keli derybų raundai
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Darbo partijos (DP), Naujosios sąjungos (socialliberalų, NS) bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos (VNDPS) derybininkai vakar susitiko nuo ryto, bandydami išspręsti kilusius nesutarimus dėl svarbių politinių postų dalybų. Iki dienos pabaigos, surengus kelis derybų raundus, galų gale buvo susitarta.
Derybose dalyvavo partijų vadovai. Ministro Pirmininko, socialdemokratų lyderio Algirdo Brazausko, darbo kabinete vakar įvyko net du derybų etapai - vienas ryte, kitas pavakary, kai keturios valdančiosios partijos suderino susitarimus su savo atstovais Seime.
A.Brazauskas pranešė žurnalistams apie pasiektus susitarimus po to, kai pavakary jo kabinete lyderiai daugiau kaip valandą tarėsi dėl viceministrų ir apskričių vadovų pasidalijimo.
DP deleguos septynis viceministrus, LSDP - tris, VNDPS - du, NS - vieną. DP priklausys ministrų pavaduotojų pareigybės Aplinkos, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų bei Žemės ūkio ministerijose. Socialdemokratai deleguos savo viceministrus į Sveikatos apsaugos, Ūkio bei Vidaus reikalų, VNDPS - į Kultūros ir Teisingumo, NS - į Krašto apsaugos ministerijas.
Socialdemokratams atiteko pusė apskričių
LSDP gavo net penkis iš dešimties apskričių viršininkų postus, DP - keturis, VNDPS - vieną. Socialliberalai neturės nė vieno apskričių vadovo, tačiau jie išsiderėjo geresnes sąlygas viršininkų pavaduotojų pozicijose.
LSDP nariai vadovaus Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės ir Telšių apskritims. DP atiteko Vilniaus, Alytaus, Utenos ir Tauragės apskritys. VNDPS pasitenkino Panevėžio apskritimi.
Kauno apskrities viršininko pavaduotojais bus NS ir DP atstovai, Vilniaus - socialdemokratas ir socialliberalas. Klaipėdoje ir Šiauliuose viršininko pavaduotojais bus paskirtas VNDPS nariai, Panevėžyje ir Tauragėje - socialliberalas, Alytuje, Marijampolėje ir Telšiuose - “darbiečiai”, Utenoje - socialdemokratas.
Sunkiausiai derėtasi dėl Vilniaus ir Klaipėdos apskričių. Dėl jų varžėsi DP ir LSDP atstovai. Kaip “Kauno dienai” sakė DP pirmininko pavaduotojas, Seimo vicepirmininkas Viktoras Muntianas, buvo susitarta dėl kelių variantų, kaip partijos turėtų pasiskirstyti apskričių viršininkų pareigybėmis. “Jeigu socialdemokratai gautų Vilniaus apskritį, būtų vienoks pasiskirstymas, jeigu mes - kitoks”, - teigė jis.
Pasak A.Brazausko, derėtis sekėsi normaliai. “Juk koalicijoje yra keturios partijos, todėl derybos vyksta kiek ilgiau nei tais atvejais, kai derasi dviese ar trise”, - pridūrė VNDPS pirmininkė, žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė.
Vėliau ji “Kauno dienai” pripažino, kad visi valdančiųjų partijų derybų dėl aukštų pareigybių pasiskirstymo etapai parodė, jog koalicija “yra gyvybinga ir gali normaliai dirbti, derinti įvairius klausimus, netgi jeigu dėl jų pirmiausia kyla kai kurių nesutarimų”.
Pirmenybė - partijų nariams
Ir V.Muntianas, ir A.Brazauskas tvirtino, kad dar nekalbėta dėl personalijų, kurios turėtų užimti apskričių viršininkų, jų pavaduotojų ir viceministrų pareigas. Jau šiandien partijos turėtų pateikti savo kandidatus į apskričių viršininkus ir jų pavaduotojus, kad rytoj pirmame naujos sudėties Vyriausybės posėdyje jie galėtų būti patvirtinti. “Tai politinio pasitikėjimo pareigūnai, tad nesudarys didelių problemų juos paskirti”, - sakė premjeras.
Anot jo, derybų metu laikytasi principo, kad visi deleguotieji į aukštas politines pareigas turi būti partijų nariai. Tačiau, pasak socialliberalų atstovo derybose užsienio reikalų ministro Antano Valionio, jeigu kuri nors partija nuspręstų į apskričių viršininkus ar viceministrus deleguoti ne partijos narį, “tai būtų jos reikalas, jos sprendimas”.
A.Brazauskas pripažino, kad keisis nemažai viceministrų. “Gal koks vienas kitas ir išliks, bet, atrodo, nedaug tokių bus”, - pastebėjo jis.
Ginčai dėl Klaipėdos
Vakar kalbinti valdančiosios koalicijos partijų atstovai vengė įvardyti, kas taps apskričių viršininkais. Jie teigė, kad dar svarstomos įvairios kandidatūros.
“Kauno dienos” šaltinių teigimu, DP atstovus domino ir Klaipėdos apskritis. Neoficialiuose pokalbiuose kai kurie politikai užsiminė, kad vienas darbiečių lyderių Antanas Bosas norėjo, kad šiai apskričiai vadovautų “jų žmogus”. Tačiau Klaipėdos apskrities viršininkės poste greičiausiai liks Virginija Lukošienė. Tiesa, kai kurie socialdemokratai užsiminė, kad šis postas domina ir Valentiną Greičiūną.
Naujosios sąjungos vicepirmininkas A.Skardžius neslėpė, kad nei socialliberalai, nei “valstiečiai” nepretendavo užimti svarbiausių apskričių viršininkų postų. Dėl jų rungėsi tik Darbo partijos ir socialdemokratų atstovai. Vilniaus ir Klaipėdos apskritys tapo didžiausių ginčų objektu. Tuo tarpu Kaunas didesnių ginčų tarp koalicijos partnerių nesukėlė.
“Kauno apskrityje naftos telkinių nėra. Be to, ir jūra tolokai. Štai ir priežastys, kodėl Klaipėdos apskrities viršininko postas sukėlė tokias diskusijas”, - teigė vienas antrojo šalies miesto politikas, nenorėjęs viešai skelbti savo pavardės.
Kandidatų paieškos
Dar praėjusią savaitę Seimo valdančiajai daugumai priklausantys politikai teigė, kad Kauno apskrities viršininko postas greičiausiai bus patikėtas Darbo partijos atstovui.
Realiausiu kandidatu laikytas buvęs Kauno vicemeras Pranas Paškevičius. Tiesa, su juo konkuravo ir kitas “darbietis” - buvęs “Autrolio” finansų direktorius Virginijus Dyra. Dabar jie abu greičiausiai varžysis dėl pavaduotojo posto. Kitu Kauno apskrities viršininko pavaduotoju greičiausiai taps socialliberalas Konstantinas Pesenka.
Prieš keletą dienų kalbinti socialdemokratai neslėpė, kad pretenduoja tik į Kauno apskrities viršininko pavaduotojo postą. Vakar sužinoję, kad jiems atiteko viršininko kėdė, socialdemokratai pradėjo svarstyti įvairias galimas kandidatūras.
Atsargūs komentarai
“Kauno dienos” duomenimis, realiausiais pretendentais į Kauno apskrities viršininko postą laikomi buvęs Kauno rajono meras Petras Mikelionis (jis vieną kadenciją jau yra vadovavęs Kauno apskrities administracijai), viceministras Zigmantas Benjaminas Kazakevičius bei socialdemokratų Kauno skyriaus pirmininkas Vasilijus Popovas.
Vakar kauniečiai nenorėjo komentuoti galimos įvykių raidos. Jie neslėpė, kad viskas priklausys nuo Ministro Pirmininko A.Brazausko sprendimo.
“Girdėjau tokių gandų, tačiau su manimi apie tai niekas nekalbėjo. Mano kandidatūra - vienas variantų, tačiau po Seimo rinkimų kai kurie buvę parlamentarai sugrįžo į Kauną, pasikeitė situacija ir ministerijose. Tai taip pat gali turėti įtakos, todėl abejoju, ar mano kandidatūra realiai svarstoma”, - teigė P.Mikelionis. Jis anksčiau jau vadovavo Kauno apskričiai. Be to, P.Mikelionis laikomas premjero aplinkos žmogumi. Socialdemokratų Kauno skyriaus pirmininkas V.Popovas vakar galimų sprendimų nekomentavo. “Siūlyčiau palaukti antradienio”, - sakė politikas.
Kitas kandidatas Z.B.Kazakevičius teigė, kad jam niekas nesiūlė užimti Kauno apskrities viršininko posto. “Iš jūsų paminėtų kandidatų girdėjau tik P.Mikelionio pavardę. Jeigu man pasiūlytų, svarstyčiau tokį variantą”, - teigė buvęs viceministras.
Buvęs viršininkas ketina pasinerti į verslą
Iki šiol Kauno apskričiai vadovavo socialliberalas Valentinas Kalinauskas. “Jau senokai nusprendžiau, kad nebandysiu dėl šio posto kovoti. Tiesiog noriu garbingai užbaigti savo kadenciją”, - teigė viršininkas. Paklaustas, kuo ketina užsiimti ateityje, V.Kalinauskas teigė svarstąs keletą pasiūlymų. Neoficialiuose pokalbiuose kalbama, kad V.Kalinauskas ketina dirbti bendrovėje “Achema”.
“Tikrai nenorėčiau dabar minėti konkrečių bendrovių pavadinimų. Apie save esu girdėjęs įvairių gandų, todėl nenoriu jų komentuoti. Prieš tapdamas Kauno apskrities viršininku, penkiolika metų dirbau įvairiose bendrovėse, tad be darbo tikrai neliksiu”, - tvirtino socialliberalas. V.Kalinauskas neslėpė, kad politinės karjeros neketina daryti. “Džiaugiuosi, kad ši mano kadencija buvo sėkminga. Tarkime, kad apskrities viršininko postas buvo mano politinės karjeros viršūnė. Šiuo metu nemanau, kad galėčiau pasiekti kažką daugiau”, - sakė jis.
