Siekdami prisivilioti kvalifikuotą darbuotoją darbdaviai priversti gerinti darbo sąlygas

Pernai Kauno mieste ir rajone nedarbas mažėjo visus metus ir nukrito iki žemiausios 7,1 proc. ribos. Specialistai prognozuoja, kad 2004-aisiais nedarbas sumažės dar maždaug vienu procentu ir ypač jis smuktels, kai nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios Nedarbo socialinio draudimo įstatymas, kuris piktybiškai nedirbančius privers dirbti.

Eilės prie pažymų

Darbo biržos pirmame aukšte vakar būriavosi apie dvidešimt vyrų. Dauguma jų palinkę prie skelbimų lentų rinkosi tinkamiausius sau darbdavių pasiūlymus. Kai kurie žmonės nieko neradę nusivylę patraukdavo išėjimo link. Tačiau daugiausia žmonių stovėjo eilėje prie pažymų socialinei pašalpai, kompensacijoms už šildymą ir nemokamam nepilnamečių maitinimui mokykloje gauti. Du biržos darbuotojai per dieną aptarnauja iki 400-500 tokių kauniečių.

Nuo pirmojo aukšto apie 100 žmonių vorelė driekėsi iki pat antrame aukšte esančio kabineto. Biržos darbuotojai sako, kad pažymų paprastai reikia tiems, kurie net negalvoja dirbti. Tikimasi, kad 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojus Nedarbo socialinio draudimo įstatymui tokie žmonės nebegaus jokių pašalpų, jei nesistengs susirasti darbo.

Padės vyresnio amžiaus žmonėms

Kauno mieste ir rajone užregistruota 14,6 tūkst. bedarbių. Nedarbas mieste siekia 6,9 proc., o rajone - 7,3. Per 2003-iuosius mieste jis sumažėjo apie 1 proc. Palyginti su šalies nedarbo vidurkiu (9,8 proc.), Kaune jis visada buvo mažesnis.

Kauno darbo biržos direktorius Augustinas Keturakis sako, kad pirmiausia skatinama specialybės neturinčius žmones įgyti profesiją, tobulinti žinias. Sostinėje nedarbo lygis yra mažiausias ir siekia tik 6 proc., tuo tarpu Vilniaus rajone darbo neturi apie 15 proc. gyventojų. “Pernai stengėmės įdarbinti neturinčius bazinio išsilavinimo žmones. Jei jų darbdaviai nepriimdavo, siųsdavome labiau išsimokslinusius”, - tikino A.Keturakis. Šiemet Darbo birža stengsis įdarbinti daugiau 55 metų ir vyresnio amžiaus kauniečių.

Kinų antplūdis

Darbo jėgos migracija Kaune yra praktiškai nepastebima. Daugelis dirbančiųjų į užsienį išvyksta dirbti nelegaliai. Tai rodo ir miesto darbo biržos skaičiai. Pagal juos susidaro įspūdis, kad per darbo biržą užsienyje legaliai įsidarbino vos keliolika kauniečių. Per 2003 m. Kaune įsidarbino 8 virėjai iš Kinijos, vienas turkas, japonė, armėnas, dešimt rusų. Iš viso - 32 užsieniečiai. Tarp jų yra ne tik futbolo ir beisbolo klubo “Kaunas” treneris Sergejus Borovskis, bet ir smuikininkas Pavelas Bermanas. “Anksčiau Darbo biržoje leidimų dirbti Kaune gaudavo ir Kauno “Žalgirio” klubo legionieriai iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

“Dabar jie rado kitą būdą”, - įsitikinęs A.Keturakis. Nuo šių metų pradžios leidimų gauti dirbti Lietuvoje nereikalaujama tik iš Europos Sąjungos piliečių.

Trūksta statybininkų

Itin daug darbo vietų pastaraisiais mėnesiais mieste sukūrė prekybininkai. “Tačiau šiuo metu yra didžiausia statybininkų paklausa. Investicijos paskatino statybas, todėl darbuotojų trūkumas akivaizdus”, - pabrėžė A.Keturakis. Jis pridūrė, kad darbdaviai į darbą apskrityje priima net tuos statybininkus, kurie anksčiau buvo beviltiški alkoholikai. Statybinių profesijų specialistai - staliai-baldžiai, betonuotojai, mūrininkai, suvirintojai, tinkuotojai ir dažytojai bus itin paklausūs ir šiais metais. Dėl prekybos centrų plėtros darbo rinkoje trūksta pardavėjų ir barmenų.

Darbo sąlygos gerės

Paklaustas apie darbo vietų kokybę, A.Keturakis pabrėžė, jog tai yra didelė problema. “Tai aktualu ne tik pardavėjams, bet ir siuvėjoms. Darbo vietų, atrodytų, yra, bet darbdaviai siuvėjoms siūlo nedidelį atlyginimą, jos priverstos dirbti po 12-14 valandų. Todėl paprastai moterys ieško kitokio darbo”, - sakė A.Keturakis. Rinkos specialistai mano, kad darbdaviai, norėdami prisivilioti gerus darbuotojus, bus priversti gerinti darbo sąlygas. Šios tendencijos jau pastebimos.

Darbo rinką turėtų paskatinti ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, iš kurių bus finansuojamos darbo neturinčių kauniečių bendrųjų gebėjimų skatinimo programos. Pagal jas bus finansuojami užsienio kalbų kursai, kompiuterinis apmokymas, didelis dėmesys taip pat bus skiriamas iš įkalinimo įstaigų grįžusių žmonių integravimuisi į visuomenę. Iki šiol šių dalykų Darbo birža negalėjo finansuoti. Nekvalifikuoti bedarbiai Kauno darbo biržoje sudaro apie 25 proc. visų užsiregistravusiųjų.