Lietuvos mokslininkų atrastam 2-3 kilometrų skersmens asteroidui suteiktas antrojo Lietuvos miesto vardas
Ateityje, kai Saulės sistema žmonėms taps pažįstama ne mažiau nei Žemės kontinentai, į kitą planetą skrendantys astronautai gali sutikti orbitoje
skriejantį Kauną.
Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkai sako, kad orbitoje skriejantis Kaunas - keliolika kartų mažesnis už antrąjį Lietuvos miestą. Tai tik antroji mūsų šalies mokslininkų atrasta mažoji planeta, kuriai leista suteikti vardą, - kalbėjo asteroidų atradėjai, VU mokslininkai Kazimieras Černis ir Justas bei Kazimieras Zdanavičiai.
Vyksta ilgi stebėjimai
Asteroidai, dar vadinami mažosiomis planetomis, yra palyginti nedideli Saulės sistemos kūnai, elipsine orbita skriejantys aplink Saulę. Skersmuo - nuo keliasdešimties metrų iki 1000 kilometrų. Daugiausia asteroidų skrieja tarp Marso ir Jupiterio orbitų.
Lietuvos astronomai dažniausiai dangaus kūnų ieško Molėtų astronomijos observatorijos Maksutovo sistemos teleskopu. Specialios stebėjimo kameros veikimo principas panašus į skaitmeninių fotoaparatų, tik ši kamera yra žymiai sudėtingesnė ir jautresnė, - pasakojo kaunietis astronomijos mėgėjas Mindaugas Macijauskas.
Astronomai pasirinktus dangaus lopinėlius fotografuoja kelis kartus per naktį. Kiekvieno dangaus sklypelio nuotraukos kompiuteryje užklojamos viena ant kitos. Tokiu būdu nustatomi judantys dangaus kūnai - žvaigždės lieka savo vietose, o asteroidai pasislenka. Internete skelbiamoje duomenų bazėje patikrinama, ar tiriamoje dangaus srityje tam tikras dangaus kūnas dar nėra atrastas, - pasakojo M.Macijauskas.
Vėliau duomenys siunčiami į Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centrą ir laukiama atradimo patvirtinimo iš kitų pasaulio observatorijų.
Sudėtinga vardo teikimo procedūra
Sostinės mokslininkų atrastas asteroidas taip pat skrieja Marso ir Jupiterio orbita. Daugiausia mūsų šalies mokslininkų atrastų dangaus kūnų yra būtent tame galaktikos plote, tačiau tik nedaugeliui suteiktas vardas. Asteroidus reikia stebėti kelerius metus, gavus duomenų, kad jis iš tiesų skrieja orbitoje ir iki šiol nebuvo atrastas. Tik tada jam suteikiamas nuolatinis vardas, - kalbėjo Vilniaus universiteto mokslininkai.
Kaunui iš pradžių suteiktas laikinas pavadinimas 2002 FO5. Po daugiau nei 90 šio asteroido stebėjimų visame pasaulyje jam suteiktas nuolatinis numeris 73059. Galiausiai prieš keliolika dienų asteroidui suteiktas Kauno vardas.
Mes tiesiog atrandame dangaus kūnus ir kreipiamės dėl tam tikro vardo, kurį pasiūlome, suteikimo, - kalbėjo J.Zdanavičius.
Kodėl vadinamajai mažajai planetai buvo suteiktas būtent Kauno vardas? Mokslininkas K.Černis sako, kad jam asmeniškai labai patinka Kaunas. Neslėpsiu, kad šiam miestui jaučiu sentimentų, turiu asmeninių ryšių, - kalbėjo mokslininkas, Lietuvoje labiausiai prisidėjęs prie asteroidų tyrimų. Kad galėtume geriau įsivaizduoti, kokio dydžio yra galaktikoje skriejantis Kaunas, galima pasakyti, kad beveik tokio pat dydžio, kaip Europoje įsikūrusi Monako kunigaikštystė.
Kaunas Žemei nekelia grėsmės
Kai kurie asteroidai pralekia netoli Žemės, kartais net arčiau negu Mėnulis. Pirmasis asteroidas buvo atrastas 1801 metais ir pavadintas Cerera (Cerera - romėnų derlingumo ir žemdirbystės deivė, Sicilijos globėja). Jo skersmuo siekia apie 1000 km. Didžiausi asteroidai: Cerera, Paladė, Vesta, Higėja, Eunomija, Junona. Didžiausio spindesio yra Vesta, jos ryškis opozicijoje siekia 6.0, taigi ji beveik matoma plika akimi. Kaunas su jais negali lygiuotis, bet tai dar nereiškia, kad jis yra visai nepastebimas, - tikino mokslininkai. Pirmasis Lietuvos mokslininkų atrastas asteroidas gavo mokslininko Vytauto Straižio vardą.
Kaunas skrieja vidinėje (t.y. esančioje arčiau Saulės) asteroidų juostos dalyje beveik apskrita orbita ir priklauso vadinamajam Floros asteroidų tipui. Tai pirmasis tokios rūšies asteroidas, atrastas Molėtuose. Kaunas Saulę apskrieja per trejus metus ir du mėnesius. Šis asteroidas, kaip ir didžioji dauguma kitų, yra visiškai nepavojingas Žemei, nes jo orbita ne tik nekerta Žemės orbitos, bet ir yra toli nuo jos, - ramino K.Černis.
Iki šiol pasiūlyta įvairių idėjų, kaip pakeisti asteroido orbitą, kad jis nesusidurtų su žeme. Be branduolinių raketų ir sprogimų, dar siūloma ant asteroido įrengti raketinius variklius arba Saulės vėjo genamas bures, nudažyti vieną asteroido pusę baltai ar juodai. Tačiau mokslininkai tvirtina, kad nėra požymių, kurie leistų manyti, jog Kaunas kada nors susidurs su Žeme.
Nors Kaunas, palyginti su kitais asteroidais, yra gana šviesus, mėgėjiškomis priemonėmis (teleskopais, žiūronais) jo stebėti neįmanoma.
Lietuviški dangaus kūnai
Vis dėlto kai kurie mokslininkai pripažįsta, kad astronomams svarbiausia dangaus kūnų registro numeriai, jų koordinatės. Vardai žvaigždėms paprastai nesuteikiami, o jei kas juos ir suteikia - tai nėra oficialiai įtvirtinama, tačiau asteroidai oficialiai gauna tam tikrus vardus, kuriuos jiems suteikia patys atradėjai.
Iki šiol lietuviški vardai yra oficialiai suteikti kai kuriems dangaus kūnams arba jų dalims. Didžiausias jų - 190 kilometrų skersmens Mėnulio krateris Počobutas, pavadintas Lietuvos astronomo Martyno Počobuto (1728-1810) garbei. Taip pat visatoje skrieja dvi Černio ir viena Černio - Petrausko kometos.
Iki šiol mažiausias objektas lietuvišku vardu buvo 6 kilometrų skersmens asteroidas Vilnius, kuris 1978 metais buvo užregistruotas Krymo observatorijoje. Simboliška, bet ir galaktikoje Kaunas yra kiek mažesnis už sostinę, - šypsojosi Vilniaus universiteto mokslininkai.
Toje pat Krymo observatorijoje buvo atrasti ir kiek didesni asteroidai, pavadinti M.K.Čiurlionio ir Lietuvos vardu. Realiai šie vardai įregistruoti rusų kalba, todėl tikrai lietuviški yra vos du dangaus kūnai, - šypsojosi sostinės universiteto mokslininkai.
Asteroidų ieškoma įvairiose pasaulio observatorijose. Tai rimta astronomų darbo kryptis. Asteroidų stebėjimai turi ir praktinę reikšmę. Dalis asteroidų yra pavojingi, nes savo kelyje aplink Saulę kerta Žemės orbitą. Realią grėsmę visai žmonijai gali sukelti 10 km skersmens asteroidas, tačiau tikimybė, kad tokio dydžio kūnas pataikys į Žemę, yra labai menka, - kalbėjo M.Macijauskas.
Naujausi komentarai