Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Karvidė virtuvėje
2006-05-27
Darius SĖLENIS
Neįprastos kolekcijos savininkė svajoja apie mūkiančią mobiliojo telefono melodiją ir apie odę karvei, kurią parašytų ant jaučio odos
“Stengiuosi, kad mano karvės iš virtuvės nepersikeltų į kitus kambarius. Tiesa, nežinau, ar pavyks išsilaikyti”, - nusijuokė 43 metų Sargėnų gyventoja Regina Ambraziūnienė. Sargėnų vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytojos aistra - karvės. Tačiau ne tikros. Humoro jausmo nestokojančios moters kolekcijoje daugiau nei 80 įvairių kūrinių su karvės atvaizdais.
Dauguma karvių pagamintos Kinijoje
“Gal norite kavos?” - pasiūlė Regina. Moteris stovėjo apsijuosusi karvių piešiniais puoštą prijuostę, užkaitė karvės formos virdulį. Šis... sumūkė. Stalą dengė karvėmis puošta staltiesė, ant jo - karvėmis puošti padėkliukai, puodukai, karvutė-cukrinė, karvutė-pipirinė, karvutė-druskinė, karvutė...
“Dirbdama su pradinukais, matyt, suvaikėjau, - nusijuokė 20 metų mokytojaujanti R.Ambraziūnienė. - Šiuo karvių “verslu” užsiimu nuo 1995 metų, kai brolis Evaldas padovanojo puoduką-karvę iš Prahos. Tiesa, iš pradžių “neužsikabinau”. Tačiau po 5-6 metų Aleksoto sendaikčių turguje atsitiktinai nusipirkau dar vieną, po to - dar ir “pavažiavo”.
Regina rodo į spintelę - ant jos puodukai, stiklinės, lėkštės su karvutėmis, karvutė-dėklas džiūti lėkštėms, pirštinės, žaisliukai, taupyklės, laikrodžiai, pašluostė, kiaušininė, padažinės, muilinė, ant šaldytuvo - magnetukai, spintelėje - atvirukai, nuotraukos, pakabukai...
“Deja, - šiek tiek nusivylusiu balsu kalbėjo mokytoja. - ... dažniausiai karvės kinų gamybos. Net ir Vienoje nusipirkau karvę, o ji - iš Kinijos. Tokią pačią mačiau ir “Maxima” parduotuvėje. Jau atskiriu kinų piešimo stilių. Labai nusiminiau neradusi pirkti karvių Kipre ir Kroatijoje, tačiau savo kolekciją papildžiau suvenyrais iš Anglijos, Vengrijos, Olandijos”.
Unitazo dangčius - ant sienos?
“Kažkada buvo nelengva gauti suvenyrų ar daiktų su karvės piešiniais, - tikino Sargėnų gyventoja. -Drambliukų, angeliukų - daug, karvių - mažai. Galbūt todėl ir susidomėjau”.
Regina teigė, kad nenori karvių išleisti iš virtuvės, todėl savo mokinių dovaną, žaislines karves, taip pat padėjo virtuvėje.
“Bijau, kad visi namai į tvartą pavirs, - nusijuokė karvių kolekcionierė. - Artėja 45-asis jubiliejus, tad bendradarbiai jau rimtai svarsto, gal veršiuką ar telyčią man padovanoti”.
Paklausta, kaip reaguotų, šyptelėjo, - normaliai. Mėnesį pasidžiaugtų, po to atiduotų anytai į tvartą.
Pradinių klasių mokytoja nusijuokė prisiminusi situaciją, kai ilgai dvejojo pirkti ar ne 30 svarų kainavusį unitazo dangtį su karvės piešiniu Londone: “Svarstau du variantus - dangtį prikalti virtuvėje prie sienos ir kitoje pusėje užklijuoti savo nuotrauką, arba padaryti taburetes virtuvėje”.
Regina ant stalo padeda žaislinę karvę su juodu apsiaustu. Kalėdinė kolegės dovana. Moteris prisuka karvę, ši sumūkia, po to staiga atidengia apsiaustą ir skambant tautiškai austriškai melodijai rodo virpančius tešmenis.
Netektys
R.Ambraziūnienė prisipažino, kad šiek tiek nusivylė sužinojusi, kad ne ji viena renka karves.
“Kartą pas mane ant stalo karvę pamatė mūsų mokyklos matematikos mokytoja. Nušvito ir prašė karvę padovanoti. Atsakiau, kad renku karves. “Aš irgi!” - atsakė ji. Po to sužinojau, kad kažkur dar viena bobikė renka karves. Paaiškėjo, kad Lietuvoje ne viena karvininkė esu”, - nusijuokė kolekcionierė.
Moters nuotaika šiek tiek apniuko, kai sudužo du puodukai - vieną sudaužė anūkė, o kitą... niekas taip ir neprisipažino. Neseniai Trakuose moteris nusipirko su karvių piešiniais prijuostę, tačiau paliko autobuse, o vairuotojas gyvena Išlauže.
“Atiduokite mano prijuostę, mano karvėms šiandien fotosesija, - paskambinusi vairuotojui juokėsi R.Ambraziūnienė. - Mano karvėms buvo kilusi rimta grėsmė, nes autobusas tuo metu lyg tyčia stovėjo mėsos kombinate”.
Mokytoja dabar svajoja savo mobiliojo ryšio telefone turėti skambutį - karvės mūkimą. Sms žinutės skamba neįprastai: tiesa, ne karvės mūkimu, bet gaidžio kakariekavimu. Dar viena mokytojos mintis - ant jaučio odos parašyti odę karvei.
Ir melžė, ir matė ašaras
Pasiteiravus, ar teko melžti karvę, Regina linktelėjo galvą: “Nors esu miestietė, bet ištekėjau už kaimiečio, tad karvę melžti moku. Ji buvo puiki: aš ją melždavau, o pusantrų metų dukra landžiojo po pilvu. Karvė yra karvė... Kaip viename animaciniame filmuke. Karvė sumūkė ir paklausė varliuko, ką jis darytų, jei būtų karvė. Varliukas atsakė: nusirautų ragus, nusikirstų uodegą, tešmenį... Tačiau karvės - ne kvailesnės už šunis, o jų akys nuostabios. Mačiau verkiančius veršiukus. Baisu”.
Linksma istorija? Kai Anglijoje pirko puoduką sendaikčių turguje. Anglas už svarą pardavinėjo du, tačiau Regina pirko vieną: dėl bagažo viršsvorio. Anglas sako: “Ne, už svarą parduodu du”. Tačiau Regina ilgai turėjo jį įkalbėti, kad už svarą ji perka vieną.
Mieliausia kolekcijos karvė? Visos. Ypač sūnaus dovana iš Anglijos gimtadienio proga - karvė-virdulys: “Tiesa, jis pradeda mūkti ne tik tuomet, kai užkaista vanduo, o kartais ir naktimis”.
Draugai ir pažįstami pas R.Ambrazienę į virtuvę jau eina kaip ir į muziejų. Kartą viena draugė šūktelėjo: “Pas tave kaip tvarte!” Mokytoja sutrikusi apsidairė virtuvėje, akimis ieškodama netvarkos, ir tik vėliau suprato, ką draugė turėjo galvoje...
