Tūkstančiai kauniečių pagerbė dešimtmečius Lietuvos nepriklausomybę gynusius karius ir linkėjo sėkmės dabartiniams krašto gynėjams

Per beveik devynių dešimtmečių istoriją Lietuvos kariuomenės karininkai gynė ir Stalino, ir Hitlerio idėjas, tačiau tik ištikimiausiems Tėvynės gynėjams lieka pagarba per amžius. Vakar į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį paminėti 87-ųjų Lietuvos kariuomenės įkūrimo metinių susirinko per pustrečio tūkstančio kauniečių.

Nuo 1918 m. lapkričio 23-iosios, kai tuometinis premjeras Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą dėl Lietuvos kariuomenės sukūrimo, visuomenės parama jai nemažėja. Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos kariuomenė buvo integruota į NATO struktūras ir tapo tvirta Vakarų sąjungininke.

Karo muziejaus sodelyje buvo surengta tradicinė Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija. Po jos prie Nežinomo kareivio kapo Kauno miesto ir apskrities valdžios atstovai, taip pat Kauno įgulos kariškiai padėjo gėlių.

Renginio organizatoriai tikėjosi, kad virš Kauno praskris du oro policijos misiją atliekantys JAV naikintuvai “F-16” ir Lietuvos karinių oro pajėgų mokomieji naikintuvai “L39-Albatros”, bet dėl itin tiršto rūko jie nepakilo iš Zoknių aerodromo.

Vakar Karo muziejuje taip pat atidaryta paroda “Lietuva 1939-1993 m.”, skirta Kariuomenės dienai ir pirmajai Lietuvos kariuomenės savanorių priesaikos 15 metų sukakčiai paminėti. “Šiurpuliukai pereina per nugarą, kai grįžtu į prisiminimus”, - sakė vienas pirmųjų atkurtos Lietuvos kariuomenės savanorių Ričardas Kešys.

Lankytojams iš ekspozicijos tampa aišku, kad 1940 m. subyrėjusios Lietuvos kariuomenės karininkai tarnavo Lenkijos, Sovietų Sąjungos ir Vokietijos daliniuose. Pasirodo, kad 1944 m. gegužę keliolika lietuvių dalyvavo net garsiame Monte Kasino mūšyje Italijoje. Tąsyk būtent lenkų vėliava pirmoji suplevėsavo ant Kasino kalno vienuolyno griuvėsių, kai sąjungininkai sumušė hitlerininkų parašiutininkų diviziją. Archyviniuose šaltiniuose išliko įrašas, kad tarp 3800 žuvusių Lenkijos karių galvą paguldė ir lietuvis Palukaitis.

Tiesa, parodoje keistokai atrodė tarp maždaug 150 eksponatų pakabintas ir Adolfo Hitlerio portretas. Karo muziejaus direktoriaus Juozo Jurevičiaus žodžiais, “jį ne taip lengva buvo rasti”. “Lietuvoje nesudėtinga gauti Stalino paveikslų, bet Hitlerio portretą radome tik viename Vilniaus antikvariatų”, - sakė J.Jurevičius.

Vakar Kauno rotušėje miesto pirmasis mero pavaduotojas Adolfas Antanas Balutis įteikė padėkos raštus Kauno įgulos kariškiams už bendradarbiavimą įvairiuose renginiuose.