Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Kaliningrade kuriamas Lietuvos skveras
2004-01-30
Dainoras LUKAS
Kitais metais Kaliningrade ketinama įrengti Lietuvos skverą su paminklu XIX amžiaus lietuviškos tautosakos tyrinėtojui Liudvikui Rėzai. Tai bus padaryta iki kitų metų liepos, kuomet miestas švęs 750 metų jubiliejų.
Lietuviškų salelių daugės
Praėjusių metų rudenį Kaliningrado vadovai išsiuntė laiškus Lietuvos didžiųjų miestų merams, kviesdami prisidėti prie Lietuvos skvero įrengimo šiame Lietuvai istoriškai artimame mieste.
Kaliningrade lankėsi Lietuvos delegacija, kurioje buvo Kultūros ministerijos, Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento, Klaipėdos universiteto, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus atstovai. Kaunui atstovavo miesto Savivaldybės mero pirmasis pavaduotojas Kazimieras Starkevičius ir Užsienio ryšių skyriaus vedėjas Raimundas Šmitas.
Lietuvos atstovai apžiūrėjo keletą Kaliningrado miesto skverų ir susipažino su generaliniame konsulate vykusiame pasitarime priimta iniciatyvinės grupės narių deklaracija, kuria buvo patvirtintas Lietuviško skvero įrengimas. Kaliningrado miesto meras Jurijus Savenka pritarė Lietuviško skvero įrengimui ir pasiūlymui įsteigti Lietuvių kultūros, švietimo ir verslo centrą.
Rinktasi iš aštuonių vietų
Iš aštuonių pasiūlytų vietų lietuviai pasirinko priimtiniausią. “Paprašėme miesto vadovų, kad nebūtų biurokratinių kliūčių iki miesto jubiliejaus pastatyti paminklą. Šis Kaliningrado valdžios žingsnis leidžia tikėtis, kad kada nors mieste bus atkurti ankstesni gatvių ir vietovių pavadinimai”, - sakė K.Starkevičius.
Jis pažymėjo, kad iš savivaldybių nereikės lėšų paminklui ir skverui įrengti. “Šiame krašte dirba nemažai lietuvių verslininkų, kurie sutinka paremti šią idėją”, - sakė K.Starkevičius.
“Rusai patenkinti, kad miestas puošiamas ne jų lėšomis”, - pažymėjo R.Šmitas. Lietuviai pastebėjo, kad Kaliningrade pabrėžiama, jog miesto istorija prasidėjo daug seniau nei po Antrojo pasaulinio karo.
Išleido K.Donelaičio “Metus”
L.Rėza (1776-1840) nuo 1807 metų, apgynęs daktaro disertaciją, dirbo Karaliaučiaus universitete, dėstė Rytų kalbas ir teologiją, vadovavo lietuvių kalbos seminarui. Jis gynė lietuvių kalbos teises Karaliaučiaus universitete, piktinosi, kad lietuvių kalbos seminaro inspektoriaus pareigas ėjo asmenys, nemokantys lietuvių kalbos.
L.Rėza rinko lietuvių liaudies dainas. Jis 1818 m. išleido K.Donelaičio “Metus”. “Pavasario linksmybes” ir “Vasaros darbus” jis gavo iš Valtarkiemio pastoriaus, kuris poeto rankraščius saugojo daugiau kaip dvidešimt metų. “Rudenio gėrybių” ir ,,Žiemos rūpesčių” rankraščiai karo metu (1812-aisiais) žuvo. Pastarųjų dalių nuorašus L.Rėza vėliau gavo iš Gerviškėnų pastoriaus, kuris anksčiau tas dalis buvo nusirašęs. L.Rėza atskiras dalis sujungė į kūrinį ir pavadino “Metais”.
