Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Kai braškės nuskintos
2005-07-05
Braškių priežiūros laikotarpis po uogų skynimo yra labai svarbus, nes nuo jo priklauso kitų metų derlius
Nuskynus uogas pradeda sparčiai augti lapai, ūsai, šaknys bei rageliai. Kereliai ypač vešliai auga nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Tad, nuėmus derlių, reikia purenti tarpueilius, naikinti (ravėti ar purkšti herbicidais) piktžoles, saugoti nuo ligų ir kenkėjų, papildomai tręšti bei laistyti.
Svarbu purenti tarpueilius
Nuskynus braškes, braškyną reikia tuojau pat kruopščiai nuravėti. Iki rudens, jeigu priželia piktžolių, dar reikia ravėti 1-2 kartus, kartu šalinant senus, ligotus bei sudžiūvusius lapus. Šį darbą reiktų baigti iki rugsėjo vidurio. Rudenį apmirštantys braškių lapai uždengs ir apsaugos kerelį bei šaknis nuo iššalimo. Ravėti dera po lietaus, kad piktžoles, o ypač kiaulpienes bei usnis, būtų lengviau išrauti su šaknimis. Tarpueilius reikia nedelsiant išpurenti. Tam ypač tinka neseniai Lietuvos sukonstruotas įrenginys su plokščiapjūviais noragėliais.
Ūsų įnoriai
Braškių derėjimo metu, ypač nuėmus derlių, pradeda masiškai augti ūsai. Jie suvartoja daug maisto medžiagų, kurias augalas gali panaudoti žiediniams pumpurams krauti. Todėl naikindami ūsus, didiname kitų metų derlių. Patogiausia pirmą kartą ūsus pašalinti nuėmus derlių. Vėliau, iki rugsėjo vidurio, jie šalinami reikalui esant. Pirmamečiuose, rudenį pasodintuose braškynuose, ūsai pradeda augti anksčiau, todėl tie, kurie nereikalingi eilutėms formuoti ir neprigijusių daigų vietai užimti, pradedami šalinti derliaus nuėmimo metu.
Laistoma ir nuėmus derlių
Braškių šaknys išsidėsčiusios sekliai, todėl iš visų sodo augalų braškės reikalauja daugiausia drėgmės uogų nokimo metu. Esant sausam orui, šiuos sodo augalus gali tekti laistyti 1-2 kartus ir nuėmus derlių (ypač kai nupjauti lapai). Galima sumažinti drėgmės nuostolius mulčiuojant braškyną. Mulčiavimas taip pat sumažina piktžolių augimą, palaiko tolygesnę dirvožemio paviršiaus temperatūrą, apsaugo jį nuo perdžiūvimo, šalčio. Mulčiui tinka įvairios organinės ir neorganinės medžiagos. Šiuo metu vis daugiau braškių auginama dengiant dirvos paviršių polietileno plėvele.
Skirtingais augimo tarpsniais braškės vandens sunaudoja nevienodai. Nuskynus derlių sunaudojamo vandens kiekis sumažėja, tačiau vėliau, pradėjus augti naujiems lapams, rageliams ir ūgliams, jau reikia iki 4 litrų į kvadratinį metrą per parą.
Lapų pjauti nepatariama
Nuėmus derlių, braškių kereliai turi išauginti naują vešlią lapiją, todėl dažnai siūloma senuosius lapus nupjauti. Ši priemonė tikrai tinka ten, kur braškių vegetacija ilgesnė, tačiau Lietuvoje nepatartina pjauti braškių lapų - nebent labai ligotuose, kenkėjų apniktuose ir piktžolėtuose braškynuose. Tokiu atveju lapai nupjaunami nuėmus derlių ir ne žemiau kaip 5 cm virš ragelių. Nupjautą masę reikia sugrėbti ir sudeginti. Nupjovus lapus, reikia purenti tarpueilius, ravėti, purkšti insekticidais. Pavėlavus nupjauti lapus, nauji iki žiemos nespės pakankamai suvešėti, todėl braškės gali nukentėti nuo šalčių.
Braškes reikia saugoti nuo šalčio
Jei reikia, derantis braškynas tręšiamas azoto trąšomis tuojau po derliaus nuėmimo. Į arą beriama 1-1,2 kg amonio salietros. Fosforu ir kaliu papildomai tręšiama, jei nebuvo tręšta prieš įveisiant braškes arba dirvoje trūksta minėtų medžiagų. Braškyną geriau tręšti brangesnėmis bechlorėmis kalio trąšomis, kalio sulfatu arba kalio magnezija. Ypač tinka kompleksinės trąšos su mikroelementais.
Kadangi Lietuvoje sniego dangos storis labai nepastovus, tai šalčių metu (-15-180C) sniegu neužklotos braškės gali iššalti. Todėl rudenį, kai temperatūra krenta, o sniego nėra, ant braškių reikia užpilti durpių, apkloti jas šiaudais arba agroplėvele.
