Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Jaunimas kariauja su teroristais
2002-11-08
Darius SĖLENIS
Kompiuterinių žaidimų mėgėjai salonuose kartais praleidžiama po tris ar keturias paras
Penktadienio naktis - kraujo ir žudynių naktis. Dažniausiai šią dieną interneto kavinėse susirinkę 14-18 metų vaikinukai aplimpa kompiuterius, užsideda ausines ir pistoletais, šautuvais, automatais, kulkosvaidžiais, lazeriais ir dar galingesniais ginklais kariauja prieš teroristus arba skerdžia vieni kitus.
Sportas - nepopuliarus
“Penktadienio naktį beveik visada užimti visi 30 kompiuterių, - “Kauno dienai” neslėpė populiarios ir ištisą parą dirbančios Kauno žaidimų ir interneto klubo “Skylė” administratorius Vidas Buivydas. - Panaši situacija ir šeštadienio naktį. Tomis dienomis daug norinčiųjų į klubą netelpa”.
Pusrūsyje įsikūrusiame klube ryškiai degė šviesos, prie kompiuterių įbedę akis į monitorius, sėdėjo jauni vaikinukai. Ant ausų - ausinės, todėl, negirdėdami savo balsų, vienas kitam vyrukai rėkte rėkė. Jaunoji karta žaidė šiuo metu vieną populiariausių žaidimų “šuterių” (šaudyklių) - prieš tris mėnesius pasirodžiusią naujausią “Counter-Strike” versiją, kuri į antrą vietą nustūmė populiarųjį ir taip pat neseniai atjaunėjusį “Quake”.
“Kaunteryje”, kaip žaidimą “Counter-Strike” vadina žaidėjai, specialūs daliniai kariauja su teroristais.
Sporto žaidimai - net futbolas bei krepšinis prie kompiuterių ekranų nėra populiarūs. Tiesa, juos vertina ne kompiuterinių žaidimų, bet “Sony Playstation-2” konsolės gerbėjai.
“Dramblys, putpelė ir fragas”
“Pridenk tiltą, aš tau sakau - pridenk! - vienas šešiolikmetis rėkė jaunesniam kolegai. - Šaudyk iš pistoleto, bet ne automato. Naudokis “mepu” (žemėlapiu - nuo angliško žodžio “map”). Sakau, šaudyk iš pistoleto ir neleisk jai išlįsti. Ten boba slepiasi!”
“Aš dar rimtai nežaidžiu, - šniurkštelėjo nosimi “nušautas” jaunėlis. - Gerai, dabar pasistengsiu”.
“Na, gaidžiai, dabar visus išpjausiu ir sukaposiu... - paskubomis įlėkęs į kavinę su draugais “pasisveikino” juoda kepurėle pasipuošęs vaikinukas ir mestelėjo frazę klubo darbuotojui: - Užstatyk man devynioliktą” (suprask - įjunk kompiuterį, pažymėtą devynioliktuoju numeriu). Prisėdęs tučtuojau paniro į žaidimą.
Iš 30 kompiuterių trečiadienio naktį apie 20 buvo užimta. Už interneto paslaugas klubas “Skylė” kas mėnesį moka 1850 (be PVM) litų mokestį. Tačiau pinigai sugrįžta iš žaidimų mėgėjų kišenių.
“Šauk iš dramblio (tai snaiperio šautuvas AWP, kurį vienas žaidėjas seniai pavadino skirtu tik drambliams šaudyti ir nuo to laiko “prilipo” šis pavadinimas), Baryga, greičiau...” “Eik tu, putpele (silpnesnis snaiperis, kuris nesugeba nušauti varžovo iš pirmo šūvio)”, - girdėjosi kitame klubo gale.
“Jėga, turiu “fragą” (nukovė vieną varžovą ir uždirbo tašką)”, - šūktelėjo laimingasis blondinas. “Nušautasis” sodriai rusiškai nusikeikė ir kumščiu trinktelėjo į stalą. Greta stovėjo pepsikolos buteliukas. Beje, pepsikola ir kava - populiariausi žaidėjų gėrimai.
Per mėnesį - apie 100 litų
Tą naktį trijulė kariavo prieš tris draugus, keli vaikinukai dalyvavo dvikovose, dvi porelės sėdėjo prie interneto. Daugumoje interneto klubų ir kavinių 1 valanda naudotis kompiuteriu kainuoja 3 litus. Tiesa, dauguma kavinių bei salonų dirba iki 19-20 val. Tačiau “geimeriai” (dažnai ir labai gerai žaidžiantieji) ir “lameriai” (dažnai, bet mėgėjiškai žaidžiantys žmonės) neslepia, kad kai kurios kavinės po darbo valandų uždaro duris, bet ten pasilieka žaisti sava kompanija.
Naktis (nuo 10 valandos vakaro iki 10 valandos ryto) “Skylėje”, bene vieninteliame žaidimų ir interneto klube Kaune, oficialiai dirbančiame ištisą parą, kainuoja 8 litus (7 - studentams, 6 - klubo nariams), išskyrus penktadienį ir šeštadienį, kai visų teisės lygios - 10 litų už naktį.
- Daugumos lankytojų amžius - nuo 14 iki 18 metų, tačiau dažnai ateina ir vyresnių klientų, - pripažino V.Buivydas. - Mūsų klube taisyklės griežtos: jokio alkoholio ir, juolab kvaišalų, nepilnamečiai žaidžia tik su tėvų leidimais. Tiesa, vaikinams, sėdintiems prie kompiuterio monitoriaus, “rūpi tik žaidimas”.
Aštuonių-dešimties moksleivių grupė dažniausiai į salonus įvirsta po pamokų. Vėliau, dažniausiai vietas iš anksto užsisakę telefonu, lankosi nuo 16 iki 20 metų vaikinukai.
Aktyviausi svetainių lankytojai per mėnesį palieka iki 100 litų. Dauguma jų - vidutiniškai ar pasiturimai gyvenančių šeimų vaikai. Kartais jie namie turi kompiuterius, tačiau, norėdami pabendrauti, tiksliau - pakariauti su draugais, lankosi klubuose ir kavinėse.
“Man tai puikus laisvalaikis: atsipalaiduoju, išlieju emocijas. Be to, tai labai įdomu, - kalbėjo penkiolikametis Dainius. - Pinigai? Taupau, duoda tėvai, atsisakau kitų dalykų. Beje, mokslai nuo to nekenčia: mes dėl to sutarėme su tėvais”.
Salonuose lankosi ir asocialių šeimų vaikai, tačiau jie žaidžia po kelias valandas ir neslepia, kad kartais išleidžia maistui skirtus pinigus.
Žmona ieškojo vyro
“Dažniausiai interneto tinklu kariauja po 3, kartais ir po 8 žmones kiekvienoje komandoje, - aiškino žaidimų ir interneto klubo administratorius. - Tiesa, kai labai daug žaidėjų, žaidimas yra mažiau populiarus, nors tuomet žaidžiama ne tik su kitų Lietuvos miestų, bet ir kitų valstybių žaidėjais”.
Pastaruoju metu puikiai žaidžiančius vilniečius bei visaginiečius žaidimo lygiu pradėjo vytis, o kartais ir lenkti kauniečiai.
“Skylės” darbuotojas neslėpė, kad kartais ne tik jauni, bet ir suaugę žmonės praranda laiko saiką, užmiršta draugus ir moteris. Kelis kartus pasitaikė juokingai graudi situacija, kai klube apsilankė moteris ir bandė iš salės išvesti į žaidimą panirusį vyrą: “Namie - vaikai, o tu vis žaidi ir žaidi”, - garsiai priekaištavo vyrui žmona. Kelis kartus savo vaikų klube ieškojo ir tėvai, tačiau tie vaikinukai dažnai keisdavo interneto kavines ir jau ne pirmą kartą bėgdavo nuo tėvų. Tokios situacijos, pasak klubų darbuotojų, nėra dažnos.
Siitas tik žaidė ir... žaidė
Tačiau jau yra ir savotiškų rekordininkų. Kartą KTU Statybos fakulteto studentas, kibernetine pravarde Siitas, nutarė pažaisti kelias valandas. Po to - visą naktį, iki ryto. Valanda keitė valandą, dieną - naktį, kelis kartus studentas padarė pauzę, kai į kitą gatvės pusę ėjo išgerti kavos ar užkąsti. Taip Siitas prie kompiuterio monitoriaus žaidė beveik keturias paras! Kaip jis po to atrodė? “Nekaip”, - šyptelėjo svetainės darbuotojas.
Po tris paras neatsitraukę nuo kompiuterio žaidė Gangsteris, ZPT, dar keli “geimeriai”. Beje, kibernetinės pravardės skiriasi nuo gyvenimiškų. Tai gali būti ir kelios raidės, ir visai nieko nereiškiantis žodelis: ADS, Nova, Fobija... Dažniausiai “geimeriai” ir net “lameriai” vienas į kitą kreipiasi kibernetine pravarde.
Įspūdingai atrodo iš klubo išėję energingai kalbantys 30-40 metų amžiaus vyrai.
“Jėga, tą juodą sukapojau mačete į galvą, gerai, kad šaudydamas iš automato mane pridengei prie namo, o po to juos “užmėtėme” granatomis... Taip jiems ir reikia, daugiau “nesišakos”, - išgirdę jų emocijas pro šalį einantys praeiviai apstulbsta. Beje, žaidimas sulygina ir šešiolikmetį, ir keturiasdešimtmetį. Tuo metu jie vienas į kitą kreipiasi pravardėmis ir elgiasi kaip lygus su lygiu.
Merginos, pasak interneto salonų darbuotojų, nėra žaidimų mėgėjos. Tiesa, Vilniuje yra trys panelės, puikiai žaidžiančios “Counter-strike”, “Quake”, tačiau dažniausiai gražiosios lyties atstovės kalbasi “čatuose” (tiesiogiai bendrauja kompiuterio “kanaluose”).
Priklausomybės bumas kyla?
Ar daugeliui žaidimas tampa it narkotikas?
“Nemanau. Be to, žaisti kompiuteriu nėra labai blogai: vaikinai išlieja savo emocijas, jie nevalkatauja, negeria, nevartoja narkotikų ir neplėšikauja gatvėse, - tvirtino “Skylės” administratorius Vidas Buivydas. - O laisvu laiku daugelis jaunimo tai gali daryti gatvėse ir klubuose”.
Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro direktorius Raimundas Alekna “Kauno dienai” tvirtino, kad pastaruoju metu tarp jaunimo, netgi moksleivių, juntamas priklausomybės nuo žaidimų, interneto didėjimas.
Nepažaidę prie kompiuterio monitoriaus ar nepanaršę internete, žmonės jaučia diskomfortą, nevisavertiškumą ir tik tai atlikę - patiria palaimą. Jiems reikia veiksmo, kuris suteiktų pasitenkinimą.
“Šis bumas kyla, nes internetas, žaidimų salonai - pelningas verslas, todėl pasiūla ir agresyvi reklama vis didės, - sakė R.Alekna. - Tačiau mes negalime kaltinti salonų bei klubų savininkų. Žinoma, kuo daugiau ir lengviau prieinamų dalykų, tuo labiau jais naudojamasi. Bet pagrindinė priežastis - asmenybė. Jei tėvai kiekvieną naktį privalo ieškoti vaikų kompiuterinių žaidimų salonuose - blogai. Reikia kreiptis pas psichoanalitiką, tačiau negalima vaiko pernelyg griežtai kontroliuoti, kaltinti, “spausti”. Tėvai turi ir savęs paklausti: ką jie padarė blogai, nes dažniausiai savo atžalų neišklauso, mažai jiems skiria dėmesio bei laiko. Daug lemia auklėjimas, aplinka”.
Centro direktorius pripažino, kad vien tik pastaruoju metu į juos kreipėsi trys moksleiviai bei vienas verslininkas, priklausantys nuo žaidimų kompiuteriu bei interneto. Suaugęs ir pakankamai turtingas vyras naktimis važiuodavo į darbą ir naršydavo po internetą. Dar kitas žmogus priklausomybę nuo narkotikų pakeitė priklausomybe nuo žaidimo.
“Lošimas - nėra blogai, svarbiausia jo nepriimti liguistai, o tai, kaip minėjau, glūdi žmoguje”, - “Kauno dienai” teigė Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro direktorius R.Alekna.
