Per artimiausius trejus metus Lietuvos jaunieji ūkininkai iš ES gali gauti 56 milijonus litų įsikūrimo išmokų

Jau kelios dienos, kai Nacionalinės mokesčių agentūros teritoriniai skyriai priima jaunųjų ūkininkų (iki 40 metų) paraiškas įsikūrimo kaime paramai gauti. Maksimali pinigų suma yra 1000 eurų hektarui, didžiausias remiamas plotas - 25 hektarai.

Kelerius metus ūkininkaujantys Pranas Žymančius ir Audrius Meškevičius nesigaili pasirinkę tokį verslą, tačiau pripažįsta, jog antrą kartą nuo pradžių to imtis nesiryžtų.

Dirba ir studijuoja

“Kai atsigręžiu į praeitį, pačiam sunku patikėti, kad tiek pasiekiau. Aišku, buvo ir nesėkmių, nemažų nuostolių. Teko ir psichologines knygas paskaityti”, - pasakojo dvidešimt šešerių metų Pranas Žymančius. Viena iš nesėkmių - kai nuimant derlių sugedo kombainas. Kol jaunasis ūkininkas ieškojo, kas galėtų padėti, derlius buvo lauke. Pasitaikė ne itin geri orai, todėl grūdai sugedo, juos teko parduoti daug pigiau.

P.Žymančius ūkininkauja 300 hektarų plote Trakėnų kaime, esančiame Kalvarijų savivaldybėje, dirba Valstybinėje augalų apsaugos tarnyboje, studijuoja Lietuvos žemės ūkio universitete bei dalyvauja visuomeninėje veikloje - yra Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos tarybos pirmininkas.

Laukuose - nuo penkiolikos metų

P.Žymančius augina maistinius kviečius, rugius, rapsus, daržoves. Savo ūkiui modernizuoti yra paėmęs 150 tūkstančių paskolą, kurią turi grąžinti iki 2008 metų pabaigos. Nusipirko technikos, padargų (trys traktorius, kombainą, šienapjovę).

“Sunkiausi buvo pirmieji 6-7 metai. Kai tėvai atsiėmė žemę ir ėmė ūkininkauti, abu jau buvo antros grupės invalidai. Aš tuomet buvau tik penkiolikos, tačiau teko kibti į darbą. Be to, mums trūko pinigų, žinių, patirties”, - pasakojo traktoriuje sėdintis P.Žymančius.

Nepaisant to, Žymančiai plėtė savo valdas supirkdami iširusių bendrovių žemę. “Ji buvo apleista, tad reikėjo įdėti nemažai jėgų atgaivinti”, - sakė Pranas.

Bedirbdamas ūkyje jis baigė vakarinę Kazlų Rūdos vidurinę mokyklą, vėliau įstojo į Lietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos fakultetą. Mokosi neakivaizdiniu būdu. “Esu paskutiniame, penktame, kurse. Pats pajutau, jog trūksta žinių. Naudodamasis kito galva netoli nuvažiuosi”, - sakė P.Žymančius, vadovavimą ūkiui perėmęs po tėčio mirties.

Pasirašė sutartį

Ūkyje P.Žymančiui dažniausiai tenka sėdėti prie popierių. “Tvarkau derliaus užsakymus, ieškau, perku dalis technikai. Šiandien su viena firma pasirašiau sutartį dėl grūdų pardavimo. Labai neblogą kainą suderėjome”, - džiaugėsi studentas.

Jam padeda du darbininkai, mama sukasi namuose. “Ne, ne viršininku, darbininkai mane vardu vadina. Kam to oficialumo?” - aiškino vaikinas.

Savaitgaliais jam padeda ir broliai, kurių turi du, bei sesuo atvažiuoja. “Kodėl ne kuris nors jų pasiliko tėvų žemės dirbti, o aš? Kai viskas prasidėjo, jie jau buvo išsikraustę, susikūrę savo gyvenimus. O mane prie ūkininkavimo traukė nuo vaikystės”, - kalbėjo studentas.

“Sunku buvo ištverti požiūrį į jaunus ūkininkus. Ateini pas perdirbėjus, o jie iš nuostabos išpučia akis. Dabar situacija keičiasi. Tačiau prieš kelerius metus į jaunus žmones kaime žiūrėdavo kaip į ne visai normalius”, - prisiminė P.Žymančius.

Stažuotės užsienyje

“Kokia mano diena? Būna, kad tenka keltis ketvirtą valandą ryto. Kaip šiandien? Neseniai grįžau iš darbo Augalų apsaugos tarnyboje. Ten praleidau visą parą”, - pasakojo vaikinas.

Šioje tarnyboje P.Žymančius jau metai dirba specialistu - saugo Lietuvos teritoriją nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų, ligų ir piktžolių įvežimo bei paplitimo.

“Ne, ne todėl, kad per daug lieka laisvo laiko. Dėl pinigų - ūkininkų pajamos sezoninės”, - pasakojo P.Žymančius.

Visuomeninės jo pareigos yra bendrauti su firmomis, ieškoti nuolaidų jauniesiems ūkininkams. “Net pats nepastebi kaip vis labiau įsisuki į tą ratą”, - sakė P.Žymančius. Jis sulaukia nemažai kitų ūkininkų skambučių.

“Klausia apie įstatyminę bazę, domisi fondais. Plikom rankom sudėtinga ką nors padaryti, o galimybė gauti fondų paramą yra tikrai nemaža. Reikia tik noro ir užsispyrimo. Jo vis daugiau atsiranda, kai pradeda matytis rezultatai”, - tikino vaikinas.

Norint pažangiau ūkininkauti, užsikariauti savo vietą rinkoje reikia daug daugiau žinių, apdairumo, todėl per sąjungą jaunieji ūkininkai kviečiami į seminarus, įvairius mokymus bei konsultacijas, parodas, muges, stažuotes ir praktikas užsienyje.

Gamino saldumynus

“Kai pamiegu dešimt valandų - tai jau labai gerai. Neretai taip pasitaiko”, - tikino vaikinas. Tačiau nors ir nedažnai, bet laiko poilsiui ir malonumams jis atranda. “Kartais išvažiuojame pailsėti į Palangą. Smagu su draugais pabendrauti, rūpesčiais pasidalyti. Susitinkame įvairiai: pas kurį nors namuose arba kavinėje”, - pasakojo kažkada bandęs groti akordeonu, mėgęs gaminti valgį, domėjęsis automobiliais ūkininkas.

Šiuos pomėgius pakoregavo ūkininkavimas. Dabar jis domisi sunkiąja technika, galinčia praversti darbe. “Mano firminiai patiekalai? Cepelinai, koriukas. Supjaustai aliejuje virtą tešlą ir ant tų gabaliukų pili medų. Paskutinį kartą jį dariau prieš dvejus trejus metus. Brolio vaikai priprašė”, - pasakojo Pranas, dabar dažniausiai valgąs mamos gamintą maistą.

Pranas stiprybės semiasi, atsipalaiduoja palįsdamas po šaltu dušu, darydamas mankštą. “Kaip sakiau, domiuosi psichologija, tad ir knygų paskaitau. Be to, ramybės suteikia, neleidžia palūžti ir pasitikėjimas Dievu, draugais”, - sakė P.Žymančius.

Savo ūkio ateitį jis sieja su ES fondais. “Reikia dar nusipirkti našios technikos, kad būtų mažesnė produkcijos savikaina”, - planuoja studentas. Neseniai pradėjo formuoti mėsinių galvijų bandą.

Miestietis ūkyje

A.Meškevičius, ūkininkaujantis Ražiškių kaime, esančiame už Garliavos, šį verslą pradėjo tuščioje vietoje. “Gimiau ir užaugau Kaune, čia baigiau vidurinę mokyklą. Vėliau paveldėjome žemę ir pasitarę su mama bei broliu persikėlėme už miesto”, - pasakojo trisdešimtmetis.

Pradžiai - 50 tūkstančių litų paskola. Nors norint pradėti pažangiai ūkininkauti tuščiame lauke, reikia apie milijono litų, tačiau šiems ūkininkams teko išsiversti su keliolika kartų mažesne suma. “Reikėtų atnaujinti techniką. Dabar turime traktorių “Belarus”, seną danišką kombainą, padargų. Naujais juos keisti neapsimoka, nes per mažas ūkis - turime tik 55 hektarus ariamos žemės”, - kalbėjo A.Meškevičius.

Plėstis nėra kur, o keltis į naują vietą ir viską pradėti nuo pradžių, Audrius nesiryžtų. “Antrą kartą verstis per galvą? - suabejojo ūkininkas. - Tada, prieš dvylika metų, buvo nebaisu - buvau jaunas ir kvailas”.

Laisvalaikiu - pramoginiai šokiai

Prieš kelerius metus A.Meškevičius kartu su broliu baigė Kauno aukštesniąją žemės ūkio mokyklą. Tapo ūkininkais-bitininkais. “Pats gyvenimas pakišo mintį mokytis. Be mokslo žemę dirbti sunku”, - kalbėjo trisdešimtmetis, po vidurinės mokyklos Kauno kolegijoje įgijęs metalo apdirbėjo specialybę.

Jis su broliu ūkyje atsakingas už laukų dirbimą ir visa kita, išskyrus buhalteriją, kurią tvarko mama. Brolis dar dirba mieste - reikia pinigų.

“Mieste ir aš praleidžiu nemažai laiko. Dabar rekonstruoju aruodus - reikia važiuoti skardos, neretai tenka užsukti ir į banką, Žemės ūkio rūmus reikalų sutvarkyti. Kurį laiką ir aš dirbau Kaune, bet man labiau patinka kaime, todėl mieste įsidarbino brolis”, - pasakojo A.Meškevičius.

Miestietiško gyvenimo jis nepasiilgsta. “Ten esi pririštas, negali būti savo paties šeimininku. O čia esi laisvas”, - sakė ūkininkas. Tačiau ne tik dėl ūkio reikalų jis užsuka į Kauną. “Nuo penkiolikos metų lankiau tautinių šokių būrelį. Vėliau pakeičiau kvalifikaciją ir iki šiol šoku pramoginius šokius”, - neslėpė A.Meškevičius.

Beveik vienintelės pramogos kaime - išsimaudyti upėje bei susitikti su draugais.

Žemės mokslas - privalomas

A.Meškevičius teigė artimiausiomis dienomis dar neketinąs teikti paraiškos paramai gauti. “Reikia daug ką apsvarstyti”, - teigė ūkininkas. Jis teigė, jog vargu ar daugės jaunųjų ūkininkų, nors pats save įsivaizduoja gyvenantį tik kaime.

“Ši specifinė verslo rūšis dabar taip suvaržyta įstatymų, kad beveik nėra jokių perspektyvų prasimušti. Viskas suskaičiuota iki grūdo. Tokiomis sąlygomis ūkininkauti gali tik labai kantrus žmogus, o jaunimui kantrybės dažniausiai trūksta”, - įsitikinęs buvęs miestietis.

Įsikūrimo išmoką bus galima panaudoti perkant naują žemės ūkio techniką, įvairų gamybai modernizuoti skirtą inventorių, statyti ūkinius pastatus, privatiems keliams tiesti ar vandentiekio ūkiui tvarkyti.

Būtina paramos suteikimo sąlyga - pareiškėjas turi turėti atitinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją užsiimti produkcijos, į kurią bus investuojama, gamyba. Pakanka profesinio išsilavinimo žemės ūkio srityje arba pabaigti minimalių ūkininkavimo žinių kursus.

Parama taip pat gali būti suteikiama ir pareiškėjui, turinčiam mažiausiai trejų pastarųjų metų ūkininkavimo patirtį ar kaip nors kitaip dirbusiam žemės ūkyje trejus pastaruosius metus. Be to, ūkininkas turi tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos duomenimis, šiuo metu registruoti 4176 savarankiškai ūkininkaujantys jaunieji ūkininkai.