Vargšus vaidinantys vaikai gailiai prašo išmaldos iš Laisvės alėjoje įsikūrusių kavinių ir barų klientų, o surinktus pinigus dažniausiai atiduoda prasigėrusiems tėvams ar išleidžia miesto kavinėse ir parduotuvėse

Laisvės alėja tampa ne tik pėsčiųjų, bet ir elgetų zona, ironizuoja kai kurie kauniečiai. Ypač šią vasarą aštuonių vienuolikos metų nepilnamečiai, rodos, rado neblogą “verslo” sritį - prašyti pinigų iš kavinių ir restoranų lankytojų. Elgetaujantys vaikai erzina ne tik maitinimo įstaigų klientus, kavinių vadovus, bet ir į Kauną atvykusius užsieniečius. “Mūsų šalyje taip pat yra elgetų, tačiau vaikai ne tokie įžūlūs”, - stebėjosi atostogauti į Kauną atvykęs britas Timas Volesas. Tuo tarpu kavinių šeimininkai sako, kad neturtėliais apsimetinėjantys vaikai atbaido barų klientus, o juos vaikančius maitinimo įstaigų darbuotojus iškoneveikia necenzūriniais žodžiais.

“Kauno dienai” pavyko atskleisti elgetaujančių vaikų taktiką ir stebėti, kur jie išleidžia tokiu būdu uždirbtus pinigus.

Apgalvoja kaulijimo taktiką

“Pastebėjome, kad pastaruoju metu elgetaujantys vaikai pradėjo erzinti mūsų kavinės lankytojus, - sakė prie Laisvės alėjos fontano įskūrusios kavinės padavėjos. - Kai kurių vaikų iš tiesų gaila, bet elgetauja ir tie, kurie turi pakankamai pinigų, o iš kavinės lankytojų surinktas aukas išleidžia pramogoms”.

Pasak Laisvės alėjoje įsikūrusių kavinių darbuotojų, elgetaujantys vaikai gerai apgalvoja ir pinigų kaulinimo taktiką. “Dažniausiai jie į kavines užsuka per pietus ir kai žmonės baigia darbus. Ko gero, tuomet jie būna dosniausi”, - svarstė padavėja Milda.

Elgetaujantys vaikai paprastai dėvi ne itin prastus drabužius, tačiau pasakoja neįtikinančias istorijas apie sunkią buitį, sergančius tėvus ir nežmonišką norą valgyti. “Jau dvi dienas nieko neturėjau burnoje, - sakė paramos prašęs melsvos spalvos palaidinę vilkėjęs aštuonmetis Modestas Streleckas. - Dėde, duokite šiek tiek pinigų arba pirkite štai šį žurnalą”, - rodydamas reklaminį katalogą prašė Modestas, guosdamasis, kad jo mama jau kelis mėnesius sunkiai serga ir negali išeiti iš namų.

Modestas prisipažino per dieną uždirbąs apie 10 litų, tačiau paneigė, kad už tuos pinigus perka saldumynus ar net rūkalus. “Visus pinigus parnešiu mamai, ji manęs laukia ir tiki, kad nupirksiu maisto produktų. Nors ji labai serga, tačiau pajėgs pagaminti įvairių patiekalų”, - į kiekvieną klausimą nesunkiai atsakymą surasdavo Modestas.

Pinigus dalijasi su draugais

- Ar už tavo “uždirbtus” pinigus mama kartais nusiperka alaus? - smalsavome norėdami gauti daugiau informacijos apie esą namuose sunkiai sergančią Modesto mamą.

“Ji negeria nei alaus, nei degtinės. Kai atvažiuoja draugai, kartais nusiperka butelį vyno, - akis nuleido Modestas ir vis kartojo, kad iš jo niekas nepirks pardavinėjamo reklaminio katalogo. - Paprastai jį pardavinėju už šešis litus, bet jums parduosiu už tris. Man labai reikia pinigų”.

Tuo metu, kai Modestas iš mūsų prašė pinigų, netoliese jo laukė keli draugai, kurie įdėmiai stebėjo, kaip sekasi “bendradarbiui”. “Ar ne tavęs laukia tie berniukai?” - pasiteiravome Modesto. “Taip, - ir į šį klausimą atsakymą jis buvo paruošęs. - Mes pasidalijame pinigus, tačiau jo mama labai turtinga ir draugui pinigų nereikia”.

“Kauno diena” pasidomėjo, kur po pokalbio su žurnalistais eis Modestas. Kaip ir sakė, jis susitiko su gerokai aukštesniu, matyt, ir vyresniu draugu. Po kiek laiko prie jų prisijungė dar keturi berniukai ir vaikai patraukė kitų kavinių link.

Išleido kioske

Eidami Laisvės alėja jie stabtelėdavo ne vienoje kavinėje ar tiesiog prieidavo prie ant suoliukų sėdinčių kauniečių. Prašyti pinigų vaikai dažniausiai siųsdavo Modestą, o, matyt, vaikigalių vadas, spalvotą palaidinę vilkėjęs berniukas, vis klausdavo, ar kavinių lankytojai buvo pakankamai dosnūs.

Vaikinai neatrodė labai gerai nusiteikę ir eidami Įgulos bažnyčios link nevengdavo užkabinėti į miesto centrą pasivaikščioti atėjusių jaunuolių. Galutinė stotelė - prie M.Žilinsko galerijos įsikūręs kioskas. Prie jo atsistoję berniukai ilgai diskutavo, ką reikėtų įsigyti. Vieni rodė į įvairias smulkmenas, kitiems rūpėjo cigaretės ir saldumynai. Apsipirkę atseit pinigų neturintys vaikai vėl patraukė Laisvės alėjos fontano link.

Tačiau ne visi vaikai iš karto tokiu būdu išleidžia surinktus pinigus. Pasak kavinių darbuotojų, kai kurie jų gautus centus ir litus atiduoda vos už kelių metrų laukiančioms įraudusioms mamoms. “O šios, matyt, vaikų suelgetautus pinigus tiesiog prageria”, - pastebėjo padavėjos, pridūrusios, kad kai kurie vaikai mėgsta tokiu būdu uždirbtus pinigus išleisti gretimose kavinėse.

Stebina užsieniečius

Jaunieji elgetautojai sako, jog daugiausia pinigų paaukoja turtingi užsieniečiai, lietuviai ne tokie dosnūs. “Prieš dvi dienas vienas senis davė 10 “žalių”, - tikino Modestas ir pridūrė, kad tai didžiausias jo laimikis.

“Centrinė jūsų miesto gatvė labai moderni, net nesitiki, kad čia gali būti tiek alkanų vaikų, - kalbėjo su žmona Kaune viešintis T.Volesas. - Man tokių vaikų labai gaila, tačiau jei visiems būčiau davęs nors po dešimt eurų, mano piniginė labai suplonėtų”, - šypsojosi užsienietis.

T.Volesas prisipažino, kad jis stengiasi rinktis kavines, prie kurių būriuojasi gerokai mažiau valkataujančių vaikų ir pagyvenusių elgetų. “Kartais norisi ramiai pasėdėti ir atsiriboti ne tik nuo savo, bet ir nuo elgetaujančių, amžinų nepriteklių kamuojamų vaikų problemų”, - sakė britas, manąs, kad valstybė turėtų daugiau dėmesio skirti tokių vaikų šalpai ir priežiūrai.

Vaiko teisių gynėjai - bejėgiai

Tačiau Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjo pavaduotoja pripažino, kad padėti tokiems vaikams labai sunku, o kai kurie griežtai atsisako tarnybos darbuotojų pagalbos ir tiesiog pabėga.

Nors, pasak kavinės “Šešėlis” direktorės, šiais metais elgetaujančių vaikų srautai padidėjo kone tris kartus, tačiau minėtos tarnybos vedėjos pavaduotoja Nijolė Vizbarienė sako per šiuos metus mačiusi tik vieną elgetaujantį vaiką. “Priėjau ir paklausiau, kur jis gyvena ir pakviečiau, kad pas mus ateitų. Tačiau tokie vaikai dažniausiai neteisingai nurodo ne tik savo vardą ir pavardę, bet ir gyvenamąją vietą”, - sakė vedėjo pavaduotoja.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos pavaduotoja pripažino, kad elgetaujančių vaikų rinkti gatvėse tiesiog negalima. “Prašome policijos pagalbos, tačiau kartais tokie pinigų kaulintojai pasprunka ir iš policijos nuovadų. Be to, prieš elgetaujantįjį apgyvendinant vaikų namuose, reikia patikrinti sveikatą, išsiaiškinti, ar jis neserga užkrečiamomis ligomis”, - tvirtino tarnybos vedėjos pavaduotoja.

Neretai tokius vaikus linkę ginti ir praeiviai. “Jei pinigų prašančius vaikus vedamės kartu, kai kurie žmonės mus užsipuola, klausdami, kodėl grobiame vaikučius. Grasina iškviesti policiją, vadina vaikų grobikais”, - stebėjosi Nijolė Vizbarienė.

Atrodo, kad valstybinės institucijos neturi jokių priemonių, kaip sutramdyti pinigų prašančius paauglius. “Vaikais nesirūpinantiems tėvams gresia baudos, tačiau paprasta tokie tėvai jų neišgali sumokėti”, - sakė vedėjos pavaduotoja ir pridūrė, kad už elgetavimą jokios baudos negali būti skiriamos.

Iškoneveikia nešvankiais žodžiais

Tuo tarpu kavinių vadovai sako nežiną, kaip sutramdyti kasmet vis įžūlėjančius elgetaujančius vaikus. Pasak jų, nepadeda nei Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nei policijos pareigūnai. “Kai kurie klientai, žinodami, kad į mūsų kavinę užsuka elgetaujantys vaikai, paprasčiausiai renkasi kitas maitinimo įstaigas”, - aiškino kavinės “Šešėlis” vadovė.

Moteris pridūrė, kad vaikai nekreipia jokio dėmesio į kavinių šeimininkų ir darbuotojų perspėjimus, o neretai ir iškoneveikia įvairiais žodžiais. “Net stebiuosi, iš kur maži berniukai išmoksta tiek daug nešvankybių”, - stebėjosi kavinės “Šešėlis” vadovė. Prie fontano įsikūrusios lauko kavinės padavėja Milda sakė, kad ją elgetaujantys vaikai ne kartą nešvankiai išvadino. “Jei jiems ką nors pasakai, net grasina sumušti”, - tikino Milda.

Be to, kavinių šeimininkai pripažįsta, jog jei situacija nesikeis, kavinių lankytojų srautai iš centrinės miesto gatvės persikels į atokesnes vietas, nes tik ten po darbo dienos pavargę žmonės galės atsipalaiduoti.