Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją
2005-04-23
Jūratė KUZMICKAITĖ
Giedrius Kuprevičius “Autrolį” paverstų filharmonija
- Kaip reaguotumėte, jei Jums, kompozitoriui, kas nors pasiūlytų tapti bilietų kontrolieriumi bendrovėje “Autrolis”?
- Tai absoliučiai neįmanoma! Kontrolieriumi aš niekada netapčiau!
- Kodėl taip kategoriškai?..
- Tai prieštarautų visai mano konstrukcijai. Man tai visiškai svetima! Ne ne. Aš galiu būti geresnis ar blogesnis kompozitorius, pagaliau, galiu būti sodininkas ar dviratininkas, tik jau ne kontrolierius. Na, niekaip negaliu įsivaizduoti savęs, dirbančio šį darbą. Niekaip.
- O jei labai reikėtų?
- Jei eitų iš paskos su šautuvu? Su šautuvu, žinoma, nepasiginčyčiau, ir tai, ko gero, būtų vienintelis būdas mane priversti. Bet, pasitaikius progai, iškart pabėgčiau. Ir grįžčiau pas savo natas.
- Panašu, kad kontrolieriaus darbas Jums tikrai nekelia teigiamų emocijų. Gal teko susidurti su itin griežtais šio amato atstovais? O galbūt esate užkietėjęs “zuikis”? Juk ko tik nepasitaiko...
- Ne. Aš ne “zuikis”. Stengiuosi organizuoti savo gyvenimą taip, kad nepakliūčiau į tokias nemalonias situacijas. Nedažnai važinėju troleibusais, bet kai tenka, bilietą pažymiu visuomet. Ir kai manęs prašo parodyti, parodau.
- Vadinasi, nesate patekęs į principingų kontrolierių rankas. Tai už ką jų taip nemėgstate?
- Tiesą pasakius, man nepatinka visos profesijos, kuriose nėra kūrybos. Aš negalėčiau būti ne tik kontrolierius. Negalėčiau būti ir lavonų mazgotojas, ir saugumietis, ir dantų gydytojas. Ir politikas. Nebūsiu ir kontrolierius. Tuo aš niekada neužsiimsiu, kad ir kas atsitiktų.
- Ir vis dėlto, kokia pagrindinė tokio Jūsų nenoro priežastis?
- Kontrolierius yra priešas, o priešu būti aš nenoriu. Mačiau, kokia žmonių reakcija, kai kontrolierius sulaiko “zuikį”. Kurioziška, bet visas troleibusas puola ginti pažeidėjo. O kontrolierius kaipmat pasmerkiamas. Mat pažeidėjas yra geras, o kontrolierius - blogas. Tokia mūsų visuomenė. Čia tas pats, kai garsiausiai šaukė dėl negrąžintų indėlių tie, kurie dirbo Mėsos kombinate ar Radijo gamykloje, ir maišais tempė į namus tai, ką pavykdavo nugvelbti. Taip ir su kontrolieriais - šešiasdešimčiai žmonių neįrodysi, kad kontrolierius tik dirba savo darbą ir yra teisus, o “zuikis” - smulkus vagis. Visuomenei atrodo atvirkščiai.
- Tačiau jei tokia fantasmagoriška situacija būtų įgyvendinta, kas Jums būtų sunkiausia?
- Man viskas būtų sunku ir svetima, ir visiškai nepriimtina. Net paprašyti parodyti bilietą man būtų sunku. Toks jau esu - nemėgstu kontroliuoti, nemėgstu prievartos.
- Taigi tikėtis, kad susiklosčius aplinkybėms panaudotumėte fizinę jėgą, ko gero, neverta?
- Tikrai ne. Niekada gyvenime nenaudojau fizinės jėgos, net prieš šunį. Pirma - tai skauda. Antra - žemina. O trečia - visada lieka klausimas, ar yra už ką. Egzistuoja dešimtys būdų išvengti fizinės prievartos, bet pasiekti kur kas geresnį rezultatą.
- Ką gi, panašu, kad bendrovė “Autrolis” Jūsų, kaip bilietų kontrolieriaus, paslaugų tikrai nesulauks...
- Ir nesulauks, ir niekada neįdarbins. Bet kam vargti? Su manimi jiems būtų labai daug bėdų. Bendrovėje susikurtų simfoninis ansamblis, pradėtume repetuoti... Žiūrėk, ir pavirs troleibusų parkas filharmonija. O kam Kaunui dvi filharmonijos?
