Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Iššūkis šiukšlių surinkimo verslo senbuviams
2003-02-03
Dainoras LUKAS
Užsienio kapitalo užnugarį turinti kompanija įsitvirtina Kauno rajone
Nuo praėjusių metų pabaigos Kauno rajone buitines atliekas surenka Alytuje įsikūrusi bendra Lietuvos ir Vokietijos UAB “Dzūtra”, kuri perėmė ūkį iš bendrovės “Tvarkuva”. Rajone ir toliau dirba Kauno savivaldybės įmonė “Kauno švara”, nors, konkurentų teigimu, ji turėtų pasitraukti iš šios rinkos. Abi pusės žada nesiimti drastiškų veiksmų ir mano, kad ginčą išspręs klientai.
Skolas likvidavo per dvi savaites
"Dzūtra” pernai rugsėjo mėnesį laimėjo Kauno rajono savivaldybės konkursą rinkti buitines atliekas visame rajone. Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Egidijus Katilius teigė, kad Savivaldybės įmonė “Vankasa” buvo sunkioje situacijoje ir reikėjo ieškoti išeities. “Turėjome skelbti bankrotą arba išnuomoti atliekų surinkimo sistemą”, - sakė E.Katilius.
“Vankasai” šiukšlių išvežimas buvo nuostolingas. “Ji nesurinkdavo visų mokesčių, darbas nebuvo gerai organizuotas. Įmonę reorganizavus, įkurta UAB “Tvarkuva”. Kai po 10 metų baigsis nuomos sutartis, įmonė vėl galės pretenduoti perimti šį verslą”, - teigė E.Katilius.
Anot jo, teisę rajone surinkti butines atliekas dabar turi “Dzūtra”. “Tačiau nemažai klientų turi ir SĮ “Kauno švara”. Manau, kad dviejų stambių įmonių konkurenciją laimės ta, kuri pasiūlys kokybiškesnį aptarnavimą. Šios firmos turės susitarti dėl savo veiklos zonų”, - mano E.Katilius.
Konkurse su “Dzūtra” susirungė tik “Kauno švara”. “Dzūtra” pasiūlė už objektų nuomą per ketvirtį mokėti 90 tūkstančių litų, kauniečiai - tik 15 tūkstančių. Alytaus įmonė sutiko šiukšles vežti po 11,70 lito už kub. m (be PVM), o “Kauno švara” siūlė šiek tiek mažesnę kainą - 11,39 lito. Anot E.Katiliaus, Kauno įmonė žadėjo padengti apie 500 tūkstančių litų įmonės “Vankasa” skolą per 5 metus, o dzūkų atstovai tai padarė per dvi savaites. Be to, “Dzūtra” įsipareigojo per 10 metų investuoti dar 3,35 milijono litų.
Dėl dviejų įmonių darbo kyla neaiškumų
“Dzūtros” direktorius Jovitas Mališauskas teigė, kad kreipsis į rajono Savivaldybę. “Mes norime sužinoti, kodėl mūsų per konkursą iškovotoje teritorijoje dirba “Kauno švara”. Gal mes paskubėjome sumokėti didžiules įmones skolas? Juk mes išsinuomojome įmonę, kurios skolos siekė beveik pusę milijono litų ir kas mėnesį padidėdavo dar 40 tūkstančių litų”, - svarstė jis.
J.Mališauskas neabejoja, kad konkurenciją laimės geriau dirbantys. “Tačiau dėl dviejų įmonių darbo vienoje teritorijoje iškyla nemažai keblumų. Žmonėms sunku susiorientuoti, kurios bendrovės šiukšliavežė atvažiuoja, pyksta, kad nepaima jų šiukšlių ir pan.”, - sakė J.Mališauskas.
“Nenoriu aštrinti šios situacijos, nuo to niekam geriau nebus”, - sakė “Kauno švaros” direktorius Petras Čiegis. Jis mano, kad klientai patys pasirinks, kurios įmonės paslaugomis naudotis. “Kol kas mes negalime pasitraukti iš rajono, nes ten turime klientų, su kuriais esame pasirašę sutartis. Jei klientai bus nepatenkinti, jie patys jas nurauks”, - teigė P.Čiegis. Anot jo, “Kauno švara” negalėjo konkuruoti konkurse su “Dzūtra”, nes Savivaldybės įmonė nebūtų galėjusi per trumpą laiką likviduoti įsiskolinimų. “Dzūtros” vadovai pripažino, kad jiems tai pavyko dėl užsienio kapitalo.
Kardinalūs pakeitimai
J.Mališausko teigimu, “Dzūtra” rado labai apleistą ūkį. “Būdavo, kad į tą pačią seniūniją važiuodavo net trys šiukšliavežės dėl skirtingų konteinerių. Visur pastatėme šiuolaikinius konteinerius. Šie plastikiniai gaminiai yra praktiškai nesulaužomi, sandariai užsidaro. Turime specialų automobilį jiems plauti. Tokius konteinerius naudojame visuose rajonuose, kur dirbame, taip pat tokius naudoja Vilniaus, Plungės įmonės. Kauno rajonas ir miestas šiuo požiūriu dar atsilieka”, - sakė J.Mališauskas.
Anot jo, reikėjo perdaryti visus maršrutus. “Anksčiau dirbo aštuoni automobiliai, dabar užtenka trijų, dar vienas yra rezerve. Reikėjo kompiuterizuoti atsiskaitymo sistemą, daug klientų neturėjo sutarčių. Būdavo, kad sąskaitos buvo išrašomos jau mirusiems žmonėms”, - sakė J.Mališauskas.
Didelės skolos atsirado ir dėl išpūstos administracijos. “Tvarkuvos” administracijoje dirbo 15 žmonių, mes palikome tris. Darbininkų liko beveik tiek pat, tačiau juos gali tekti keisti. Žmonės nemoka bendrauti su klientais, jiems įprasta, kad mokama alga, kuri niekur negali dingti. Taip yra visose valdiškose įmonėse”, - sakė “Dzūtros” vadovai.
Dėl besikeičiančių maršrutų kilo nesusipratimų su gyventojais. “Dabar informaciją apie grafiką, mokėjimo būdus pateikiame ant atsiskaitymo lapelių, bet ne visi perskaito juos iki galo”, - pastebėjo įmonės direktoriaus pavaduotojas Ramunis Ramus.
“Gyventojams nepakankamai aiškinama, kad atliekų tvarkymas yra ne tik paslauga, bet ir prievolė, nurodyta įstatymuose. Visi gyventojai turi sudaryti sutartis su atliekų surinkėjais ir mokėti už paslaugą”, - pažymėjo J.Mališauskas.
“Dzūtros” planuose - antrinių žaliavų sandėlis, jų rūšiavimo, perdirbimo cechas. Bendrovės sutartis baigsis po 10 metų. “Neįmanoma prognozuoti, kas bus po tiek laiko. Jei Lietuva taps Europos Sąjungos nare, laukia kokybinis šuolis šioje srityje”, - teigė J.Mališauskas.
Būna ir nusiskundimų
Kauno rajono savivaldybės Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus vedėjas E.Katilius teigė, kad iš pradžių rajono gyventojai skundėsi dėl “Dzūtros” darbo. “Buvo nesilaikoma grafikų. Dabar sudaryti nauji. Jei vieną dieną neišveža šiukšlių, kitą dieną išveža ir ne pagal grafiką”, - teigė E.Katilius.
Ežerėlio seniūnė Zina Kubilienė teigė, kad miestelis tapo švaresnis, šiukšles ėmus rinkti “Dzūtrai”. “Bet ir aš pati labai prie to prisidėjau. Kalbėjau su žmonėmis, agitavau pasistatyti konteinerius, pasirašyti sutartis. Dabar džiaugiuosi, kad miestelis švaresnis”, - sakė ji.
Anot seniūnės, “Dzūtros” darbas per daug nesiskiria nuo ankstesnių šiukšlių vežėjų. “Tačiau ši įmonė rodo daugiau iniciatyvos. Žmonės iš pradžių nenorėjo prie namų pasistatyti konteinerius, tačiau nurimo, kai pamatė, kad jie laiku išvežami. Buvo problema, kai visi naudojasi prie daugiabučių namų pastatytais konteineriais, bet ne visi mokėjo už jų išvežimą. Ir dabar yra pasirašiusių sutartis, bet nemokančių”, - sakė Z.Kubilienė.
Domeikavos seniūnas Arūnas Karlonas teigė, kad gyventojai kelis kartus skundėsi dėl “Dzūtros” darbo. “Vienai įmonei buvo nurodyta pačiai įsigyti konteinerį. Kai tai padarė, paaiškėjo, kad konteineris netinka ir liepė pirkti kitą. Nuostoliai nebuvo kompensuoti. Taip pat skundžiamasi dėl aptarnavimo kultūros. Atsiskaitymo lapeliai metami į pašto dėžutes ne vokuose, todėl jie susilanksto, sudrėksta”, - sakė seniūnas. Anot jo, Domeikavoje dauguma gyventojų naudojasi “Kauno švaros” paslaugomis.
Dirba keliuose rajonuose
UAB “Dzūtra” susikūrė 1992 metais privatizavus Alytaus specialiosios paskirties autotransporto įmonę. Bendrovė užsiima atliekų bei antrinių žaliavų surinkimu iš gyventojų bei įmonių. Įmonė jau turi nemažą patirtį tvarkant atliekas. “Dzūtra” dirba Alytaus mieste, Alytaus, Prienų, Kaišiadorių, Lazdijų, Kauno rajonuose.
Privati bendrovė “Dzūtra” 2000 metais pardavė savo 60 proc. akcijų verslininko Jurgeno Tonsmeierio grupei iš Vokietijos ir tapo bendrąja Lietuvos ir Vokietijos įmone. Ši grupė turi beveik 50 metų atliekų tvarkymo verslo patirtį ir vienija 35 įmones Europoje.
