Naujoji tvarka neįgaliesiems atveria daugiau galimybių būti savarankiškiems ir sugrįžti į darbą

Nuo liepos pradžios įsigaliojo naujas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Jis į žmonių su negalia gyvenimą atnešė daug permainų. Pasikeitimai dėl informacijos trūkumo ir laikinų nesklandumų kai kuriems kelia abejones, tačiau jų tikslas - objektyviau įvertinti neįgaliųjų galimybes būti savarankiškiems, gebėjimus dirbti, pagerinti medicininių, profesinės bei socialinės reabilitacijos paslaugų kokybę bei prieinamumą.

Lemia ne tik sveikatos būklė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai įsitikinę, kad siekiantys po ligos ar patirtos traumos susigrąžinti prarastus kasdienio gyvenimo, profesinius įgūdžius, norintys būti savarankiški žmonės tikrai įvertins naujovių teikiamus privalumus. Neaiškumų, nesusipratimų kyla tik iš pradžių. Nepatogumai ir kitos problemos, su kuriomis susiduria neįgalieji, taip pat ilgainiui išsispręs.

“Turime skatinti neįgalius žmones grįžti į darbą, o ne gyventi iš valstybės mokamų išmokų. Didžiausia problema, kad kai kurie dirbti nenori, nors galėtų. Jiems geriau duok pinigus. Būtent tokie asmenys labiausiai ir piktinasi nauja tvarka”, - aiškina neseniai vietoje Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos įkurtos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorius Zdislavas Skvarcianis.

Vienas svarbiausių pasikeitimų - nustatomas nebe invalidumas, o neįgalumo bei darbingumo lygis. Skirtingai nei anksčiau darbingumo lygis nustatomas tik žmonėms nuo 18 metų iki pensinio amžiaus. Vaikams nustatomas neįgalumo lygis. Pensinio amžiaus neįgaliesiems poliklinikose, kuriose jie gydosi, nustatomi specialieji poreikiai ir jų lygis.

Sulaukusiems pensinio amžiaus darbingumo lygis nustatomas tik tokiu atveju, jei diagnozuojamas profesinis susirgimas arba jis tampa neįgalus nelaimingo atsitikimo darbe metu.

Z.Svarcianio teigimu, skirtingai nei anksčiau, kai nustatant invalidumą buvo remiamasi vien medicininiais kriterijais, dabar darbingumo lygį lemia ne vien sveikatos būklė. Įtakos tam turi ir kiti faktoriai: kiek viena ar kita liga sergantis asmuo gali dirbti, kokia jo profesija, išsilavinimas. Pagal tai sprendžiama, ar žmogui reikia profesinės reabilitacijos.

“Po jos neįgalusis žmogus galės dirbti. Gal ne pagal ankstesnę profesiją, kitoje srityje, tačiau bus savarankiškas ir galės integruotis į visuomenę, o iki šiol, vos pasibaigus medicininei reabilitacijai, būdavo nustatomas invalidumas. Žmogus gaudavo pensiją ir nebegalvodavo apie darbą”, - aiškina Tarnybos vadovas.

Numatytas pereinamasis laikotarpis

Kasdien Z.Skvarcianiui tenka bendrauti su neįgaliaisiais, kuriems kyla daug klausimų, neaiškumų dėl šių naujovių. “Gal iš tiesų per mažai informacijos, tai tampa nepasitenkinimo priežastimi, todėl dar sykį norime paaiškinti, kas keičiasi, kokie yra terminai, ką turi daryti neįgalus žmogus, kuris turi invalidumą”, - sako pašnekovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad asmenims, kuriems nustatyta terminuota invalidumo grupė, iki termino galiojimo pabaigos niekur nereikia kreiptis. Jiems nesikeičia nei išmokų dydis, nei turėtos lengvatos bei garantijos. Tik baigiantis invalidumo terminui jiems teks kreiptis į šeimos gydytoją, kuris parengs reikiamus dokumentus Gydytojų konsultacinei komisijai, o ši duos siuntimą darbingumo lygiui nustatyti.

Tačiau jei terminas nesibaigs iki 2007 m. birželio 30 d. (numatyta, kad iki tol truks pereinamasis laikotarpis), nuo 2007 metų liepos jų invalidumas turi būti peržiūrėtas ir vietoje jo nustatytas darbingumo lygis. Tada ir jiems reikės kreiptis į tarnybą.

Tiems, kuriems invalidumo grupė nustatyta neterminuotai, ji išliks visam laikui. Kartu jie gaus tas pačias išmokas, lengvatas ir paslaugas. Jiems niekur kreiptis nereikia, nebent patys panorėtų, kad jiems būtų nustatytas darbingumo lygis.

Jei asmuo po ligos ar traumos iki šiol gydėsi ir neturėjo invalidumo ir yra neįgalumo požymių, tai pasibaigus gydymui ir medicininei reabilitacijai jam teks kreiptis į tarnybą, kad būtų nustatytas darbingumo lygis. Po to, esant poreikiui, jam bus pasiūlytos profesinės reabilitacijos paslaugos. Į jas nukreips teritorinės darbo biržos. Kol kas konkursą teikti šias paslaugas yra laimėjęs tik Valakupių reabilitacijos centras, tačiau tikimasi, kad tokių įstaigų daugės.

Manoma, kad per metus profesinės reabilitacijos paslaugų prireiks apie 500 neįgaliųjų.

Vargina didelės eilės

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos vadovo teigimu, šiandien žmonės, kurie kreipiasi į tarnybos teritorinius skyrius (jų visoje Lietuvoje, 11 miestų, veikia 25 - Vilniuje ir Kaune po 6, Klaipėdoje ir Šiauliuose po 3, kituose miestuose - po 1) dažniausiai skundžiasi didelėmis eilėmis. Tenka laukti prie registratūros, paskui prie kabineto, kuriame dirba gydytojų komisija.

Sostinėje šią problemą pavyko išspręsti įvedus išankstinės registracijos talonus. Neįgaliesiems nebereikia ilgai gaišti: atėję nurodytu laiku per pusvalandį būna aptarnauti - gali pateikti dokumentus gydytojų komisijai arba gauti jos atsakymą. Tokią tvarką planuojama įvesti ir kituose miestuose, kur susidaro didelės grūstys. Jei ir tai nepadės, bus galvojama apie papildomų tarnybų steigimą.

Z.Skvarcianis akcentuoja, kad kai kuriais atvejais galima darbingumo lygį nustatyti ir neužsukus į tarnybą. Jei šia galimybe naudotųsi daugiau žmonių, eilės taip pat sumažėtų. Registruotu laišku atsiuntus reikiamus dokumentus, jei nereikia papildomų duomenų, jie bus komisijos peržiūrėti per 15 dienų ir registruotu laišku sprendimas bus išsiųstas žmogui su negalia.

“Kai kuriais atvejais gali prireikti apžiūrėti ligonį, tuomet komisija neįgalųjį iškvies. Bet jei žmogus tikrai sunkiai serga ir yra nedarbingas, jam nebereikia vargti”, - kalba apie naujos tvarkos privalumus tarnybos vadovas.

Nepatenkintieji gali skųstis

Jei neįgalus žmogus yra nepatenkintas teritorinio tarnybos padalinio sprendimu, jis turi teisę kreiptis į Tarnybos direktorių, kuris paves skundą išnagrinėti Sprendimų kontrolės skyriui ir pateikti atsakymą. Jei ir šis sprendimas neįgaliajam atrodys neteisingas, jis galės užtarimo kreiptis į nepriklausomą Ginčų komisiją, kuri veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Paskutinė instancija, į kurią galim kreiptis, jei netenkina komisijos išvada - teismas.

Pasak Tarnybos vadovo, Sprendimų kontrolės skyrius jau dirba. “Dalis žmonių būna nepatenkinti teritorinių padalinių sprendimais dėl to, kad nesupranta, ką reiškia darbingumo lygį apibūdinantys procentai. Jei jiems pasirodo, kad lygis per didelis, iš karto nė nesigilinę, dėl ko taip nuspręsta, paduoda skundą. Kai kada užtenka tik paaiškinti, ir skundą jie atsiima. Bet ne vieną sprendimą palikome galioti, nes nustatėme, kad jis buvo teisingas”, - sako pašnekovas.

Paprastai neįgaliųjų nepasitenkinimą sukelia sprendimai, kurie sumažina iki tol gautas invalidumo išmokas. Taip nutinka tais atvejais, kai pasibaigus invalidumo terminui paaiškėja, kad neįgaliojo sveikatos būklė pagerėjo.

“Mes pinigų nedalijame ir išmokų neskiriame. Nustačius darbingumo lygį, išduodame pažymą, su ja reikia kreiptis į “Sodrą”, kuri ir paskaičiuoja jos dydį”, - aiškina Z.Skvarcianis.

Jo teigimu, nepatenkintų sumažinta invalidumo grupe ir dėl to sumažėjusia pensija netrūko ir anksčiau. Pasak pašnekovo, dalis žmonių, kurie nenori dirbti, bet kokia kaina siekia ir sveikatai pagerėjus gauti didesnę išmoką: “Jų mes nepriversime grįžti į darbą, tačiau jiems teks susitaikyti su tuo, kad gaus mažiau pinigų. Neprivaloma ir profesinė reabilitacija. Jei jos neįgalusis atsisakys, darbingumo lygis bus nustatomas pagal medicinines indikacijas”.

Situaciją dar labiau paaštrina tai, kad vietoje grupių atsirado procentai. Ant jų ir suverčiama bėda dėl sumažėjusių išmokų, nors principas išlieka tas pats - keičiantis sveikatos būklei keičiasi valstybės paramos dydis.

Sprendžiama pagal išmokos dydį

Iškyla nemažai klausimų, kaip galima darbingumo lygį nustatančius procentus prilyginti iki šiol galiojusioms invalidumo grupėms. Tai aktualu siekiant išsaugoti kai kurias lengvatas ir garantijas, iki šiol teiktas pagal invalidumo grupes.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgaliųjų socialinės integracijos skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė paaiškino, kad sprendžiama pagal mokamos išmokos dydį. Paskaičiuota, kad jei darbingumo lygis siekia 0 - 25 proc. tai, atitinka I invalidumo grupę. Jei darbingumas nustatytas nuo 30 iki 40 proc. - II invalidumo grupę. Jei darbingumas svyruoja tarp 45 - 55 proc. - III invalidumo grupę.

Tos įstaigos, kurios teikia neįgaliesiems vienokias ar kitokias lengvatas, apie nustatytą darbingumo lygį sužinos iš Darbingumo lygio pažymos, kurią išduoda Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. “Sodra” turi išduoti išmokų gavėjams specialų laminuotą dokumentą, kuris atitinka iki šiol išduotus invalido pažymėjimus. Tačiau kol kas gali būti išduodami seno pavyzdžio dokumentai. Jie taip pat gali būti pagrindu teikti lengvatas.