22 metų lietuvis žada vesti krikščionę albanę ir kol kas į gimtą šalį grįžti neketina

Tolimoje ir vienoje skurdžiausių Europos šalių Albanijoje taip pat karšta ir tvanku: pavėsyje - daugiau nei 30 laipsnių temperatūra.

Galbūt todėl šalies sostinės Tiranos centriniame stadione stebėdami kauniečių futbolininkų treniruotę iš pradžių gan abejingai ir it sulėtintame filme reagavome į šortais mūvėjusio vaikinuko žodžius: “Jūs lietuviai?”

Neišgirdęs pritarimo, tačiau vis dar šypsodamasis šviesiaplaukis mėlynakis vaikinukas tą patį klausimą pakartojo angliškai. Ir tik tuomet suvokėme jo žodžius: “Lietuvis - Albanijoje”?!

Abu dirba humanitarinėje organizacijoje

22 metų šiaulietis Arūnas Klimas, sutikęs savo tautiečius, turbūt apsidžiaugė dar labiau nei jie - jį. Švytėdamas ir šiek tiek “laužyta” lietuvių kalba, kartais įterpdamas net anglišką žodį, vaikinukas prisipažino, kad savo šalies nematė jau beveik trejus metus. Beveik dvejus metus nematė lietuvių ir beveik trejus metus nekalbėjo gimtąja kalba.

Albanijos sostinės Tiranos oro uoste, kuriame tuomet buvo daugybė ginkluotų kareivių, Arūnas Klimas nusileido 1999 metų lapkričio 2 dieną. Tuomet šiauliečio galvoje iškart sukrebždėjo mintis: “Kur aš patekau?”

- Nuo to laiko tik retkarčiais pavyksta prisiskambinti į Lietuvą ir pakalbėti su Šiauliuose gyvenančiais tėvais ir broliu, - sakė A.Klimas. - Visą laiką kalbu angliškai arba albaniškai, todėl dabar man neįprasta kalbėti lietuviškai. Albanų kalba daug lengvesnė nei mūsiškė.

Į nelengvus laikus išgyvenančią šalį lietuvį atvedė meilė: jau daugiau nei trejus metus šiaulietis draugauja su šiek tiek už jį vyresne albane - Migena Kovači. Abu dirba vienoje įstaigoje - humanitarine pagalba užsiimančioje organizacijoje “Patra”.

- Šiame darbe prisijungiau prie draugės, - beveik visą laiką šypsodamasis su akcentu kalbėjo Arūnas, kuris “Patra” organizacijoje prižiūri kompiuterinį tinklą. - Atvykęs į Albaniją norėjau važiuoti dirbti į Kosovą, tačiau ten buvo pernelyg rizikinga. Darbdaviai nenorėjo manęs išleisti, nors “Patra” buvo viena pagrindinių organizacijų, aprūpinusių pabėgėlius.

Albanės šeima lietuvį sutiko palankiai

Gurkštelėjęs albaniško mineralinio vandens vaikinukas prisipažino, kad po Europą keliauja jau nuo 15 metų.

- Tam tikra prasme esu avantiūristas, aštrių pojūčių mėgėjas, be to, noriu susipažinti su įvairiausių šalių kultūra, - jau rimtu balsu kalbėjo lietuvis. - Tai formuoja mano pasaulėžiūrą. Albanijoje dirbu ne dėl pinigų.

Su Migena Kovači Arūnas Klimas susipažino Latvijoje. Kai mamai papasakojo apie draugę albanę, reakcija buvo audringa ir priešiška.

- Tačiau mamą greitai nuraminau. Be to, Migena nėra tipiška albanė. Pamatę mano draugę artimieji savo nuomonę greitai pakeitė, - šyptelėjo A.Klimas. Beje, kai kitą dieną vaikinukas supažindino su M.Kovači, jo žodžiais abejoti nereikėjo: rudų akių brunetė Migena, mūvėjusi mėlynais džinsais, išties nebuvo panaši į juodbruvas, neaukštas ir apvalių moteriškų formų albanes.

- Jis žavus, įdomus, išmintingas ir protingas, - šypsodamasi lietuvį apibūdino albanė.

- Ji labai įdomi, mokanti išklausyti ir supratinga, - kukliai nuleido akis šiaulietis. Kartu pagyvenę mėnesį Lietuvoje, vėliau įsimylėjėliai persikėlė į M.Kovači tėvynę.

A.Klimas prasitarė, kad su M.Kovači planuoja susituokti, tačiau tikslios vestuvių datos nepasakė. Migena - krikščionė iš musulmonų ir ortodoksų šeimos, todėl lietuvį demokratiška albanų giminė sutiko gan normaliai.

- Tiesa, iš pradžių albanai į mane žiūrėjo kreivai. Turbūt ir dabar kai kurie iš jų nelabai man simpatizuoja. Tačiau Tirana - gan demokratiškas miestas, turiu čia ir draugų. Dauguma albanių teka 25-27 ar net 33-35 metų, todėl gatvėse labai dažnai laksto maži vaikai, o greta vaikšto suaugę tėvai, - atvirai kalbėjo Albanijos lietuvis. - Visiškai kita situacija šalies šiaurės rytuose: ten griežtai laikomasi senų musulmoniškų tradicijų.

Sveikinasi du kartus

Šiaulietis sakė, kad buvo atvejų, kai merginos giminaičiai, sužinoję, kad iki vestuvių ji turėjo artimų santykių su vaikinu, nušaudavo ir panelės draugą, ir visus jo giminės vyrus. Dėl griežtų papročių tiraniečiai šiaurės albanus dažnai pusiau juokais, pusiau rimtai vadina “čečėnais”.

- Ne, ne... Mūsų vestuvėms kliūčių nebus, - supratęs užuominą šyptelėjo lietuvis, kuris prisipažino, kad jau prie Albanijos priprato. Tiesa, jis nepasakė, ar vestuvės vyks kaip įprasta Albanijoje: pirma diena linksmybių - nuotakos, o antra - jaunikio namuose. - Tačiau pirmaisiais metais Albanijoje stebino viskas: kodėl, kodėl, kodėl?

Pavyzdžiui, kodėl albanai keistai sveikinasi: vyrai neretai nevengia bučinių į abu skruostus, pasisveikinę vienas su kitu švelniai paglosto ranką arba, kaip Korcos mieste, sveikinasi du kartus:

- Pirmą kartą albanai sveikinasi, kai svečiai pasirodo, antrą kartą jau prie stalo, - “Kauno dienai” pasakojo A.Klimas. - Beje, neįprasta, kai suaugęs vyras labai rimtai paduoda ranką vaikui, o šis - keturiasdešimtmečiam vyrui. Ir vis klausinėja: “Kaip sekasi, kaip sekasi?”

Gan kukliose ir prastose Tiranos gatvėse važinėja labai daug naujų, prabangių automobilių “Mercedes” bei “džipų”. Dauguma šių mašinų savininkų - mafijos atstovai. Įdomu tai, kad dar iki 1990 metų šalyje žmonės negalėjo turėti privačių automobilių.

Neoficialiais duomenimis, dar prieš porą metų apie du trečdaliai automobilių buvo vogti, o ir dabar daugumos automobilių salonuose ar bagažinėse guli pistoletai, automatai ir net ne tokie “kuklūs” ginklai. Beje, iki rugpjūčio mėnesio albanai dar nebaudžiami gali grąžinti visus namuose laikomus ginklus.

Naktimis aidėjo “Kalašnikovo” šūviai

Albanų mafija garsėja visoje Europoje: prekiauja ginklais, narkotikais, kontroliuoja prostituciją bei prekybą žmonėmis. Albanai masiškai bėga į kitas pasaulio šalis, ypač per jūrą į Italiją. Tiesa, dauguma kelionių prastomis, bet greitomis guminėmis valtelėmis baigiasi jūros dugne. Ten dažniausiai keliauja ir prostitutės iš Albanijos, kurioms net kuklioji Rumunija atrodo daug geresnė šalis už Albaniją.

- Dabar Tiranoje gan ramu, - tvirtino 22 metų “Patra” organizacijos darbuotojas. - Prieš porą metų naktimis dažnai girdėdavau “Kalašnikovo” automatų kalenimą. Tačiau šalyje ir dabar klesti korupcija, o didelė dalis žmonių uždirba nuo 42 (minimalus atlyginimas) iki 100 dolerių. Dauguma gyventojų nelegaliai dirba Graikijoje ir Italijoje.

Prieš kelerius metus Albanijoje nuskambėjo didelius dividendus mokėjusių firmų “krizė”: tuomet nukentėjo dešimtys tūkstančių vietos gyventojų, kurie, susivilioję nerealiai dideliais procentais, buvo užstatę ar pardavę ne tik automobilius, bet ir butus.

Albanijos sostinės gatvėse prie oficialių ar valstybinių įstaigų, bankų grėsmingai stoviniuoja daug vietoje gaminamais automatais ginkluotų kareivių. Apie eismą Tiranoje geriau nekalbėti: atrodo, kad visi važiuoja, kas kaip išmano, o pėstieji gatvėmis laksto it kamikadzės: nė nežiūrėdami į retus šviesoforus abejingai nardo tarp visomis kryptimis važiuojančių automobilių, aplenkdami duobėtas gatves.

- Pamatytumėte kelius už Tiranos, - ironiškai šyptelėjo Arūnas. - Todėl jie ir renkasi kokybiškus “Mercedes”. Beje, daugumoje vietų policininkai greitį matuoja... iš akies.

Daugiausia mokesčių mokėjo restoranas

Visiškai nevartojantis alkoholio lietuvis Tiranoje turėjo įprasti ne tik prie keistų papročių, bet ir prie tik 6-8 valandoms per dieną įjungiamos elektros bei neįprasto šildymo.

- Žiemą Albanijoje oro temperatūra krenta iki 8-10 ar net 0-5 laipsnių šilumos, todėl pasidaro neįprastai šalta, o šalyje nėra centrinio apšildymo. Žmonės perka elektrines plyteles ir šildosi, kaip kas gali, - pasakojo šiaulietis.

Niekur neskubantys albanai dienomis dažniausiai sėdi baruose ar net gulinėja pievutėse. Žinoma, baruose moterų nėra labai daug. O gatvėse merginas vyrai palydi įžūliais ir “alkanais” žvilgsniais.

Praeivius ir ypač labai labai retus turistus palydi ne tik vietinių gyventojų žvilgsniai, bet tuoj pat atakuoja išmaldos prašančios apskurusios moterys bei vaikai su kūdikiais ant rankų, o septynmečiai berniukai siūlo pirkti cigarečių, mobiliojo ryšio telefonų dėklų ir įvairių smulkmenų.

- Pigu, pirkite, pirkite, - įkyriai siūlė mažieji albanai, o kai vienas lietuvis nusipirko 100 lėkų (1 euras - apie 130 lėkų) kainuojantį “Slims” cigarečių pakelį, vėliau sužinojo, kad jo reali vertė... 25 lėkos.

Per pastaruosius penkerius metus Tiranoje gyventojų padaugėjo dvigubai ir dabar, kaip manoma, sostinėje jų gyvena apie 800 tūkstančių. Bet dauguma žmonių gyvena nelegaliai, daug nelegaliai pastatytų namų, todėl tikslios gyventojų statistikos nėra.

Erelių šalyje (taip vadinama Albanija) gyvenantis šiaulietis lietuvius linksmai šokiravo, kai pasakė, kad dar prieš kelerius metus Tiranoje daugiausia mokesčių mokėjo ... vienas restoranas.

- Dabar pamažu situacija keičiasi, bet ji dar gan siaubinga, - atviravo A.Klimas. - Kai tai pasakojau tėvams - jie negalėjo patikėti.

Albaniją pakeis Afganistanas?

Jau antrą dieną iš Lietuvos atvykusių turistų nebestebino šiukšlinos gatvės, nekultūringai besielgiantys vietiniai gyventojai, ant namų kabarojantys darbininkai, ir praeiviams ant galvų metantys šiukšles, baruose beveik virš lankytojų pakibę ir gręžiantys lubas albanai.

- Taip - jie netvarkingi ir šiukšles meta ten, kur nori. O tvarkytis jiems nerūpi. Tačiau jie draugiški ir svetingi, - teigė Arūnas Klimas. - Bet... na, kaip čia tiksliau pasakius, galbūt ne visai nuoširdūs. Kviečia į svečius, vaišina, beria komplimentus ir atrodo, kad esi - pats geriausias jų draugas, o kai išeini... Na, nuomonė apie svečią būna jau visai kita...

Paklaustas apie įspūdingiausią nuotykį Albanijoje, lietuvis šyptelėjo: “Mane primušė”.

Kartą apie 19 valandą grįžtantį namo šiaulietį vienoje centrinių Tiranos gatvių smarkiai sumušė, po to atėmė piniginę ir striukę. Tačiau vaikinas tikino, kad daugiau tokių nemalonių atvejų nebuvo, nors vietiniai žmonės kalba, kad po 22 valandos gatvėse vaikščioti pavojinga.

- Šalyje labai daug narkomanų, o narkotikams reikia pinigų, - pasakojimą apie Albaniją Arūnas Klimas tęsė jau Tiranos viešbutyje. - Beje, neseniai plačiai nuskambėjo įvykis, kai albanai išprievartavo ir sumušė airę. Kartais išgirstu baisių istorijų apie žmonių aplaidumą.

Jau puikiai albaniškai kalbantis šviesiaplaukis vaikinukas parodė laikraštį, kuriame aprašomas įvykis, kai gydytojai, atlikę moteriai operaciją, konstatavo mirtį. Tačiau po trijų valandų moteris morge atsigavo: albanę vėl grąžino medikams ant operacinio stalo...

Atsakydami į klausimą, ar žada su būsimąja žmona grįžti į Lietuvą, šiaulietis susimąstė tik trumpam.

- Turbūt ne. Bet tikrai neliksiu visam laikui Albanijoje. Ši šalis nėra skirta man, - nuoširdžiai kalbėjo Arūnas Klimas. - Jau minėjau, kad esu aštrių pojūčių mėgėjas. Nežinau, bet, matyt, vėl keliausim. Beje, mano svajonių šalis - Afganistanas.