Gėlių karalienė bunda


2004-04-20
Virginija SKUČAITĖ
Gėlių karalienė bunda

Profesionalūs rožių augintojai pataria, kokius darbus dabar būtina atlikti, kokias rožių veisles pasirinkti

Atėjo metas prisiminti būtiniausius darbus rožyne. Žinomi rožių augintojai iš Raudondvario Ona ir Ričardas Elijošiai pataria pirmiausia atidžiai apžiūrėti gėlių karalienių krūmelius, aštriu peiliu ar sekatoriumi pašalinti negyvus stagarus, pajuodusius šakų galiukus, kitas ligų pažeistas augalo dalis. Atlikus šiuos darbus, krūmelius ir žemę aplink juos būtina nedelsiant dezinfekuoti - tai apsaugos rožes nuo peržiemojusių kenkėjų ir grybinių ligų užuomazgų. Štai tuomet galima pagalvoti ir apie naują rožyną.  

Pavojingiausia sezono liga  

Pavasarį ypač pavojinga rožių liga yra degligė. Ryškiausiai ji pastebima dabar, kai rožės labiausiai nusilpusios. Būdingiausi šios ligos požymiai - rausvai rudos su violetiniu pakraščiu dėmės ant stiebų ir ūglių. Jeigu dėmės yra gana didelės ir apjuosia visą ūglį, virš jų esanti augalo dalis iš pradžių nugelsta, o po to nudžiūva. Nuo šios ligos rožės labiausiai nukenčia žiemą nuo atlydžių. Nuo degligės nukentėjusias rožes galima purkšti įvairiais vario preparatais: 1 proc. Bordo skiediniu, 0,2 proc. fundazolu, 0,5 proc.vario oksichloridu, 0,5 proc. vario sulfatu (“mėlynuoju akmenėliu”).

Dabar pats laikas susiplanuoti naujus rožynus, atnaujinti esamus. Pasirenkant konkrečias rožių veisles, svarbu derinti jų spalvas, krūmų aukštį, žydėjimo periodą ir trukmę, atsparumą ligoms ir kenkėjams, šalčiams ir blogoms oro sąlygoms.  

Veislių margumynas  

Pastaraisiais metais šalia tradicinių arbatinių-hibridinių, laipiojančių, floribundinių (“rabačių”) rožių populiarėja labai atsparios žiemai parko ir besidriekiančios, miniatiūrinės, poliantinės ir angliškos rožės, kurios dar vadinamos romantiškosiomis. Labai populiarios ir stiebinės rožės - medeliai.

Arbatinės-hibridinės - tai klasikinės, iki šiol neprarandančios patrauklumo dėl savo puošnumo, didelių taurios formos žiedų, malonaus kvapo rožės, tinkančios ir aplinkai puošti, ir pamerkti į vazą.

Daugumoje sodybų pamatysi puošnias laipiojančias rožes. Beveik visos jos žydi visą sezoną ir džiugina savo žiedais iki vėlyvo rudens. Žydėjimo metu šios rožės labai dekoratyvios - tinka arkoms, piramidems, pastatų sienoms, pavėsinems, tvoroms, įvairioms sienutems, stulpams, išdžiūvusių medžių kamienams apželdinti. Šios rožės labai gražiai atrodo žalios vejos fone.

Floribundinės rožės žydi itin gausiai, be pertraukos, atsparios ligoms ir nepalankioms žiemojimo sąlygoms, turi gražią žiedo formą. Krūmeliai dažniausiai neaukšti (40-80 cm), kompaktiški. Floribundinės rožės suteikia sodui ypatingų spalvų - jas galima komponuoti vienspalvėmis grupėmis, spalvingais gėlynais ar pavieniais krūmais.  

Besidriekiantis žeme rožynas  

Parko ir krūminės rožės užauga iki 1,5-2 m aukščio. Tai bene atspariausios šalčiui rožės. Daugumos jų net nebūtina žiemai dengti. Pastaraisiais metais išvestos veislės pilnaviduriais žiedais, žydinčios visą sezoną.

Besidriekiančios rožės suteikia sodininkams naujų galimybių. Ten, kur kitų grupių rožes gana sunku pritaikyti, besidriekiančios rožės atrodo puikiai. Priklausomai nuo veislės, jų šakos siekia nuo 0,5 iki 3 m ilgio. Besidriekiančios rožės tinka alpinariumuose, kur labai gražiai atrodo tarp akmenų, prie kiemo laiptų, sienelių, terasų, kai šakos gražiai nusvyra žemyn, puikiai atrodo mediniuose kubiluose ar dideliuose vazonuose. Pasodintos grupėje jos uždengia žemę kaip nuostabus, visą vasarą žydintis kilimas.

Poliantinės rožės labai tinka visą vasarą žydintiems gėlynams sudaryti. Šios rožės dera su spygliuočiais, levandomis, gražiai atrodo vandens ir akmens kaimynystėje. Miniatiūrinės rožės žydi beveik be pertraukos labai gausiai visą vasarą. Jas galima sodinti gėlynuose, alpinariumuose, nedidelėse vejose, po stiebinėmis rožėmis ar vazonuose.  

Naujiena - angliškos rožės  

Pastaraisiais metais labai populiarios stiebinės rožės, tačiau tai nėra atskira rožių grupė - į stiebą skiepijamos visų grupių rožės. Stiebines rožes galima auginti grupėmis arba pavieniui. Jos dera su žemaūgėmis (miniatiūrinėmis, poliantinėmis, besidriekiančiomis) rožėmis, labai gražiai atrodo žalios vejos fone. Stiebines rožes galima sodinti tiesiai į gėlyną nuolatinėje vietoje arba į didelius (15-25 litrų talpos) vazonus, kuriais galima papuošti nedidelius kiemelius, balkonus, terasas, pastatyti prie namų durų.

Angliškos rožės - pati naujausia rožių grupė, gauta sukryžminus senąsias rožes su arbatinėmis-hibridinėmis ir floribundinėmis. Gal todėl jos dar vadinamos romantinėmis. Jų išskirtinis bruožas - dideli, senovinės bijūno formos žiedai. Šiuo metu tai vienos madingiausių rožių. Populiariausios ir perspektyviausios romantinių rožių veislės: ‘Graham Tomas’, ‘Abraham Darby’, ‘Eden Rose’, ‘Leonardo da Vinci’, ‘Rosarium Uetersen’.