Gelbėtojų 112 telefonu dar teks palaukti
Po trijų mėnesių sostinėje pradės veikti pirmasis šalyje vieningas pagalbos centras, kurio darbuotojai nukreips būtinos tarnybos specialistus pas nelaimės ištiktą žmogų. Vilniečiams vietoje trijų įprastų telefonų - 01, 02, 03 - tereiks surinkti vieną 112, ir pagalba, kaip žadama, bus suteikta per maksimaliai trumpą laiką. Toks užsienio valstybėse įprastas vieningo telefono ir bendrojo pagalbos centro tinklas Lietuvoje jau seniai turėjo būti įdiegtas, tačiau penkerius metus merdėjęs projektas atgaivintas tik šiemet.
Planų realizavimas užtruko
Bendrąjį pagalbos centrą Lietuvoje Vyriausybė nutarė įsteigti dar 1997 metais. Buvo atsižvelgta į Europos Sąjungos Tarybos 1991 metų sprendimą visoje Europoje įvesti vienodą telefoną avarijų atveju. Tuometinis šalies ministrų kabinetas pritarė, kad iš priešgaisrinės gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų pagalbos tarnybų operatyvaus valdymo padalinių būtų įsteigti pagalbos centrai, su kuriais visi šalies gyventojai susisiektų vienodu skubaus iškvietimo telefono numeriu.
Šį projektą koordinuojančiai Vidaus reikalų ministerijai buvo pavesta jau nuo 1998 metų rugsėjo 1 d. pradėti steigti pagalbos centrus Lietuvos miestuose ir rajonuose. Tų pačių metų pradžioje vidaus reikalų ministras Vidmantas Žiemelis, sveikatos apsaugos ministras Juozas Galdikas bei ryšių ir informatikos ministras Rimantas Pleikys pasirašė įsakymą, kuriuo buvo patvirtinta Bendrojo pagalbos centro steigimo, veiklos ir vienodo telefono numerio įvedimo koncepcija. Jau tuomet buvo numatyta, jog bendras numeris 112 įvedamas siekiant kuo efektyviau ir operatyviau suteikti pagalbą gyventojams, ypač tais atvejais, kai iškilusiai situacijai spręsti reikalingos kelios tarnybos vienu metu.
Tiesa, buvo pripažinta, jog tuo metu sukurti tokią sistemą visoje Lietuvoje neįmanoma dėl techninių telefonų stočių galimybių. Be to, numatyta, jog norint tiksliau įvertinti technines bei juridines sąlygas tokiam centrui sukurti, būtina prieš tai realizuoti eksperimentinį projektą viename mieste.
Perkvalifikuos specialistus
Dabartiniai projekto vykdytojai pripažįsta, jog pastaruosius penkerius metus tebuvo aiški vieningo pagalbos telefono vizija, tačiau paties projekto įgyvendinimas iš vietos nepajudėjo.
Tik pernai, pasikeitus Vyriausybei, projektas atgaivintas ir prisimintos Europos Sąjungos rekomendacijos įvesti vieną telefoną visose bendrijos valstybėse, - teigė projekto valdymo grupės narys, vidaus reikalų ministro patarėjas Audronius Beišys, akcentavęs, jog atsakomybę už darbų vilkinimą turėtų prisiimti to meto politinius postus užėmę asmenys.
Bendrojo pagalbos centro įsteigimo ir vieno skubaus iškvietimo telefono numerio 112 įvedimo strategija bei jos įgyvendinimo planas Vyriausybės nutarimu patvirtintas tik šių metų rugsėjo pabaigoje. Strategijoje numatyta, jog siekiant kuo operatyviau teikti pagalbą, prie steigiamo Bendrojo pagalbos centro bus kuriami regioniniai padaliniai. Pirmajame etape sostinėje kuriamas bandomasis pagalbos centras, kuris priims visus skambučius telefonais 01, 02, 03 ir 112.
Planuojama, kad pirmasis pagalbos centras Vilniuje turėtų pradėti veikti nuo kitų metų balandžio. Įdiegus šį modelį, tikimasi įvertinti ir projekto įgyvendinimo visoje šalyje mastus bei kaštus.
Kaip jau numatyta, sostinėje dirbs dešimt operatorių, kurie turės per itin trumpą laiką išanalizuoti skambinusio žmogaus pateiktą situaciją ir nukreipti jam į pagalbą būtinų tarnybų specialistus. Per tris likusius mėnesius tikimasi atrinkti ir parengti operatorius. Šiam atsakingam darbui daugiausia planuojama atrinkti Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budėtojų.
Tikimasi, kad iki pavasario pavyks perkvalifikuoti specialistus, nors A.Beišys užsiminė, jog Suomijoje šiam darbui atrinkti pareigūnai rengiami net 1,5 metų.
Įgyvendinant bandomąjį Vilniaus projektą, pagalbos centre bus suvienytos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir pirmosios medicinos pagalbos dispečerių pajėgos, o policijos budėtojų nuovados išliks, nors jose nebedirbs tiek žmonių, kiek anksčiau. Anot A.Beišio, preliminariais paskaičiavimais, iš visų tarnybų dispečerinėse šiuo metu dirbančių specialistų, įgyvendinus projektą, prireiks vos trečdalio, tačiau kitų pareigūnų atleisti neketinama.
Akivaizdu, jog turės keistis ir pačios tarnybos, ypač jų valdymas, aprūpinimas ryšiais. Tačiau šiuo metu prognozuoti pokyčius visos šalies mastu dar per anksti, - teigė ministro patarėjas.
Finišas po 3 ar 4 metų
Vilniaus projekto įgyvendinimo eigoje bus atlikta gautų skambučių analizė, numatyta tarnybų sąveika ir įvertinta, kiek tokių pagalbos centrų reikės steigti visoje šalies teritorijoje.
Lietuvos policijos informacijos centro vyresnysis komisaras Artūras Kedavičius Kauno dienai teigė, jog Suomijoje, pradėjus 4 eksperimentinius projektus, pagalbos centrų tinklą ketinama plėsti iki 13. Kiek jų gali prireikti Lietuvai, kol kas nespėliojama - prie galutinių išvadų bus prieita įvertinus sostinės projekto apimtis.
Komisaro teigimu, artėjantys pokyčiai neturėtų itin paveikti policijos pajėgų darbo. Budėtojų dalys išliks, tik čia dirbs mažiau pareigūnų.
Ministro patarėjo A.Beišio nuomone, jeigu bus užtikrintas finansavimas, visoje Lietuvoje telefonu 112 pagalbą bus galima išsikviesti ne anksčiau kaip po 3-4 metų.
Išankstiniais skaičiavimais, viso projekto vertė - daugiau kaip 84 mln. litų. Lėšas ketinama skirti iš valstybės bei savivaldybių biudžetų bei užsitikrinti ES fondų, Pasaulio banko finansavimą.
Vilniaus projektas turėtų atsieiti apie 18 mln. litų. Didžioji lėšų dalis bus skiriama moderniausiai technologinei bei kompiuterinei įrangai bei ryšio priemonėms įsigyti.
Lėšos švaistomos
Projektui įgyvendinti 1999-2001 m. jau panaudota 3,6 mln. litų. Valstybės kontrolė, įvertinusi Vidaus reikalų ministerijos veiklą steigiant Bendrąjį pagalbos centrą, šių metų rugsėjį paskelbė, jog valstybės lėšos šio centro kūrimui naudojamos neekonomiškai, o projekto tikslai nepasiekti. Konstatuota, jog kol kas Vilniuje, Vyriausiojo policijos komisariato patalpose, veikiantis bandomasis pagalbos centras atlieka tik telefono komutatoriaus funkcijas.
Auditoriai nustatė, kad 2001 m. lapkričio 7 d. Vidaus reikalų ministerija sudarė sutartį su UAB Siemens dėl centro techninės ir programinės įrangos bei įdiegimo paslaugų pirkimo už 16,4 mln. Lt. Dalis šios įrangos, kurios kaina 2,1 mln. Lt, jau pateikta, tačiau iki šiol neįdiegta ir nenaudojama, nes bendrovė Siemens, negaudama apmokėjimo, tolesnį įrangos tiekimą ir diegimo darbus sustabdė. Be to, buvo atkreiptas dėmesys, kad ministerija pasirašė sutartį su bendrove neturėdama garantuotų finansavimo šaltinių.
Darbai prastai organizuoti
Valstybės kontrolė taip pat nustatė, jog centro steigimo darbai buvo blogai planuojami ir organizuojami. Ministerijoje iki šiol veikusių penkių centro steigimo darbo grupių veikla nedavė laukiamo rezultato, o koncepcijos projekte nėra pagalbą teikiančių įstaigų bendros veiklos modelio, neįvertintos centro galimybės nelaimės vietoje koordinuoti pagalbą teikiančių pajėgų darbą. Valstybės kontrolė priėjo išvadą, kad, kol nėra aiškiai suformuluotų centro tikslų, valstybės lėšos naudojamos nerezultatyviai.
Valstybės kontrolė rekomendavo ministerijai detaliai suplanuoti centro steigimą ir suformuluoti siekiamų rezultatų vertinimo kriterijus, o steigimo darbus atlikti etapais, realiai įvertinus finansavimo galimybes. Auditorių nuomone, ministerija turėtų inicijuoti centro veiklą reglamentuojančių teisės aktų parengimą ir priėmimą, kuriuose būtų nustatytos tokio centro teisės ir pareigos bei įtvirtintas efektyviausias pagalbos tarnybų veiklos modelis. Be to, pasiūlyta sukurti struktūrą, kuri būtų atsakinga už centro įsteigimą bei efektyvų lėšų panaudojimą.
Su oficialiu Valstybės kontrolės vertinimu teko sutikti ir dabartiniam vidaus reikalų ministrui Juozui Bernatoniui, kuris pripažino, jog Bendrojo pagalbos centro steigimo darbai 1997-2000 m. buvo prastai planuojami ir organizuojami, o buvusių vyriausybių bei Vidaus reikalų ministerijos vadovų sudarytos darbo grupės dirbo neprofesionaliai, ir jų veikla nedavė laukiamo rezultato.