Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Galima grybauti ir gruodį
2006-12-12
Virginija SKUČAITĖ
Neįprastai šiltą pirmą žiemos mėnesį, be voveraičių ir žaliuokių, miškai nepašykštėjo ir kitų gerų grybų - gluosninių kreivabudžių ir juodkočių ugniabudžių
Anot Kauno marių regioninio parko vyr. ekologo Povilo Vitkausko, nieko nuostabaus, kad dabar miškuose pasirodė vėlyvųjų grybų, paprastai augančių rugpjūčio - lapkričio mėnesiais. Neregėtai šilti gruodžio orai paakino vėlyvųjų valgomų grybų augimą. Ekologas pataria šių skanių grybų užsiauginti patiems.
Valgomi drebulės kamienų “įnamiai”
“Gluosninės kreivabudės auga tiesiog ant lapuočių medžių kamienų, kelmų, stuobrių. Šio grybo plaušuotas, kietas pilkšvai baltas ar gelsvai rusvas kotas siekia nuo 1 iki 2,5 cm storio. Grybas gali būti ir be koto. Jaunos gluosninės kreivabudės 5-13 cm skersmens pusiau apvali, vėduokliška kepurėlė iškili, o senesnio grybo - lygi, mėsinga, pelenų ar gelsvai pilkos, pilkai rusvos spalvos arba juodai pilka su violetiniu ar pilku atspalviu”, - aiškino P.Vitkauskas, aptikęs daugybę šių grybų Kauno marių regioniniame parke.
Minėti grybai auga pavieniui arba grupėmis. Pas mus jie dažniausiai aptinkami ant nuvirtusių drebulės kamienų. Miestuose gluosninės kreivabudės dažniausiai išdygsta pažeistose lapuočių medžių vietose. Pavyzdžiui, nupjautos šakos vietoje. Anot P.Vitkausko, gluosninė kreivabudė - vertingas grybas, kuris daugelyje šalių auginamas ir dauginamas dirbtiniu būdu.
Žieminiai kelmučiai
Drėgnomis ir šiltomis žiemomis ant sužalotų lapuočių medžių kamienų auga ir juodkotės ugniabudės, kurias anksčiau buvo įprasta vadinti žieminiais kelmučiais arba juodkotėmis plempėmis. Šių jaunų grybų kepurėlės yra 3-10 cm skersmens, gaubtos. Vėliau jos tampa gan plokščios, su gūbreliu, gleivėtos arba lipnios, gelsvai ar geltonai, oranžiškai rudos arba net geltonos.
Juodkotės ugniabudės kotas apvalus, tuščiaviduris. Kepurėlė storoka, sultinga, malonaus skonio. Pasak P.Vitkausko, šis grybas, kaip ir gluosninė kreivabudė, daugelyje šalių auginamas dirbtiniu būdu.
Senas grybų auginimo būdas
Prieš 30 metų Ukrainos miškininkai iškirstų lapuočių medžių kelmus tepdavo gluosninės kreivabudės sporų skiediniu, kurį galima gaminti įvairiais būdais. Mums įdomiausias buitinis. “Plaktuvu išplakama susmulkinta ir karštu vandeniu užpilta senų grybų grybiena. Išplakta masė šepečiu užtepama, pavyzdžiui, ant kelmų. Gan greitai jie pasipuošia vaisiakūniais, kurie nupjaunami. Per sezoną tokiu būdu “grybaujama” daug kartų. Toks grybų auginimo būdas labai tinka miškininkams - ne tik užaugindama gausybė grybų, bet ir greit supūdomi kelmai”, - sakė P.Vitkauskas.
Gluosnines kreivabudes sėkmingai galima auginti ant ąžuolų, drebulių, lazdynų, tuopų rąstigalių ir net ant šiaudų ar kukurūzų burbuolių. Rąstigalyje padaromos įpjovos. Pjūvio vieta uždengiama plonu skiedrų sluoksniu ir “užkrečiama” grybiena peraugusiais puvėsiais. Taip paruoštas rąstgalis padedamas šiltoje ir drėgnoje (25 laipsniai šilumos ir ne mažesnis kaip 90 proc. santykinis oro drėgnumas) vietoje. Patariama rąstigalį ar kelis įkišti į polietileno maišą, nes tokiu būdu bus lengviau reguliuoti laikymo sąlygas). Po 2-3 mėnesių rąstigalį galima ištraukti iš maišo ir trečdalį jo įkišti į žemę po medžiais ar žolėje, tankiuose krūmuose, kad vėjas neišdžiovintų. Grybai pasirodys tik rudenį, po pirmųjų šalnų. Panašiai auginama ir juodkotė ugniabudė. Beje, jei norima derlių užauginti ir vasarą, reikia auginti pilkšvąją kreivabudę.
Japonai garbina šitakė, o mes?
Grybus dirbtiniu būdu auginti yra pamėgę japonai. Pasak P.Vitkausko, Japonijoje labai populiarūs tokiu būdu auginami grybai šitakė, kurie turi nuo vėžinių susirgimų priešnuodį. Tad japonai bet kokią medieną panaudoja šitakė auginti. “Tuo tarpu mūsų pakelės ar, pavyzdžiui, sodininkų bendrijų patvoriai užversti nupjautomis medžių ir krūmų šakomis - puikia žaliava grybams auginti. Net ir tokiems, kaip šitakė, kurie, beje, jau auginami mūsų šalyje. Pradedantiems grybų augintojams verčiau pradėti nuo vietinių grybų rūšių auginimo”, - įsitikinęs P.Vitkauskas.
Ekologas siūlo daugybę mokyklų gamtinių projektų, kurie dažniausiai neturi jokios praktinės reikšmės, pakeisti naudinga ne tik moksleiviams veikla - po pavasario talkų mokyklose neišvežti į sąvartynus nupjautas medžių šakas, o panaudoti jas grybams auginti. Tai, beje, galima pradėti ir dabar, nes šio gruodžio miškai nešykšti gerų grybų “sėklų”.
