Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Filologės ir provizoriaus meilės vaisius - aštuoni vaikai
2005-08-30
Aldona KIBIRKŠTIENĖ
Septynias dukras ir sūnų auginantys tėvai atžalų nelepina, bet pagarbos ir meilės netrūksta
Margaritos ir Juozo Karpauskų šeimoje prie pietų stalo kasdien sėda 10 žmonių - tėvai ir aštuonios jų atžalos. Pati vyriausioji, keturiolikmetė Gabija, - jau aštuntokė, o mažiausiajai, pustrečių metukų Kotrynai, mokykla dar nerūpi. Jai, šešių sesučių ir vieno broliuko numylėtinei, kol kas labiausiai patinka klausytis vyresniųjų skaitomų pasakų. “Į mokyklą rugsėjo pirmąją išlydėsime šešis mokinius, - sako daugiavaikės šeimos mama, filologė Margarita. - Žinome, kaip ir pernai, lengva nebus, bet džiaugsmo besimokantys vaikai suteiks irgi nė kiek ne mažiau”.
Šeima gyvena kukliai
Aleksote, Valakų gatvėje, gyvenančios daugiavaikės šeimos namuose, klegesio užtenka nuo ryto iki vakaro. Su vaikais namuose daugiausia būna mama, o tėtis, uždirbantis šeimai duoną, sugrįžta tik vėlai vakare. Jei vaikai dar nemiega, linksmas, energingas 46 metų vyras mėgsta su jais pasiausti didžiuliame sode, o kartais, pavaduodamas žmoną, nustebinti kokiu nors originaliu patiekalu. Paprastu, neįmantriu, bet labai skaniu. “Skaniau gamina tėtis!” “Ne, mama!” - vienas per kitą gyrė tėvus Kerpauskų vaikai. Laurai, Rūtai, Sevai atrodo, kad tik tėtis moka sugalvoti pačių netikėčiausių salotų receptų. Mamos šalininkės Gabija, Eglė, vienintelis šalia tėčio vyras Juozukas mano, jog mamos keptiems pyragams prilygti niekas negali.
“Pertekliaus mūsų šeimoje tikrai nėra. Gyvename kukliai, vaikų nelepiname, bet ir nedejuojame, - sako 45 metų M. Karpauskienė. - Mus skaudina daugelio nuomonė, jog daugiavaikės šeimos - nedarnios, motinos gimdo vaikus, tik norėdamos gauti didesnes pašalpas. Nesutinkam su tuo. Visi mūsų vaikai - iš meilės. Esam krikščioniška, tikinti šeima. Kiek Dievas davė atžalėlių, tiek džiaugdamiesi auginame”. O ta valstybės skiriama parama, pasak motinos, minimali: už 8 vaikus Karpauskų šeima gauna 485 litus. Sutuoktiniai neslepia, jog kurdami šeimą, apie tokį vaikų pulkelį tikrai negalvojo. Bet dabar jie - didžiausias šeimos turtas.
Punsko lietuvės ir tremtinio duetas
Nors pagimdžiusi 8 vaikus, Margarita tebėra grakšti ir liauna - tokios figūros jai gali pavydėti kiekviena moteris. “Dabar jau nebe tas plonumas, - juokauja moteris. - Kai prieš šešiolika metų tekėjau už Juozo, svėriau tik 49 kilogramus. Mat daug metų šokau tautinius šokius, mėgau saviveiklą”.
Margaritos ir Juozo draugystė, vėliau meilė užsimezgė labai romantiškai. Sutuoktiniai sako, kad likimo buvo vienas kitam skirti. Nors vyru ir žmona tapo prabėgus penkeriems metams nuo pažinties pradžios, abiem per tą laiką neteko suabejoti savo jausmais. “Gyvenome vienas nuo kito toli, dažnai susitikti negalėjome, bet gal tai ir sustiprino abipusį pasitikėjimą”, - įsitikinęs Juozas. Margaritos vaikystė prabėgo netoli Seinų, Augustave. Augdama lietuvio ir lenkės šeimoje ir mokydamasi lenkiškoje mokykloje, Margarita nuo antrosios klasės lankė lietuvių kalbos pamokas. Šios kalbos vaikus mokė jos tėtis. “Buvo savamokslis, bet labai stengėsi išsaugoti lietuvybę. Tokia pat dvasia mus su seseria auklėjo ir močiutė”, - prisimena moteris.
Baigusi mokyklą Margarita įstojo į Krokuvos Jogailos universitetą, kur studijavo rusų filologiją. Gavusi diplomą jauna specialistė pradėjo mokytojauti netoli Punsko esančioje mokykloje. Dėstė lietuvių, lenkų, rusų kalbas. “Tais metais ir susipažinau su Juozu, - prisimena Margarita. - Jį sutikau atvykusi į Vilniaus universitete surengtus lietuvių kalbos kursus. Vienas kitam kritome į akį draugų surengtame vakarėlyje”. Juozas tuo metu mokėsi Mokslų akademijos aspirantūroje ir dirbo Biochemijos institute. Tuometiniame Kauno medicinos institute buvo įgijęs provizoriaus specialybę, be to, Maskvos universitete studijavo genų inžineriją ir biotechnologiją.
Gyvena tėvų name
Susipažinę jaunuoliai pradėjo važinėti vienas pas kitą: Margarita - į Vilnių, o Juozas - į Krokuvą, kur jo draugė jau dirbo Katalikų akademijoje, tvarkė lietuvių kalbos biblioteką. “Susitikimai buvo romantiški. Supratome, jog turime būti kartu, bet ilgokai nesiryžome keisti tai, prie ko savoje aplinkoje buvome pripratę”, - prisimena sutuoktiniai. Prieš 16 metų Margarita paliko Krokuvą ir atvažiavo pas Juozą į Lietuvą. Jauna šeima įsikūrė vyro tėvų name, kur tebegyvena iki šiol.
“Buvau tremtinių vaikas. Gimiau Sibire, iš ten su tėvais grįžau būdamas paauglys, - prisimena Juozas. - Tėvai buvo labai darbštūs, gražiai sutarė. Jie Sibire užaugino mus, keturis vaikus. Grįžę Lietuvon pasistatė namą, kuriame užteko vietos visiems namiškiams”. Jaunųjų Karpauskų šeimoje vienas po kito gimė atžalos: Gabija, dvyniai Seva ir Juozukas, Rūta, Laura, Eglė, Dalia, Kotryna. Kai buvo gyva Juozo mama, ji padėjo jauniems tėvams auginti vaikus, bet daugiausia jais rūpinosi patys sutuoktiniai.
Krokuvoje įgyto filologės diplomo Margarita Lietuvoje kol kas taip ir nepanaudojo. “Mano svarbiausia mokykla dabar - vaikai, - sako moteris. - Bet knygų, literatūros stengiuosi neužmiršti. Sekmadieniais dedu visus darbus į šalį ir skiriu savišvietai”. Šeimos galva savo dvi specialybes irgi laikinai pamiršo - dabar dirba vadybininku. Margarita ir Juozas apie savo 7 dukras ir 1 sūnų gali pasakoti valandų valandas. Vyresnieji trys vaikai - Gabija, Seva ir Juozukas lanko Jėzuitų gimnaziją, mažesniosios dukros mokosi Kazliškių pradinėje mokykloje. “Gabija labai darbšti, savarankiška. Ji - didžiausia mano pagalbininkė. Geriausiai mergaitei sekasi kalbos, ji suranda laiko ir Ateitininkų organizacijos veiklai”, - pasakoja mama apie savo pirmagimę.
Gabiausia iš visų vaikų Seva, ji viena geriausių mokinių klasėje. Jos dvynys brolis Juozukas labiau linkęs ką nors meistrauti. Tėtis gyrė, jog sūnus labai nagingas, moka atlikti svarbiausius namų ūkio darbus. Šiuos gabumus, sako šeimos galva, vaikas tikriausiai paveldėjo iš senelio.
Mamą aplanko retai
Prieš mokslo metus tėvai stengėsi, kad mokykloje jų atžalos neišsiskirtų iš kitų vaikų. “Keturiems vaikams nupirkau naujas kuprines. Į brangias nesidairiau, ieškojau pigesnių. Uniformos vyresniesiems dar geros pernykštės, o pradinukams įmantrių apdarų nereikia. Jų mokytojos labai supratingos, daugiavaikės šeimos mokykloje yra gerbiamos”. M.Karpauskienė pripažino, jog vien už pratybos sąsiuvinius sumokėjo per 100 litų, tiek pat išleido pirkdama kuprines. Vaikai per mokslo metus mokykloje nemokamai maitinami, tačiau kitokios labdaros tėvai neprašo.
Šeima turi nedidelį autobusiuką, tad vasarą Karpauskų dešimtukas dažnai išsirengia kelionėn po gražiausias Lietuvos vietas. “Šiemet ilsėjomės prie ežerų, grybavome. Tik prie jūros nebuvome, nors labai mėgstame pasistatę palapinę įsikurti toliau nuo triukšmingų kurortų”, - pasakojo šeimos galva.
Suradusi laisvą dieną Margarita išskuba pas Punske gyvenančią mamą. Nuvažiuoti visai šeimai būna nelengva, tad dažniausiai dukra važiuoja tik su keliomis savo atžalomis. Tėvas jau miręs, mamą aplanko tik dukterys - Margarita ir Krokuvoje gyvenanti sesuo Biruta. Ji kartais pasisvečiuoja ir pas Kaune gyvenančius Karpauskus. “Iš pradžių sesuo nesuprato, kodėl turime tiek daug vaikų. Bet, pamačiusi, jog visi gyvename draugiškai ir likimu nesiskundžiame, nebesistebi, kad jie mums - ne našta, o džiaugsmas”, - sako Margarita ir Juozas.
