Pirmąja savo meile - nargile - arabų restorano savininkas mėgavosi ir vonios kambaryje

Atrodo, kad pastaruoju metu kauniečiai turi naują silpnybę - kaljano rūkymą. Tiesa, antrajame pagal dydį Lietuvos mieste tradiciškąjį rytiečių kaljaną viešai galima rūkyti bene vienintelėje Kauno vietoje - arabų restorane “Al Diwan”.

Penktadienio, šeštadienio ir sekmadienio vakarais “vandens pypke” ir arabišku pilvo šokiu mėgaujasi dešimtys žmonių. Beje, tomis dienomis restoranui jau neužtenka ir 10 turimų kaljanų. Ypač jais mėgaujasi merginos ir moterys.

“Narkotika ir nikotina nera”

“Ne, kaljanas narkotika ir nikotina nera!” - laužyta lietuvių kalba kategoriškai tvirtino 45 metų arabų restorano savininkas, libanietis Salimas Džemaelis.

Į prieštaravimą, kad savo akimis Rytuose teko matyti nuo kaljano apsvaigusius arabus, S.Džemaelis griežtai pasakė: “In cigarete yra narkotik? Nera...”

Ir elementariai paaiškino, kad norėdamas ir į cigaretes gali įdėti narkotinių medžiagų. Po to mostelėjo ranka ir restorano padavėjai paliepė atnešti plastmasinę dėžutę. Atidaręs parodė: “Kur narkotik? Tai tik obolių tabaka. Ir jokio nikotina! O gaminimo recepto niekam neišduodu. Kiekviena arabų šeima turi savos gamybos paslaptis”, - “Kauno dienai” pusiau lietuviškai, pusiau angliškai tęsė Salimas Džemaelis, kai korespondentas įkvėpė libaniečio pagaminto mišinio iš raudono obuolių tabako.

Libanietis verslininkas sakė, kad arabų kraštuose labiau žinomas turkiškasis kaljano pavadinimas - nargilė. Nargilės rūkymas turi labai senas tradicijas. Susirinkę arabai geria kavą, vandenį, žaidžia stalo žaidimus, ypač nardas, ir rūko kaljaną.

Nargilė dažniausiai gaminama iš stiklo, bronzos, tradiciškai turi penkis filtruojančius žiedus, specialią žarnelę ir kandiklį. Stikliniame inde įpiltas vanduo atlieka pagrindinį filtro vaidmenį. Vienai porcijai dedama apie 40 gramų tabako. Specialia tablete uždegus kaljaną (Rytuose jį pridega ąžuolo skiedromis) rūkorius gali mėgautis dūmu.

Kaljanas ir moteris: neišskiriami malonumai

“Al Diwan” savininkas pabrėžė, kad tradicijų besilaikantys musulmonai kaljano niekada nestato ant stalo: tik ant žemės. Be to, siūlant parūkyti draugui, nemandagu atkišti kandiklį.

“Reikia elegantiškai sulenkti žarnelę su kandikliu ir tik tuomet pasiūlyti svečiui. Beje, kiekvienas žmogus turi atskirą kandiklį. Parūkę kaljaną jį išmeta. O jei dar tiksliau: kiekvienas žmogus privalo turėti savo nargilę, o norėdamas restorane pavaišinti kitus, savąja nesidalija, o užsako kitą, - vingrybes aiškino linksmasis musulmonas. - Vienas žmogus rūko greičiau, kitas - lėčiau, o tai menkina tabako skonį. Tai tas pats, kai viena moterimi mėgautųsi penki vyrai. Ar taip galima?”

- Jūs kaljaną lyginate su moterimi?

- Abu nuostabūs dalykai. Kas maloniau? Vieno neišskirčiau, - atviravo musulmonas, pirmą kartą tabako paragavęs 10 metų. - Nargilė buvo pirmoji mano meilė. Antroji meilė - moteris? Moterys...

Geriausia surūkyti vieną nargilę apie 60-90 minučių. Skubėdamas nepajusi tikrojo aromato, rūkant ilgiau - sausėja tabakas ir prastėja skonis...

Pats geriausias tabakas kaljanui - ažami - gaminamas Irane. Tačiau kokybišką, bet karstelėjusį tabaką prieš kelias dešimtis metų nukonkuravo Egipte atėjęs į madą mėgavimasis vaisių tabaku. Jį gali rūkyti ir vaikai, ir moterys.

Bandė ir dvejų metukų vaikas

“Kauniečiai labiausiai pamėgo obuolių ir rožių tabaką. Mažiau populiarūs braškių, mango, mėtinis, vynuogių tabakas”, - tvirtino “Al Diwan” darbuotojos. Beje, dažniau kaljaną rūko moterys. Gražiosios lyties atstovės labiau mėgsta dvigubą obuolių skonio tabaką. Musulmonų kraštuose viešoje vietoje ar juolab kartu su vyrais moteris neturi teisės rūkyti kaljano.

“Moterys, kaip, pavyzdžiui, mano mama, gali rūkyti namuose ar uždarose ir tik joms skirtose vietose”, - “Kauno dienai” pasakojo S.Džemaelis. Penkių šešių lietuvaičių kompanija dažnai užsisako 2-3 nargiles, po to malonumą pakartoja. Dažnai nesulaukdami savo eilės žmonės užsirūko cigaretę, o po to greitai užgesina ir meta į peleninę. Nekart musulmoniškuoju išradimu Kaune mėgavosi ir vaikai. Beje, kartą viena šeima obuolių tabako paragauti davė net dvejų metukų vaikučiui.

Per vakarą kauniečiai surūko net 22 kaljanus. Yra klientų, kurie per dieną surūko 3 kaljanus. Arabų restorano savininko rekordas - keturios vieną dieną surūkytos nargilės.

Dažnai į restoraną anksti rytais ateina azijietiškų veido bruožų vyriškis, kuris visada rūkydamas kaljaną skaito knygą ar laikraštį.

Puikus būdas susipažinti

Mostelėjus į ant stalo padėtą cigarečių pakelį Salimas ramiai paaiškino: “Cigaretes rūkau, kai neturiu laiko. Kaljanu reikia mėgautis, elgtis ramiai, įsiklausyti į vandens burbuliukų skleidžiamą garsą”.

Kartais penki žmonės, užsisakę vieną du kaljanus, paskuba, ir brangus kūrinys, nukritęs ant žemės, sudūžta į šipulius. Per kelis mėnesius kauniečiai jau sudaužė 7 kaljanus ir nė nemirksėdami sumokėjo po 300 litų.

Beirute gyvenantis vyras prisipažino, kad kartą Saudo Arabijoje pas vieną šeichą matė deimantais, safyrais, smaragdais, bakara krištolu bei auksu papuoštą nargilę, kainavusią daugiau nei milijoną litų.

“Mano namuose brangiausias kaljanas kainuoja 25 litus, - juokėsi Salimas, kuris Libane turi 6, o Kaune - 10 nargilių. Vis dar besišypsodamas pražilęs juodaplaukis musulmonas tvirtino, kad kaljaną rūko ir jo žmona lietuvaitė.

“Na, prisipažinsiu, neturiu lietuvaitės, neturiu, nors jos labai gražios, - kalbėjo nuotaikingasis libanietis. - Žmona - Libane, turiu vieną dukrą. Ilgiausiai be kaljano galiu ištverti 12 valandų. Rūkau kasdien. Beje, Libane vienas iš būdų susipažinti su mergina - pasiūlyti kartu parūkyti kaljano...”

- Kokioje keisčiausioje vietoje jums teko rūkyti kaljaną? - po draugiškos replikos, kad korespondentas pabandė kaljaną rūkyti taip, kaip verslininkas libanietis pučia policininkams į alkotesterį, pasiteiravome S.Džemaelio.

- Kartą keliavau į Siriją ir savo akimis mačiau, kai lengvajame automobilyje moteris laikė kaljaną, o vyras vairavo ir rūkė, - jau rimtai kalbėjo restorano “Al Diwan” šeimininkas. O aš? Pati keisčiausia vieta, kurioje rūkiau kaljaną, buvo vonios kambarys. Ar vonioje, pilnoje vandens? Nea... Sėdėjau... Buvo ramu ir gera...”