Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
EBSW koncernas veikė nekontroliuojamas
2005-11-24
Arūnas IVAŠKEVIČIUS
Parlamentinės komisijos posėdyje atviriau nei bet kada iki šiol prabilta apie valstybės neveiklumą ir nusikaltėliams sudarytas šiltnamio sąlygas
EBSW strategai profesionaliai pasinaudojo chaosu ir netvarka, kuri tvyrojo privatizuojant valstybės turtą.
Vakar parlamentinės komisijos posėdyje liudiję buvę valstybės pareigūnai konstatavo, kad daugiau nei prieš dešimtmetį Lietuvoje dėl netobulų įstatymų ir įvairių tarnybų neveiklumo susidariusi padėtis buvo ideali terpė įvairaus plauko aferistams veikti - privatizuoti ir išgrobstyti dešimtis stambių šalies bendrovių bei surinkti iš gyventojų ir pradanginti šimtus milijonų litų.
Tikrino prieš pat krachą
Kaunas - miestas, kuriame gimė ir suklestėjo tokie liūdnai pagarsėję finansiniai monstrai kaip koncernas EBSW ir Kauno holdingo kompanija (KHK), prieš dešimt metų paradoksaliai pasižymėjo tuo, jog surinkdavo bene mažiausiai mokesčių į šalies biudžetą, lyginant su kitais miestais pagal gyventojų skaičių. Pasak Justino Rimo, 1995-1997 m. dirbusio Kauno miesto mokesčių inspekcijos viršininku, kai jis pradėjo eiti šias pareigas, Kaune per metus būdavo surenkama tik apie pusė milijardo litų mokesčių.
Tai - bene perpus mažiau, nei buvo galima tikėtis iš tokio miesto.
J.Rimas šiame poste pakeitė Arnoldą Linkevičių, buvusio krašto apsaugos ministro Lino Linkevičiaus brolį. “Pradėjęs dirbti pasiaiškinau ir pamačiau, kad mokesčių inspektoriai lig tol tikrindavo tik smulkias įmones”, - parlamentinei komisijai pareiškė dabar Kauno technologijos universitete dirbantis docentas J.Rimas.
Dėl tokios praktikos iki tol į mokesčių inspektorių akiratį nebuvo patekusios ir patikrintos koncernui EBSW priklausančios bendrovės. Pasak J.Rimo, sąmoningas mokesčių inspektorių nusistatymas netikrinti didžiųjų įmonių turėjo įtakos ir tam, jog Kaune būdavo surenkama vos pusė įmanomų surinkti mokesčių. J.Rimas prisiminė, kad KHK pirmą kartą pradėta tikrinti tik 1996 metais, kai ši investicinė bendrovė jau pradėjo susidurti su rimtais sunkumais.
Bijodavo atsidurti “Kauno dienoje”
Deja, buvęs Kauno miesto mokesčių inspekcijos vadovas nieko negalėjo papasakoti apie labiausiai komisiją dominusį 1993-1995 metų periodą, kuomet mieste vyko pagrindiniai privatizacijos procesai, o EBSW augo, stiprėjo ir plėtėsi. J.Rimo pirmtako A.Linkevičiaus, kuris šias pareigas ėjo būtent tuo periodu, komisijai kol kas nepavyko surasti ir pakviesti į savo posėdį.
J.Rimas kalbėjo ir apie mokesčių inspekcijoje prieš dešimtmetį egzistavusį koordinacijos trūkumą. Pasak jo, atėjęs į naują darbą jis pamatė, kad visi Kauno miesto mokesčių inspekcijos padaliniai dirba kas sau, “kiekvienas skyrius buvo vos ne atskira bendrovė”. Naujasis vadovas tuomet griebėsi “agresyvios vadybos” ir iš darbo atleido apie pusę darbuotojų.
Priversti didesnes įmones mokėti mokesčius valstybei Kauno miesto mokesčių inspekcijai padėjo ir tuomet prasidėjęs bendradarbiavimas su “Kauno diena”.
“Kauno dienoje” pradėjome skelbti įmonių, kurioms skirtos baudos ar priskaičiuoti delspinigiai, sąrašus. Tai gana gerai veikdavo - mažai kas norėjo atsidurti tokiuose sąrašuose”, - sakė J.Rimas ir pridurė, kad vėliau, pasikeitus įstatymams, reglamentuojantiems baudų skyrimą, tokio bendradarbiavimo teko atsisakyti.
Pinigų ieškoma per vėlai
Paklaustas, ar, jo nuomone, dar būtų įmanoma atsekti, kur yra investuotos ir šiuo metu “sukasi” EBSW koncerno sukauptos lėšos, finansų ir mokesčių srities specialistas J.Rimas tik skėstelėjo rankomis: “Tie pinigai gal jau seniai dirba visuose penkiuose kontinentuose”.
J.Rimas taip pat pareiškė manąs, kad parlamentinės komisijos tyrimas tėra tik “puiki medžiaga romanui apie finansinį lietuvišką aštuonkojį”. Tokią knygą būtų galima parašyti, jeigu prie komisijos sukauptos medžiagos dar būtų pridėta informacija, kurią per daugybės bylų tyrimą sukaupė įvairios teisėsaugos institucijos.
“Atsakingus žmones jūs surasite... bet kur dingo pinigai, ieškote per vėlai”, - pareiškė J.Rimas.
Liudytojas parlamentarams nurodė dvi pagrindines EBSW koncerno žlugimo priežastis. Viena iš jų - “laiptuotas plėtimasis”. Koncernas įsigydavo naują bendrovę, išmelždavo iš jos lėšas, kurias panaudodavo naujai bendrovei įsigyti. Procesas kartodavosi, o “galas likdavo nesutvarkytas”. Po kiek laiko be lėšų likusios bendrovės viena po kitos pradėdavo žlugti.
Antra priežastis, pasak J.Rimo, per didelis iš gyventojų surinktų indėlių kiekis. Už indėlius buvo mokamos didžiulės palūkanos, kurios irgi smarkiai kas mėnesį tuštino koncerno kišenę. J.Rimas priminė, kad per visuotinį finansinį investicinių bendrovių krachą, įvykusį prieš dešimtmetį, išgyveno vos viena kita indėlius rinkusi Kauno firma, kurių veiklos mastai nė iš tolo nepriminė garsiosios KHK.
Paprašė iškelti bent vieną bylą
Vytautas Černius, kitas vakarykštis liudytojas, nuo 1991-ųjų porą metų dirbęs Kauno miesto privatizavimo komisijos nariu, apie tuos laikus prisiminė nedaug. Paklaustas, ar privatizavimo komisija sulaukdavo spaudimo iš kriminalinio pasaulio atstovų, V.Černius nesugebėjo vienareikšmiškai atsakyti.
“Pagal spaudą tai spaudimas buvo”, - į klausimą atsakė liudytojas.
“Jūs ne “pagal spaudą” atsakykite, o tai, ką pats matėte ar pajutote”, - papriekaištavo V.Černiui parlamentarai.
“Man asmeniškai spaudimo niekas nedarė. Komisijos nariai man irgi nieko apie tai nesakė”, - baigė temą liudytojas.
Stasys Vaitkevičius, buvęs Centrinės privatizavimo komisijos narys, 1991-1993 metais taip pat vadovavęs Vyriausybėje egzistavusiam Privatizavimo skyriui, vakar pareiškė, kad “su EBSW ir visomis kitomis tokiomis struktūromis nebuvo kovojama”.
Liudytojas komisijai papasakojo, kad kažkada, prieš 1995-uosius, jis tuometinio generalinio prokuroro Artūro Paulausko paprašė, kad abejotinais metodais privatizavime dalyvaujančioms bendrovėms “būtų iškelta bent viena byla”. Toks neoficialus pokalbis įvyko tuomet, kai S.Vaitkevičius su dabartiniu Seimo Pirmininku, grįždami į Vilnių iš Kauno, kur buvo filmuojama viena televizijos laida, sustojo užkąsti Bačkonyse.
“Po to negirdėjau, kad kas nors būtų padaryta”, - sakė S.Vaitkevičius.
Pastatas už batų poros kainą
Vyriausybės posėdžiuose teisėsauga irgi būdavo raginama imtis aktyvesnių veiksmų prieš naujuosius nešvarius kapitalistus, tačiau diskusijos apie tai, pasak buvusio Privatizavimo padalinio vadovo, ir baigdavosi Vyriausybės posėdžių salėje.
Liudytojas taip pat sakė ne kartą premjerui Adolfui Šleževičiui siūlęs, jog reikia indeksuoti privatizuojamo valstybinio turto vertę, tačiau tokie siūlymai buvo atmesti. “Dėl to, siaučiant hiperinfliacijai, miestų centruose esantys pastatai ir kiti objektai buvo išparduoti už gerų batų poros kainą”, - apgailestavo S.Vaitkevičius.
“EBSW dirbo profesionaliai pasirengę ir apgalvotai veikiantys asmenys. Tai, ką jie nuveikė, nebuvo gatvės berniukų darbas”, - įvertino S.Vaitkevičius, dabar dirbantis UAB “Baltical” ekonomikos direktoriumi.
Paklaustas, ar, dirbdamas su privatizavimu susijusiose institucijose, pats nepajuto EBSW įtakos arba spaudimo, S.Vaitkevičius atsakė niekada nesusidūręs su šio koncerno atstovais asmeniškai, nematęs jų ir Vyriausybėje, tačiau pastebėjęs juos vaikštant Ekonomikos ministerijos koridoriuose. “Tačiau tuomet ministerijoje lankėsi daug verslininkų, tai buvo normalu”, - komisijai sakė liudytojas.
S.Vaitkevičius vienareikšmiškai neatsakė į komisijos narių klausimą, kas turėjo daugiau įtakos nebaudžiamam EBSW įsigalėjimui - spragų pilni tuometiniai įstatymai ar jų blogas kontroliavimas, kaip jų laikomasi.
“Supraskite, procentais to neišmatuosi”, - pareiškė S.Vaitkevičius.
Nusikaltėliai rado informatorių
Paskutinio vakar komisijai liudijusio Konstitucinio Teismo teisėjo Romualdo Kęstučio Urbaičio teigimu, “problemų su privatizacija nekilo tol, kol nepasirodė berniukai su auksinėmis grandinėmis”. R.K.Urbaitis nuo 1991 metų dirbo Kauno miesto privatizavimo komisijoje.
“Galiu patvirtinti, kad Kaune nusikalstamas pasaulis darė įtaką privatizavimo procesui. Iš privatizavimo tarnybų nutekėdavo konfidenciali informacija ir tuomet nusikaltėliai, siekdami savo tikslų, galėdavo daryti spaudimą”, - atvirai pareiškė R.K.Urbaitis.
Pasak jo, Kauno miesto privatizavimo komisijos narių siūlymu, Vyriausybė pakeitė privatizavimo aukcionų tvarką. Pastebėję, kad viešuosiuose aukcionuose įspūdingo sudėjimo vaikinai “daro savo tvarką”, Kauno komisijos nariai pasiūlė, kad privatizavimo dalyviai savo siūlymus pateiktų vokuose.
Tačiau greitai ir šios apsaugos priemonės nebegelbėjo - nusikaltėliai tarp privatizavimo institucijų darbuotojų rado informatorių ir galėjo toliau grobti valstybinį turtą už nedidelę kainą, prieš tai įbauginę galimus aukciono konkurentus.
“Išgirdome nemažai naujo, - pasibaigus posėdžiui konstatavo parlamentinės komisijos pirmininkas Algis Rimas. - Liudytojai akcentavo, kad savivaldybių privatizavimo tarnybos ne visada laikėsi Vyriausybės nutarimų privatizavimo klausimais. Yra faktų, kad tos tarnybos bendradarbiavo su nusikalstamomis struktūromis”.
Komisijos pirmininko teigimu, vakarykščiai liudijimai patvirtino jau anksčiau susidarytą nuomonę, kad Mokesčių inspekcija nekontroliavo investicinių akcinių bendrovių ir nesustabdė jų nusikalstamos veiklos.
