Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Duona, ugnis ir medis
2003-02-03
Prasideda vasaris, atsivedantis dar vienerius naujuosius metus pagal rytietišką kalendorių, atveriantis pas mus pavasario švenčių ciklą. Vakarykštes Grabnyčias, senesniųjų istorikų sutapatintas su viena iš Perkūno dienų (pvz., lenk. “Gromnica”), pažymėjome šventintomis žvakėmis, kurias parsinešėme iš bažnyčios. Jas mūsų senoliai degė, saugodamiesi baisingos perkūnijos. Išradus perkūnsargius, žvakėms palikta vieta prie karsto (lenk. tokia žvakė “grobnica”).
Šiandien, šventojo Blažiejaus dieną, žmonių rankos vėl netuščios. Šį kartą jose - visžaliai augalai, eglės šakelės, linų sruogos, turinčios dengiančių (drobės), maitinančių ir gydančių (sėmenys bei jų aliejus) savybių. Pirmąjį vasario šeštadienį - žirgų lenktynės ant Sartų ežero, kurių pradžių pradžioje glūdi Užgavėnės ir Grabnyčios, įprasminta reikmė nuvažiuoti kuo toliau, kad kuo ilgesnis driektųsi linų pluoštas. Pridėkime šalia to dar ir porą sukryžiuotų žvakių, kuriomis paliečiamas kaklas, apsidraudžiant nuo gerklės ir bronchų ligų. Tuomet suprasime, kaip gražiai nuo seno lietuviai laikėsi apeiginės žmogaus gyvenimo pilnatvės.
Tačiau tai dar ne viskas. Vasario 5 dieną pasisveikinsime su šventąja Agota, kuri, sakoma, priglobusi ir mitologinės baltų dievaitės Gabijos įvaizdį. Tą dieną į veiksmą ateis ir duona mūsų kasdieninė. Džiugu, kad dabartiniai mokytojai su savo mokiniais jau daro gražias duonos pagerbimo šventes. Net ir kai kurie dabartiniai kalendorių leidėjai šią dieną “pakrikštijo” duonos vardu. Ta proga neturėtume užmiršti, kad šventinta duona turi ne tik sotinti, bet ir saugoti nuo visokeriopų gyvenimo negandų namuose, kelionėse ir kitur. Be kita ko, ne tik duona, bet ir vanduo buvo šventinami šventos Agotos dieną. “Jei turi duonos ir vandens, tai neturi kuo skųstis”, - sakydavo mūsų senoliai.
