Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Didžiosiose šalies įmonėse - atlyginimų šuolis
2002-11-14
Giedrė BUDVYTIENĖ
JAV konsultacinės kompanijos “Hay Group” atlikto tyrimo duomenimis, nuo 2001 m. rugsėjo iki šių metų rugpjūčio Lietuvoje atlyginimai išaugo vidutiniškai 6,9 proc. Tai siejama su žemu infliacijos lygiu ir bendru ūkio augimu. Geriausiai Lietuvoje uždirbama finansų, informacinių technologijų, pardavimų srityje, mažiausiai už darbą mokama inžinieriams, logistikos, tiekimo, klientų aptarnavimo specialistams bei darbininkams. Tai paaiškėjo apklausus daugiau kaip 100 šalies įmonių lyderių ir išnagrinėjus 19 tūkst. pareigų. Atlyginimų rinkos tyrimus “Hay Group” atlieka nuo 1997 m.
Švelnėja regioniniai skirtumai
Pasak “Hay Group” projektų vadovo Baltijos šalims Dariaus Radkevičiaus, didžiausi atlyginimai mokami Vilniuje. Sostinėje tokios pačios kvalifikacijos panašų darbą dirbantiems darbuotojams mokamos algos net 30 proc. didesnės, nei rajonų centruose. Vilnių lyginant su Kaunu ir Klaipėda atotrūkis mažėja - šiuose miestuose atlyginimai mažesni tik apie 10 proc. “Statistika rodo, kad pagaliau atsigauna Kaunas. Ankstesniais metais jį buvo pralenkusi Klaipėda. Dabar situacija atlyginimų požiūriu abiejuose miestuose panašesnė”, - aiškina D.Radkevičius. Žemiausias atlyginimų vidurkis fiksuojamas Panevėžio ir Šiaulių regionuose.
Ekspertas pastebi, kad išryškėjo nauja tendencija. Klaipėdoje, kurioje veikia daug stambių užsienio kapitalo įmonių, pradeda trūkti darbo jėgos. Dėl šios priežasties stipriai auga net darbininkų atlyginimai. Tai daryti darbdavius priverčia aštri konkurencija. Tyrimas parodė, kad Vilnius ir Kaunas turi realų pagrindą būti laikomi būsimuoju dipoliu: už didesnį atlyginimą darbuotojai, paprastai vadovai arba specialistai, pasirengę važinėti dirbti iš Vilniaus į Kauną. Yra nemažai važinėjančių priešinga kryptimi - iš Kauno į sostinę.
Įdomus dalykas, kad vadovų atlyginimai didesni ne Vilniuje, o kituose miestuose. Matyt, miestų ir rajonų vidiniai resursai “išsemti” ir vadovus tenka “importuoti” iš sostinės, svarsto D.Radkevičius. Tam, kad žmogus sutiktų vykti dirbti į provinciją, jam kaip kompensaciją reikia gerokai primokėti. Panaši situacija ir su specialistais. Kadangi rajonuose jų sunku surasti, tenka privilioti iš toliau. Aišku, didesne alga. Tokiu būdu darbo jėgos mobilumas tuo nepasižyminčioje mūsų šalyje didėja.
Išlieka priklausomybė nuo kapitalo
Nors atlyginimai užsienio kapitalo įmonėse pastaraisiais metais nebeauga taip sparčiai, kaip, pavyzdžiui 1997 m., kuomet augimas siekė 30 proc., skirtumai tarp šių įmonių ir lietuviško kapitalo įmonių mokamų atlyginimų toliau išlieka. Priklausomai nuo įmonės rūšies, tas pačias pareigas užimančiam asmeniui mokamos algos dydis gali skirtis keliais šimtais procentų.
Tai reiškia, kad vidutinis vadovas, dirbantis įmonėje, esančioje rinkos apačioje, gali uždirbti 46 tūkst. litų per metus, o toks pats rinkos viršuje esančios įmonės vadovas - 141 tūkst. litų, nežiūrint į tai, kad abiejų jų darbas reikalauja tos pačios žinių ir įgūdžių apimties, to paties problemų sprendimo lygio ir tokios pačios atsakomybės už galutinius rezultatus, komentuoja “Hay Group” informacinio verslo vadovas Baltijos šalims Sakalas Gorodeckis.
Nors užsienio kapitalo įmonės vis dar moka darbuotojams 30 - 35 proc. didesnius atlyginimus nei lietuviškos, stebima nauja tendencija. Užsienio investuotojai investuoja nekeisdami įmonės valdymo. Tokiais atvejais pasikeičia tik savininkas, o naujasis keletą metų stebi, kaip dirbama, ir tik tada keičia atlyginimų mokėjimo sistemą, įvertinęs įmonės rezultatus, asmeninius žmogaus pasiekimus ir jų įtaką.
Pjauna šaką, ant kurios sėdi
Lietuvos kapitalo įmonės neskuba iš karto didinti atlyginimų net ir sparčiai augant ūkiui. Algų prieaugis paprastai atsiranda ne anksčiau kaip po pusmečio ar 9 mėn. Daugiausiai įtakos algų augimui šiose įmonėse turi įmonės rezultatai ir asmeniniai žmogaus pasiekimai. Tačiau ne visada, pastebi ekspertai.
Pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistams tenka mokėti daugiau ne dėl to, kad jie to verti, bet dėl to, kad jų rinkoje trūksta.
Pareigybių grupėje alga priklauso ir nuo to, kiek tokie specialistai uždirba kitose įmonėse. Norėdamos sėkmingai konkuruoti rinkoje lietuviško kapitalo įmonės nustoja mokėti minimumą ir siūlo konkurentabilų atlyginimą, aiškina S.Gorodeckis. Tai kita priežastis, dėl kurios pastaruoju metu aktyviau auga atlyginimai lietuviškose, o ne užsienio įmonėse.
Ekspertų vertinimu, valdžios ketinimai sugriežtinti kitų įmonių darbuotojams suteikiamų naudų - automobilių, būstų ir kt. apmokestinimą neduos nieko gero. Prieš keletą metų valdžios pastangų dėka pasiekta, kad didžioji dalis atlyginimų būtų mokama legaliai, tačiau, jei bus bandoma viską apmokestinti, pradės trūkti specialistų.
Panaši situacija yra susiklosčiusi Skandinavijos šalyse. Ten propaguojama visiška lygiava, viskas, kas tik įmanoma, apmokestinta, todėl geriausi šių šalių specialistai bėga į anglosaksiškas mokesčių tradicijas turinčias šalis. Politikai, aklai bandydami pritaikyti nebrandžiai mūsų rinkai Skandinavijos šalių mokesčių sistemos modelį, daro mums visiems meškos paslaugą, įsitikinę tyrimo autoriai.
Ekspertai kritiškai vertina ir per daug pakeltą minimalaus atlyginimo kartelę, nes taip sumažinamas darbo jėgos mobilumas. Be to, priversti mokėti didesnę minimalią algą darbdaviai nenoriai priima laikinam darbui, steigiama mažiau naujų darbo vietų. Estijoje, kur minimali alga mažesnė, mažesni ir nedarbo rodikliai.
Augo vadovų ir specialistų atlyginimai
Per metus didžiausi teigiami poslinkiai stebimi vertinant vadovų ir specialistų atlyginimus. Daugiausiai uždirbo finansų ir apskaitos, informacinių technologijų, rinkodaros, pardavimų bei administracijos srityse dirbantys asmenys. Mažiausias kilimas stebimas klientų aptarnavimo, inžinierių, logistikos ir tiekimo, kokybės ir sveikatos saugos srityse triūsiančių specialistų atlyginimuose.
Darbininkų atlyginimai augo mažiau. Tačiau, aiškina S.Gorodeckis, skirtumai tarp aukšto lygio darbininkų, vadinamųjų “auksarankių”, ir eilinių darbininkų yra didžiuliai. Jei gamyboje dirbantis žemiausios kategorijos darbininkas, kuriam nereikia jokio apmokymo, per metus uždirba 12 tūkst. litų (neatskaičius mokesčių), tai specializuotas darbininkas - 16 tūkst. Baro, padalinio vadovas, meistras gali uždirbti ir 24 tūkst. litų per metus.
Didelė diferenciacija atlyginimų požiūriu jaučiama ir tarp tos pačios specialybės, tačiau skirtingą patyrimą turinčių specialistų algų. Pavyzdžiui, paprasto apskaitininko vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekia 12 tūkst. litų per metus, buhalterio - dvigubai didesnis, vyriausiojo finansininko 55 tūkst., o įmonės finansų direktoriaus - 108 tūkst. litų per metus.
Pasitaiko ir paradoksų. Lietuvoje ir eilinis darbininkas gali uždirbti daugiau kaip 3 tūkst. litų per mėnesį, jei jam mokama už vienetus - pagamintus gaminius ar atliktas operacijas. Tuo tarpu jam vadovaujantis vadybininkas uždirba tik 2 tūkst. litų. Vakarų šalyse tokio apmokėjimo principo seniai atsisakyta, nes tai darbdaviui neapsimoka. Tačiau mokant už valandas tenka griežtinti kontrolę, kad žmogus darbo metu dirbtų, o ne varnas gaudytų.
Palyginti su kaimyninėmis šalimis, pavyzdžiui, Lenkija, darbininkams Lietuvoje mokama mažiau, specialistams - panašiai, o įmonių vadovai mūsų šalyje uždirba keliskart mažiau. Atlyginimai Lietuvoje panašūs kaip ir Estijoje. Rygoje mokama 20-30 proc. didesnės algos, tačiau visoje Latvijoje labai ryškūs regioniniai svyravimai.
