Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Darbo tarybų įstatymas
2004-12-21
Neseniai priimtas teisės aktas pašalino visas kliūtis kolektyvinėms sutartims įmonėse sudaryti
Nuo 2003 metų pradžios galiojantis LR darbo kodeksas (DK) numato, kad darbo sutarties pagrindu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (toliau - įmonė) atsirandantys darbo santykiai yra reglamentuojami šiame kodekse nustatytomis teisės normomis, kurios vienodai yra privalomos sutarties šalims, t.y. darbdaviui ir darbuotojui. Kartu su tuo kodekse nurodytais atvejais daugelį klausimų sutarties šalys socialinės partnerystės pagrindu turėtų aptarti ir įteisinti pasirašytoje įmonės kolektyvinėje sutartyje ir kituose dokumentuose. Pagal DK 19 straipsnį, pasirašant šiuos vietinės reikšmės teisės aktus, darbuotojų teises ir teisėtus interesus gina profesinės sąjungos. Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojų interesams atstovauja darbo taryba.
Neliko kliūčių
Kadangi toli gražu ne visose įmonėse yra įsisteigusios profesinės sąjungos ir nebuvo įstatymo apie darbo tarybas, toks svarbus vidinis dokumentas, kaip kolektyvinės sutartys, yra sudarytos tik kai kuriose įmonėse. Tokios nenormalios padėties pašalinimui neliko kliūčių, kai Seimas šiemet spalio 26 dieną priėmė Darbo tarybų įstatymą (Žin., Nr. 164-5972).
Pagal minėto įstatymo 6 straipsnį, darbo tarybos rinkimus skelbia darbdavys, kai jis gauna rašytinį ne mažiau kaip vieno penktadalio įmonės darbuotojų pasirašytą šiuo klausimu pasiūlymą. Tuomet darbdavys įsakymu sudaro darbo tarybos rinkimų komisiją, kuri ne vėliau kaip per du mėnesius organizuoja darbo tarybos rinkimus. Rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė darbuotojų, turinčių balsavimo teisę. Tuo atveju, kai dėl nepakankamo darbuotojų dalyvavimo darbo tarybos rinkimuose šie rinkimai paskelbiami neįvykusiais, per artimiausias 7 dienas turi būti surengti pakartotiniai rinkimai ir jie laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvauja vienas ketvirtadalis balsavimo teisę turinčių įmonės darbuotojų.
Priklauso nuo darbuotojų skaičiaus
Darbo taryba renkama slaptu balsavimu trejų metų kadencijai. Darbuotojai, įmonėje išdirbę trumpiau kaip šešis mėnesius, darbo tarybos nariais gali būti renkami tik tuo atveju, kai įmonėje visi darbuotojai dirba trumpiau nei šešis mėnesius. Darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys negali būti renkami darbo tarybos nariais.
Darbo tarybos dydis priklauso nuo įmonėje dirbančių darbuotojų skaičiaus. Jei dirba nuo 20 iki 50 darbuotojų, renkami 3 darbo tarybos nariai, kai darbuotojų skaičius siekia iki 100 darbuotojų, tarybos narių turi būti 5. Po to kiekvienam kitam šimtui darbuotojų darbo taryba didinama 2 nariais iki maksimalaus 15 narių skaičiaus (Įstatymo 4 str.).
Įstatymo 3 str. 4 dalis numato, kad įmonėje, kurioje dirba mažiau kaip 20 darbuotojų, darbo tarybos funkcijas įgyvendina darbuotojų atstovas, kuris renkamas darbuotojų kolektyvo susirinkime. Tokiam darbuotojų atstovui taikomos visos šio ir kitų įstatymų, norminių teisės aktų ir kolektyvinių sutarčių nuostatos, nustatančios darbo tarybos ir jos narių teises, pareigas ir garantijas.
Darbo taryba darbą organizuoja kviesdama savo posėdžius, kurie vyksta ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Įstatymo 19 straipsnis darbo tarybai suteikia plačius įgaliojimus atstovauti darbo kolektyvo nariams, ginant jų teisėtus interesus. Ji turi teisę gauti iš darbdavio, o norminių teisės aktų nustatytais atvejais ir iš valstybių bei savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, reikalingą savo funkcijoms atlikti. Taryba dalyvauja informavimo ir konsultavimo procedūrose, turi teisę sudaryti su darbdaviu įmonės kolektyvinę sutartį, teikti darbdaviui pasiūlymus darbuotojams svarbiais ekonominiais, socialiniais ir darbo klausimais, kreiptis į teismą, kai darbdavys pažeidžia darbo tarybai įstatymų deleguotas teises ir kt.
Numatytos garantijos
Įstatymas nustato tam tikras garantijas, kad darbo tarybos nariai galėtų sėkmingai atlikti jiems pavestas pareigas. Taip įstatymo 18 straipsnis numato, kad darbo tarybos nariai savo pareigas paprastai vykdo darbo metu ir tuo tikslu jie darbo tarybos posėdžiams ir jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, mokant už tą laiką vidutinį darbo užmokestį. Darbo tarybos narių kvalifikacija, reikalinga darbuotojų atstovų funkcijoms įgyvendinti, keliama darbdavio sąskaita ir tuo tikslu per metus turi būti skiriama ne mažiau kaip trys dienos.
Atleidžiant darbo tarybos narius iš darbo, jiems taikomos Darbo kodekse darbuotojų atstovams nustatytos garantijos. Antai darbo tarybos nariai, laikotarpiui, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal DK 129 straipsnį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, be darbo tarybos sutikimo (DK 134 str.1 d.). Kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti, nepriklausomai nuo turimos kvalifikacijos, turi darbuotojai, išrinkti į darbo tarybą (DK 135 str.).
Reikia manyti, kad naujasis įstatymas per darbo tarybų instituciją pagyvins darbuotojų kolektyvų vaidmenį sprendžiant įmonių, įstaigų ir organizacijų gamybines bei ekonomines problemas, pagerins darbuotojų darbo ir socialinių teisių apsaugą.
