Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Dar vienas bandymas neįsileisti į šalį euro
2005-08-25
Arūnas IVAŠKEVIČIUS
Vyriausiajai rinkimų komisijai įteiktas prašymas leisti rinkti parašus referendumui dėl euro įvedimo surengti
Prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) iš ryto įteikė kelių neįtakingų politinių partijų atstovai bei nepartiniai asmenys, pasivadinę Piliečių iniciatyvine grupe.
Referendumo iniciatoriai siūlo paklausti rinkėjų, ar jie pritartų, kad 2007 metais numatytas lito pakeitimas euru būtų atidėtas, o vėliau dėl euro įvedimo būtų apsisprendžiama tik tautos referendumu.
Kreipsis paramos į visas partijas
“Tai ne tik ekonominis, bet ir politinis klausimas, nes tai yra suvereniteto apribojimas, tai yra atsisakymas savo savarankiškos monetarinės politikos ir taip toliau, čia reikalingas net Konstitucijos keitimas. Paklausti tautos, kaip šiuo atveju reikėtų elgtis, pasaulinė praktika rodo, kad yra normalu”, - vakar ta proga surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo vienas iš referendumo iniciatorių Lietuvos tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila.
Kreipimesi į Lietuvos gyventojus Piliečių iniciatyvinės grupės nariai referendumo būtinybę motyvuoja, jog euro įvedimas yra susijęs su reikšmingu Lietuvos valstybingumo apribojimu; pinigų reforma turi poveikį visuomenės gyvenimo ekonominiams pagrindams; teigiama, kad Lietuvos valdžia nesuteikė visuomenei pakankamos informacijos apie pasirengimą numatomai reformai, svarbias jos aplinkybes, galimas pasekmes; taip pat remiamasi Lietuvos Konstitucija, kurioje užfiksuota, jog svarbūs visai tautai klausimai yra sprendžiami referendumu.
Tarp 25 iniciatyvinės grupės referendumui surengti narių, be minėto G.Songailos dar yra partijos “Lietuvos kelias” pirmininkė Lilijana Astra bei Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Uoka, anksčiau dalyvavęs ne viename nesėkmingame bandyme inicijuoti referendumus.
Iniciatyvinės grupės pirmininkė Birutė Bagvilienė per spaudos konferenciją pareiškė, kad grupė susibūrė “ne partiniu pagrindu, tai - nepriklausomi piliečiai”. O vienas iš grupės koordinatorių Albertas Kovėra sakė, kad jie kreipsis į visas partijas ir siūlys paremti referendumo idėją.
Nerems net liberaldemokratai
Agentūros BNS žiniomis, apie paramą buvo kalbėta su Liberalų demokratų partijos bei Darbo partijos atstovais. Liberalų demokratų frakcijos, anksčiau keletą kartų nesėkmingai bandžiusios Seimui siūlyti inicijuoti patariamąjį referendumą dėl euro įvedimo, seniūnas Valentinas Mazuronis BNS teigė, jog liberaldemokratai šį kartą nerems siūlymo atidėti euro įvedimo datą.
VRK referendumo iniciatorių prašymą turi apsvarstyti per 15 dienų. Referendumas būtų surengtas, jeigu jo iniciatoriams pavyktų per tris mėnesius surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. tokį reikalavimą remiančių parašų.
Referendumo idėją skeptiškai įvertino ir “Kauno dienos” kalbinti Seimo valdančiosios daugumos bei opozicijos atstovai.
“Aš manau, kad euro klausimas buvo išspręstas, kai stojome į Europos Sąjungą. Tad tokią iniciatyvą laikyčiau pavėlavusia. Nežinau argumentų, kodėl dabar staiga reikėtų suabejoti dėl euro įvedimo, kas čia naujo atsitiko, kad vėl reikėtų kelti šį klausimą”, - sakė Seimo narys konservatorius Jurgis Razma.
Pasak parlamentaro, referendumo iniciatyvoje jis matąs “nedidelės partijos bandymą atkreipti į save dėmesį, ir tiek”.
“Manau, kad reikėtų džiaugtis ir didžiuotis tuo, kad mūsų valstybė yra pasiekusi tokių rodiklių, jog gali pretenduoti su pirmąja naujokių banga įsivesti eurą. Todėl dabar reikėtų rūpintis, kad, tarkime, per didelė infliacija mums nesugadintų tos galimybės, o ne spekuliuoti tariamomis neigiamomis euro įvedimo pasekmėmis”, - sakė J.Razma.
Panašios nuomonės laikosi ir Seimo narys socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Buvusio finansų ministro nuomone, “toks referendumas tikrai nereikalingas”.
Pasigedo argumentų
Be to, A.Butkevičius pareiškė manąs, kad referendumas net gali turėti neigiamų pasekmių: “Įvedus eurą Lietuvoje 2007 metų sausio 1 dieną mes tikrai laimėtume, palyginti su tomis valstybėmis, kurios dar nesugebės tuo laikotarpiu įsivesti euro. Paprasčiausiai išaugs tiesioginės užsienio investicijos ir būsime garantuoti, kad mūsų rinkoje nedidės palūkanų norma. O spekuliatyviniai dalykai tikrai gali paskatinti neigiamas pasekmes dėl to, kad nepasitikėjimas tam tikrais dalykais padidina prekių bei paslaugų kainų augimą. Visos tos diskusijos tikrai teigiamų rezultatų neduoda”.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos narys, politologas Vytautas Radžvilas priminė piliečių teisę išsakyti savo požiūrį esminiais valstybės gyvenimo klausimais, tačiau pabrėžė, jog tokia teise gali būti piktnaudžiaujama.
“Klausimas - įsivesti ar neįsivesti eurą - susijęs su sudėtingiausiais finansiniais ir ekonominiais svarstymais, todėl minėta piliečių grupė, be abejo, turėjo pateikti labai svarius argumentus, kodėl euro įvesti nereikia. Paprasčiau kalbant, už tokio siūlymo turėjo slypėti labai rimtas ir atsakingas ekspertų grupių darbas. Kiek man žinoma, minėta iniciatyva kol kas daugiausiai yra grindžiama tik piliečių teise išsakyti savo nuomonę”, - pastebėjo politologas.
Pasak V.Radžvilo, viena didžiausių Lietuvos euroskeptikų silpnybių yra ta, kad šis euroskepticizmas vis dėlto yra labai silpnai pagrįstas intelektualiai”.
“Tik ateitis galės parodyti, ar referendumo inicijavimas viso labo yra neatsakingas poelgis, iš esmės diktuojamas tik savotiško instinktyvaus priešiškumo Europos Sąjungai, ar vis dėlto iniciatyvinė grupė problemą pajėgs suformuluoti taip rimtai ir dalykiškai, kad kiekvienas Lietuvos pilietis tikrai pajus, kad šiuo klausimu verta dar kartą pamąstyti ir apsispręsti”, - “Kauno dienai” sakė V.Radžvilas.
