Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Dar kartą aptartos dvimiesčio idėjos
2006-09-27
Tomas JARUSEVIČIUS
Didžiausios aktualijos tarp Vilniaus ir Kauno - greitasis geležinkelis ir platesnė automagistralė
Vakar sostinės Savivaldybėje susirinkę Vilniaus ir Kauno dvimiesčio vadovai bei suinteresuoti asmenys diskutavo apie regiono susisiekimo infrastruktūros tobulinimą. Apskrito stalo diskusijoje “Vilniaus ir Kauno dvimiestis Lietuvos transporto sistemoje” per pusšimtis politikų, specialistų bei visuomenės atstovų aptarė pagrindinius klausimus, susijusius su greituoju geležinkeliu, automobilių greitkeliu bei Karmėlavos oro uostu.
Geležinkelio reikėtų iki Klaipėdos
Vilniaus ir Kauno dvimiesčio koordinatorius Mindaugas Reinikis vakar “Kauno dienai” sakė, kad diskusijos metu dvimiesčio regiono savivaldybių, apskričių, įvairių ministerijų ir valstybės institucijų specialistai pasidalijo mintimis ir pateikė konkrečius pasiūlymus, kokių žingsnių reikia imtis, kad regiono gyventojai turėtų galimybę ateityje atstumą tarp Vilniaus ir Kauno per pusvalandį įveikti greituoju traukiniu. Be to, Kauno atstovai išreiškė idėją sujungti tokį greitąjį geležinkelį ir su Klaipėda.
“Toks pasiūlymas yra visiškai logiškas ir realus. Nuvykti iš Vilniaus į Klaipėdą per pusantros valandos tikrai įmanoma. Juolab kad tokią praktiką jau senokai naudoja Prancūzija bei Šiaurės Europos šalys”, - tvirtino M.Reinikis, pridūręs, kad greitajam geležinkeliui tarp Vilniaus ir laikinosios sostinės diskusijų dalyviai jau vienareikšmiškai pritarė.
Trys greitkelio alternatyvos
M.Reinikis išskyrė tris diskusijose iškeltas automobilių greitkelio alternatyvas. Viena jų: palikti dabartinį greitkelį Vilnius-Kaunas, tačiau jį paversti magistraliniu praplatinant iki šešių eismo juostų (po tris į abi puses). Tačiau neatmesta idėja šalia greitojo geležinkelio nutiesti naują tranzitinį greitkelį, o senąjį kelią palikti nepaliaujamai augančios urbanizacijos aptarnavimui. Trečioje išdėstytoje alternatyvoje siūlyta palikti dabartinį keturių eismo juostų greitkelį, o jį praplatinti ties Grigiškių ir kitomis gyvenvietėmis. Pastaruoju atveju neliko pamirštos ir pakelės užeigos, kurioms reikėtų įrengti specialias nuovažas, netrikdančias spartesnio eismo arba jas išvis tektų panaikinti. Tinkamiausią variantą iš trijų siūlytų patikėta išrinkti šios srities specialistams.
“Karmėlavos oro uostas rodo įspūdingus rezultatus. Tad dabar iškyla problema, kaip vėl pradėti Skandinavijos šalių keleiviams organizuoti transportą iki Vilniaus. Iš pradžių ši idėja neišpopuliarėjo vien dėl to, kad dažniausi keleiviai buvo iš svetur sugrįžtantys lietuviai, tačiau dabar matomas akivaizdus poreikis pasirūpinti transportu ir vis dažniau lėktuvais atvykstantiems užsieniečiams”, - sakė M.Reinikis.
Trūksta institucijų susikalbėjimo
Bene svarbiausia vakarykščių apskrito stalo diskusijų išvada, kuriai vienbalsiai pritarė visi dalyviai, siūlymas Vilniaus ir Kauno merams kreiptis į Vyriausybę su prašymu suformuoti tarpžinybinę darbo grupę prie Vyriausybės, kuri užsiimtų visų problemų koordinavimu. Juolab kad vakar buvo prieita prie bendros nuomonės, jog vis dar nėra tinkamo susikalbėjimo tarp atskirų institucijų, o juo labiau vis dar dvimiesčio idėjoms nesuformuojamas nacionalinis požiūris ir strategija.
Pastarosios diskusijos, anot M.Reinikio, turėtų tapti gera pradžia tolesniam dvimiesčio projekto vystymui. Netrukus ketinama prie apskrito stalo sukviesti specialistus diskusijai apie bendrą Vilniaus ir Kauno turizmo strategiją, o kiek vėliau numatyta spręsti bendrus didžiausių šalies miestų ekonomikos klausimus.
