Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Buriuotojai jubiliejų sutiko jachtose ir pamary
2005-06-06
Jurgita ŠAKIENĖ
Septyniasdešimtmečio proga - saulėtas renginys, Prezidento sveikinimai ir šimtatūkstantinė bankininkų dovana
Jachtklube ir aplink jį penktadienį bei šeštadienį susipynė nuotaikingos muzikos ritmai, suaugusiųjų sveikinimai, vaikų klegesys. Lietuvos buriuotojų sąjungos (LBS) septyniasdešimtmečio proga kelias dienas Kauno mariose varžėsi jau seniai šio sporto užvaldytieji. Jų pasveikinti atvyko Prezidentas Valdas Adamkus, Vilniaus ir Kauno miestų merai, politikos, pramogų pasaulio atstovai. “Hansabanko” vadovas atvyko su 300 tūkstančių litų dovana.
Parama - penktadalis biudžeto
Ant marių kranto sumontuotoje scenoje LBS uniforma pasipuošusiems buriuotojams ir renginio svečiams dainavo Česlovas Gabalis, Eva ir kiti. Pučiamųjų orkestro sutiktas V.Adamkus prisiminė, jog jo jaunystės laikais buriuotojai lengvai atmušdavo merginas nuo kitų vaikinų.
Ir ne veltui. Juk buriavimas yra nacionalinę vertybę - jūrinės valstybės statusą įtvirtinantis sportas bei turiningas laisvalaikio leidimo būdas.
Prieš renginio įkarštį “Hansabanko” valdybos pirmininkas Giedrius Dusevičius ir LBS prezidentas Robertas Dargis pasirašė sutartį, pagal kurią trejus metus sąjunga gaus po 100 tūkstančių litų. Sąjungos poreikis metams - bent 400 tūkstančių, iš kurių valstybė skiria 48 tūkstančius. Pinigai naudojami dalyvauti varžybose, įrangai įsigyti, renginiams organizuoti.
Į Pekino vasaros olimpiadą dalyvauti varžybose bandys patekti net šeši mūsų buriuotojai, pirmą kartą tokiose varžybose Lietuvai gali atstovauti mergina - Gintarė Volungevičiūtė. Lietuviai būriuoti moka ir investicijos į šį sportą atsiperka. Tai įrodė Raimondas Šiugždinis, prieš aštuonerius metus tapęs pasaulio čempionu.
“Kauno diena” tapo pirmąja
Žurnalistai taip pat galėjo pajusti azartą ir patikrinti, ar šaltas marių vanduo. Jiems buvo suorganizuotos pramoginės varžybos. “Kauno dienos” ekipažas finišą kirto pirmasis.
Burtai lėmė, jog dienraščio korespondentus Jurgitą Murauskaitę, Tomą Jarusevičių ir fotokorespondentą Evaldą Butkevičių plukdys jachtos “Legenda” komanda. Tačiau organizatoriai, pastebėję, jog “Legendoje” per klaidą apsigyveno žurnalo “Žmonės” komanda, mums pasiūlė jachtos “Argo” bures ir šaunius buriuotojus - Paulių Jeršovą, Gintautą Deksnį ir Barselonos olimpinių žaidynių dalyvį Valdą Balčiūną. “Žmonės” su “Legenda” užėmė trečiąją vietą. Antri liko Lietuvos radijo ir televizijos atstovai su jachta “Karamba”. Iš viso rungėsi 12 laivų.
Įskaitinėse varžybose, kai buriuotojai plaukė be papildomo “balasto”, greičiausių jachtų klasėje “Argo” užėmė trečią vietą. Greičiausia jachta tapo “Hornas” (kapitonas Tauras Rymonis). Antrai atplaukusiai “Raganosio” komandai vadovavo Saulius Pajarskas. Varžybos vyko 4 jachtų klasėse.
Lėmė meistriškumas ir sėkmė
“Argo” kapitonas P.Jeršovas, sveikindamasis su E.Butkevičiumi, bandė prisiminti, kur buvo jį matęs. Beplaukdami jie išsiaiškino, jog pernai kartu buriavo Kuršių mariose, ir vienas kitam buvo kai ką prižadėję. “Pauliau, dabar jau žinai, ką veiksi krante”, - juokavo “Argo” savininkas G.Deksnys.
“Bet kuri jachta gali atplaukti pirma. Viską lemia laivo kokybė, komandos meistriškumas ir sėkmė”, - pasakojo G.Deksnys. Žurnalistais papildytos “Argo” sėkmę lėmė ne tik nuvilnijęs juokas, netikėtai atradus skolininkus, bet ir idėjinis komandos vadas V.Balčiūnas. Turėjome ir “vėjamergę” - ja prisistatė Lidija Pleikytė, kuri vienintelė jachtoje buvo ne kaunietė.
Nėra laiko žaizdoms pastebėti
“Kai įlipi į jachtą, kasdieniai rūpesčiai lieka krante, atsiranda kiti”, - kalbėjo G.Deksnys. Beje, juodu su V.Balčiūnu yra kompiuterių specialistai, o P.Jeršovas užsiima medžio apdirbimo verslu.
Buriuotojai neslėpė, jog per varžybas pasitaiko ir itin ekstremalių situacijų. Vienoje Kuršių marių regatoje ėmus siausti audrai, jos genama jachta su trečdaliu burių buvo pasiekusi tokį greitį, jog “lėkė kaukdami”. “Jau galvojom, kad į kurį nors krantą sudušim”, - pasakojo trijulė.
Po varžybų jachtą pritvirtinę prie kranto “Argo” vyrai ėmė rodyti randus ant kojų. “Buriuojant žaizdų nepastebi, nes tam nėra laiko, tik jauti, kad koja kažkas bėga. Po to paaiškėja, kad ten bėgo kraujas”, - pasakojo G.Deksnys.
Jis tikino, jog didžiausias malonumas - grįžti. Tačiau grįžta tik su viena mintimi - kaip vėl išplaukti. Per metus būna 25 įskaitiniai plaukimai. Buriuotojai yra paskaičiavę, kad dvidešimt viena diena kasmet būna išbraukta iš kalendoriaus.
Pradžia - Kaune
Pirmasis Lietuvos būriuotojų sąjungos posėdis vyko Klaipėdoje, birželio 4 dieną, lygiai prieš 70 metų. Tais pačiais metais lietuviai pirmą kartą dalyvavo tarptautinėse varžybose. 1921 metų rudenį Kaune buvo įkurtas jachtklubas. Jis įkurtas inžinierių J.Šimoliūno ir A.Sruogos iniciatyva.
Kreiserinio buriavimo atgimimas šalyje siejamas su jachtų “Lietuva” (kapitonas Osvaldas Kubiliūnas), “Audra” (kapitonas ir reiso organizatorius Ignas Miniotas) ir “Dailė” (kapitonas Žvaigždras Drėma) žygiu per Atlantą. Beje, buriuotojai 1989 metais vandenyną įveikė iškėlę Lietuvos trispalves.
