Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Britas Lietuvoje pasijuto tinkamas tik avims prižiūrėti
2004-05-06
Dainoras LUKAS
Anglijos žurnalistas nusivylė bandymu mūsų šalyje rasti darbo
Nieko nestebina, kad tūkstančiai lietuvių važiuoja darbo ieškoti į Didžiąją Britaniją. Tačiau mažai tikėtina, kad iš šios ar kitų Europos Sąjungos šalių senbuvių žmonės puls darbo ieškoti Lietuvoje. Tačiau tai pabandė Didžiosios Britanijos dienraščio “The Guardian” žurnalistas Stiuartas Džefris.
Britus vadina niurzgliais
Straipsnis antradienio numeryje pradedamas faktais, kad 52 proc. britų norėtų išvykti iš savo šalies. “Jie pavargę nuo blogo oro, terorizmo grėsmės, brangaus gyvenimo, didelio nusikalstamumo ir, visai tikėtina, nuo visą parą girdimo verkšlenimo, kokia nevykusi šalis tapo”, - pradedamas straipsnis.
Didžioji dauguma britų norėtų išvykti į Australiją, Ispaniją ir JAV. “Bet kam grūstis Benidormo, Bondi ir Malibu (paplūdimiai Ispanijoje, Australijoje ir JAV, - red. past.) su kitais ten emigravusiais britais, kai galima pasirinkti kitą šalį - tokią, kurioje žmonės draugiški, gatvės švarios, gyvenimo išlaidos juokingos ir ten vargiai pamatysi inkščiančių anglų? Pavyzdžiui, Lietuvą. Čia yra puikių paplūdimių, galima išsinuomoti reaktyvinį lėktuvą paskraidyti virš Vilniaus, alus kainuoja svarą, koktelis - pusantro, o geriausios vietos operos teatre - mažiau nei dešimt svarų”, - rašo Stiuartas Džefris.
Žurnalistas, pristatydamas Lietuvą, pažymi, kad vidutinis uždarbis yra 2712 svarų per metus, oficialus nedarbas gali siekti 10 proc. (neoficialus - apie 25 proc.), oras toks pat nemalonus, kaip ir Anglijoje, bet sostinė Vilnius gali didžiuotis paminklu Frankui Zapai ir ši pietinė Baltijos šalis yra vieta, apie kurią nepatenkinti britai galėtų pagalvoti.
Pigi ir linksma šalis
Žurnalistas pabandė ieškoti darbo “pigioje ir linksmoje šalyje”. Jis į Vilnių atskrido lėktuvu, nes 47 valandų kelionė automobiliu jam pasirodė per sudėtinga. “Laimei skridau ne tuo pačiu lėktuvu kaip fotografas, kuris keliavo su keliomis deportuotomis lietuvėmis”, - rašo žurnalistas.
Vilniuje jis užsuko į darbo biržą, įsikūrusią buvusiuose sovietų armijos barakuose. “Moteris, kurios nepavadinčiau nemalonia, pasijuokė iš mano paso. “Eikite į 101 kabinetą”, - pasakė ji. Iš tiesų ji nukreipė klaidingai: man reikėjo į 102 kabinetą, Europos integracijos biurą, kur kita moteris juokėsi iš mano darbo kvalifikacijos. “Jūs nešnekate lietuviškai, negalite suprasti darbo skelbimų, negalite parašyti savo CV - kaip jūs tikitės gauti darbo šioje šalyje?” - paklausė Birutė Rukšėnaitė tarp kikenimų”, - rašo dienraštis.
Pašalpų negautų
Žurnalistas paaiškina, kad Lietuvoje minimali alga pakelta iki 500 litų, t.y. maždaug 100 svarų. “Negi negaliu duoti jokios naudos vietinei ekonomikai? Skelbimuose ieškojau darbo, kuriam tikčiau. Radau du darbus, už kuriuos siūlomas minimalus atlygis. “Gvinta ir Co” ieškojo valytojo už 450 litų per mėnesį. “Turi būti energingas”, - sakoma darbo aprašyme. Už 450 litų aš vargiai dulkių skudurą paimčiau. Toks atlygis siūlomas ir barmenui. Tada mano akys užkliuvo už darbo žurnalistui madų žurnale. Tik keturios problemos: jie moka 500 litų, nori, kad ieškantis darbo mokėtų rusų, turkų ir greičiausiai lietuvių kalbas”, - pasakoja S.Džefris.
Vis dėlto jis rado darbą, kuriam tiktų. “Galėčiau pretenduoti dirbti gyvūnų prižiūrėtoju. Mano misija, nusprendžiau, galėtų būti darbas su avimis. Man nereikėtų kalbėti lietuviškai, nebent jos būtų labai protingos”, - juokauja autorius, dažnai savo rašiniuose nevengiantis satyros.
Žurnalistas taip pat domėjosi galimybėmis gauti medicinos pagalbą. Paaiškinta, kad skubi pagalba būtų suteikta nemokamai, paskui lėšas susigrąžinant per ligonio draudimo kompaniją. Bet jei pagalba nėra neatidėliotina, jam tektų mokėti už paslaugas ir paskui pats turėtų reikalauti iš draudėjo apmokėti sąskaitas. Anglas suprato, kad problemų neturėtų, jei gautų darbą Lietuvoje. Tačiau jam netapo aišku, kas būtų, jei, tarkim, “įkąstų jo prižiūrima avis”.
Lietuvių keistumu galima žavėtis
S.Džefris teigia, kad per jo viešnagę Lietuvoje jam niekas nesugebėjo paaiškinti, kodėl čia toks svarbus F.Zapa, kuriam net paminklas pastatytas. Britas tvirtina taip ir nesulaukęs paaiškinimo, kodėl krepšinis yra nacionalinis lietuvių sportas. “Lietuva yra pakankamai keista, kad ja būtų galima žavėtis”, - sako jis.
Bandęs rasti būstą, žurnalistas pastebėjo, kad butai “baisiuose sovietų stiliaus blokiniuose namuose” kainuoja panašiai kaip Londone.
Jis domėjosi galimybe gauti pašalpas. Sužinojo, kad tik pradėjęs dirbti gaus teisę į sveikatos priežiūrą, pensiją ir bedarbio pašalpas. “Tai nuo 150 iki 300 litų”, - paaiškino socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotoja Vida Petrylaitė. Anglas sužinojo, kad pašalpos apsigyvenimui negaus.
ES piliečiai retai pasirodo darbo biržoje
Darbo biržos EURES projekto koordinatorė Birutė Rukšėnaitė prisimena prieš kelias dienas bendravusi su anglu, norėjusiu rasti darbo Lietuvoje. “Jis nustebino, nes nedaug ES piliečių čia ieško darbo. Tik paskui pasakė, kad yra žurnalistas”, - sakė pašnekovė.
Anot B.Rukšėnaitės, didžiausia kliūtis užsieniečiams gauti darbo - lietuvių kalbos nemokėjimas. “Bet kuris darbdavys paklaus, ar žmogus moka lietuviškai. Žinoma, kai kurios įmonės įdarbina užsieniečius ir su jais bendrauja angliškai”, - sakė ji.
Pasak B.Rukšėnaitės, ES piliečiams jau nuo 2002 metų nereikia darbo leidimų norint dirbti Lietuvoje. “Jei žmogus susiranda darbdavį, gali dirbti ir turėti tokias pačias sąlygas, kaip ir lietuviai”, - sakė B.Rukšėnaitė.
Į Lietuvą vykti nurodė bosas
“Kauno diena” vakar susisiekė su straipsnio autoriumi. “Tai buvo mano pirma, bet, tikiuosi, ne paskutinė kelionė į Lietuvą. Jūsų darbo rinkoje algos yra menkutės palyginti su Didžiąja Britanija. Tačiau aš nemaniau, kad man bus neįmanoma gauti darbo, pavyzdžiui, anglų kalbos mokytojo. Jūsų darbo rinka labai maža, bet tai gali pasikeisti dėl šalies narystės ES”, - teigė S.Džefris.
Pasak brito, jo šalyje yra daug darbą radusių žmonių, kurių anglų kalbos žinios elementarios arba jie visai nekalba angliškai. “Kalbėjimo įgūdžiai nėra būtini, jei darbas nereikalauja kalbėti angliškai. Tiesa, dauguma darbų reikalauja mokėti vietos kalbą. Jei nuspręsčiau likti Lietuvoje, išmokčiau lietuviškai, ir labai greitai!” - žadėjo žurnalistas.
Paklausus, kodėl savo eksperimentui pasirinko Lietuvą, jis sakė, kad šalį parinko redaktorius, kurio šeima yra kilusi iš žydų miestelio Lietuvoje. Rašinio tikslas buvo sužinoti, kokios galimybės rasti darbą naujose ES narėse. “Džiaugiuosi, kad mano bosas pasirinko Lietuvą. Man tikrai patiko kelionė, o sutikti žmonės buvo ypač draugiški, paslaugūs ir mandagūs”, - sakė S.Džefris.
