Šios veislės šunų tėvynė - Prancūzija. Tai darbiniai šunys. Gal todėl boseronai parodų ringuose pasirodo gerokai rečiau nei, pavyzdžiui, su policininkais ar kariškiais. Boserono išvaizda primena dobermaną ir lietuviškąjį skaliką, tačiau šios šunų veislės šaknys siekia gilią senovę. Jų protėvių reiktų ieškoti Romos legionierių vilkstinės palydoje.

Dabartinėje Prancūzijos teritorijoje buvo gausu romiečių gyvenviečių, kuriose klestėjo gyvulininkystė. Gyvulius saugojo įvairių veislių aviganiai, iš kurių dabar žinomiausia - briaras. Daugybė kitų aviganių veislių, kilusių iš dabartinės Prancūzijos teritorijos, Lietuvoje nežinomos net ir patyrusiems veisėjams. Gal todėl, kad prancūzų aviganiai gan kieto būdo, nemėgstantys nepažįstamų žmonių, savarankiški, energingi, nevertinantys pogulio ant sofos miestiečių namuose. Prancūzų aviganiai linkę dirbti, o ne tinginiauti, būdami tik šeimininkų kompanionai.

Boseronas išsiskiria iš savo “kolegų” nebūdinga prancūzų aviganiams spalva (juoda su rusva) bei trumpu lygiu plauku (iki XIX a. buvo žinomi ir ilgaplaukiai boseronai). Šios veislės atstovai bėga lėčiau nei kiti prancūzų aviganiai. Dėl šios priežasties jie labiau tinka sargauti, nei saugoti, tarkim, avių bandas.

Šiuolaikinio boserono istorija prasidėjo 1863 metų šunų parodoje Paryžiuje. Dabar tai ištikimi policininkų ir kariškių draugai, bebaimiai ir ryžtingi kai kurių šunų sporto rungčių dalyviai, turto ir žmonių sargai. Nors šios veislės atstovų beveik nėra parodų ringuose, boseronai gerai žinomi dresuotojams profesionalams, sugebantiems išlavinti ir panaudoti jų gebėjimus. Kinologai sako, kad boseronas - ne žaislas. Tai labai rimtas patikimas bebaimis šuo, pasižymintis aštriu sargo instinktu. Jis drąsus, bet ne įžūlus, kasdieną ramiai, bet patikimai atliekantis jam paskirtas pareigas. Beje, skiriasi nuo visų kitų veislių šunų ir tuo, kad turi šeštąjį pirštą.

Kaunietis šunų dresuotojas Rolandas Bartušas prieš ketverius metus bene pirmasis atvežė į Lietuvą boseronę Nupą. “Dabar šios veislės šunų ir ant abiejų rankų pirštų nebesuskaičiuosi. Štai manoji Nupa jau antrąjį kartą atsivedė mažylių. Jie panašūs vienas į kitą kaip du vandens lašai. Tikiuosi, kad bus tokie pat protingi kaip ir Nupa”, - sakė boseronės šeimininkas.

Nupos išmintimi žavisi ir R.Bartušo sūnelis, kuriam nelabai sekasi matematika. Mat Nupa sugeba mintinai dauginti, atimti, dalyti ir pridėti iki skaičiaus 21. “Skaičiuoti” ją išmokė puikiai dresūrą išmanantis Rolandas, kuris tvirtina, kad šie Nupos sugebėjimai paskatino sūnų rimtai mokytis matematikos.

Boseronė, anot jos šeimininko, yra nuostabi namų ir automobilio sergėtoja. Ji neįleis nei į kiemą, nei į namus, nei į mašiną nepažįstamo žmogaus. Nupa dirba kartu su savo šeimininku, saugodami vieną objektą. Laisvalaikį Nupa skiria sportui - šuoliams per akliną sienelę. Mat Rolandas tiki, kad ši labai ištverminga, drausminga ir darbšti boseronė gali pagerinti buvusiam dresuotojo augintiniui Rytų Europos aviganiui Taurui priklausiusį Lietuvos rekordą. “Ji viską daro taip pat puikiai kaip ir Tauras, išskyrus tai, kad po dresūros nemaukia alaus”, - šypsosi Nupos, dabar auginančios 7 mažylius, šeimininkas.