Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
%
Esu patenkintas(-a)
Esu nusivylęs(-usi)
Neturiu nuomonės
Iš viso balsų: 1160
Savaitės apklausa:
0
Bobų vasara neleidžia atostogauti
2005-08-30
Sulauksime bobų vasaros ar parbėgs ji nepastebėta, vis vien darbai darže ir šiltnamyje veja vienas kitą. Svarbu juos atlikti laiku ir nepadaryti klaidų, kurios išryškės žiemą laikant daržoves rūsyje.
Pomidorai iki kovo
Nuėmus paskutinį daržovių derlių šiltnamyje, reikia jį kruopščiai išvalyti, nes augalų liekanose laikosi visų ligų sukėlėjai. Svarbu bent kas 3-4 metus pakeisti žemę, perkeliant šiltnamį į kitą vietą. Jei nėra galimybės tai padaryti, galima nukasti viršutinį 5 cm storio žemės sluoksnį. Būtina dezinfekuoti šiltnamio rėmus šviežiai gesintomis kalkėmis, 10 proc. chlorkalkių ar 2 proc. formalino skiediniu. Į pastarąjį skiedinį reikia penkioms minutėms pamerkti darbo įrankius, o paskui, juos išėmus, pridengti plėvele parai. Dezinfekcija bus neveiksminga, jei oras tuo metu bus vėsesnis nei 13-14 laipsnių šilumos. Tad darbų šiltnamyje neverta atidėlioti.
Jei šiltnamyje auga vėlyva ir gausiai deranti pomidorų veislė ‘Svara’, pravartu augalus nupurkšti fungicidais. Neverta laukti, kol dienos ir nakties temperatūros labai skirsis, nes vaisiai pradės trūkinėti. Todėl pomidorus reikia išrauti, nupurtyti žemes nuo šaknų ir sukabinti rūsyje ant ištemptų vielų - pomidorai ims nokti, kai fungicidai jau bus suskilę. Vaisiai noks pamažu - iki kovo pradžios bus šviežių gero skonio pomidorų.
Neskubėkime nuimti daržovių
Neverta skubėti nuimti salierų, gelteklių, ridikų, griežčių, pastarnokų, porų bei kopūstų derliaus. Mat vėliau nuimtos minėtos daržovės bus sultingesnės ir skanesnės. Dalį porų, gelteklių, pastarnokų, šakninių bei lapinių petražolių galima palikti žiemoti dirvoje, tik artėjant šalčiams jas reikės pridengti durpėmis, šiaudais ar keliais sluoksniais sulankstyta agroplėvele. Tuomet anksti pavasarį turėsime puikios kokybės daržovių.
Jei ilgiau viešėtų bobų vasara, o kopūstų gūžės jau būtų kietos, nereiktų nuogąstauti, kad jos sutrūkinės - tereikia tvirtai rankomis suimti gūžę už apačios ir pasukinėti ją tai į vieną, tai į kitą pusę - dalis šaknų atitrūks nuo žemės. Galima įpjauti kopūsto kotą. Tuomet gūžės netrūkinės, nes negaus pakankamai maisto medžiagų ir drėgmės.
Nereikia baimintis šalnų (5 ar 6 laipsnių šalčio), nes, kopūstų gūžes apipylus šaltu vandeniu, iki vakaro jos atsigaus ir tiks raugti.
Per žiemą geriau laikyti su šaknimis išrautus kopūstus kotais į viršų. Beje, žiemą gūžės kartais pajuoduoja ir pradeda pūti. Tai atsitinka ne todėl, kad apšalo, o dėl bakterinės dėmėtligės, kurios sukėlėjai žiemoja dirvoje ant augalų liekanų. Šią ligą platina vabzdžiai ir augalų kenkėjai, todėl, nuimant kopūstus, reikia išrauti juos su šaknimis ir pašalinti likusius ant dirvos lapus. Tokiu būdu išlaikysime mažiau apkrėstą dirvą.
Šakniavaisinių daržovių įgeidžiai
Kopūstai ir šakniavaisinės daržovės geriau laikosi žiemą, kai patalpoje - 0-1 laipsnis temperatūros ir 85-90 proc. santykinė oro drėgmė. Tad patalpas, kuriose laikomos daržovės, reikia vėdinti. Jei oras jose per sausas, grindinį verta pašlakstyti vandeniu ar pastatyti juo pripildytas talpyklas.
Šakniavaisinės daržovės geriau laikosi susluoksniuotos su smėliu. Blogiau laikosi mechaniškai pažeisti šakniavaisiai. Neverta ilgai laikyti išrautų su lapais salierų, nes jie netenka daug drėgmės, apvysta, blogai žiemoja. Prieš nešant į rūsį salierus, reikia nupjaustyti jų smulkiąsias šaknis. Kasant geltekles, kastuvas į dirvą smeigiamas statmenai. Tuomet nenukertamos jų šaknys.
Verta nusibraižyti daržo planelį
Nuėmę derlių, iškart nusibraižykime daržo planelį pasižymėdami, kokios daržovės kokioje lysvėje augo. Mat į tą pačią vietą tos pačios daržovės turėtų sugrįžti ne anksčiau kaip 2-3 metų - tik tuomet užauginsime gausesnį ir geresnės kokybės derlių.
Kitąmet kopūstai gerai augs po ankstyvųjų bulvių, ankštinių daržovių ir agurkų bei pomidorų, o burokėliai - po kopūstų, morkų, svogūnų, ankštinių daržovių ir agurkų. Morkos derės po ankstyvųjų bulvių ir kopūstų, ankštinių daržovių, agurkų ir pomidorų. Svogūnai užaugins geras ropeles po ankštinių daržovių, ankstyvųjų bulvių ir agurkų. Pomidorams geriausi priešsėliai yra ankštinės daržovės, kopūstai, o agurkams - gausiai organinėmis trąšomis tręšti kopūstai, ankstyvosios bulvės, žirniai, pupelės bei pupos. Ankštinėms daržovėms netinka tik jų pačių priešsėlis.
Rudeninis tręšimas
Burokėliai, morkos ir kopūstai labai nualina dirvą, todėl prieš rudeninį jos dirbimą reikia patręšti kalio chloridu ir superfosfatu. Kopūstams į 10 kv. metrų lysvę reiktų išberti 600 g paprastojo arba 300 g dvigubo superfosfato ir 300-400 g kalio chlorido, o šakniavaisinėms daržovėms - po 450-600 g superfosfato ir po 300-500 g kalio chlorido. Svogūninėms daržovėms ir agurkams reiktų po 300-400 g paprasto superfosfato ir 150 g - 200 g kalio chlorido, ankštinėms ir lapinėms daržovėms - po 600-700 g paprasto superfosfato ir 150-200 g kalio chlorido (beriant dvigubą superfosfatą reikia pusės paprastojo normos).
Negalima naudoti kalio chlorido šiltnamiuose auginamoms daržovėms tręšti, nes tik lauke chloras iki pavasario išgaruoja iš ariamojo dirvos sluoksnio ir nebekelia pavojaus daržovėms.
Azoto trąšos beriamos tik prieš sėją arba daigų sodinimą.
Vietoje svarstyklių - degtukų dėžutė
Vienoje degtukų dėžutėje telpa apie 17 g amonio salietros arba amonio sulfato, 15 g karbamido, 18 g kalcio salietros, 22 g natrio salietros bei granuliuoto superfosfato, 25 g kalio chlorido, 20 g kalio salietros, 10 g medžio pelenų. Prireikus didesnio trąšų kiekio pasirinkime talpesnį indą ir suskaičiuokime, kiek jame telpa trąšų dėžučių. Taip galima paspartinti savo darbą.
Jei neturime užtektinai mėšlo, pirmiausia juo tręšiami tie plotai, kuriuose kitąmet augs agurkai, bulvės, gūžiniai bei žiediniai kopūstai. Agurkams ir bulvėms į 10 kv. m plotą reikia iškratyti po 60-90 kg gerai perpuvusio mėšlo ar komposto, o kopūstams - po 40-60 kg, pomidorams - po 20-40 kg. Jei pomidorai bus auginami po mėšlu gausiai tręšto priešsėlio, tai juos užteks tręšti tik mineralinėmis trąšomis. Morkoms, burokėliams, pupelėms, žirniams, ridikams, ridikėliams, petražolėms, salierams netinka šviežias mėšlas, nes nuo jo šakniavaisiai šakojasi ir deformuojasi, o šviežiu mėšlu patręštoje dirvoje augančius svogūnus užpuola svogūninės musės.
Šviežias mėšlas netinka bulvėms
Perpuvęs mėšlas ir kompostas - geriausia trąša daržovėms, nes papildo dirvą maisto medžiagomis, pagerina jos struktūrą bei oro ir vandens, temperatūros režimą. Iškratytą mėšlą reikia nedelsiant apkasti 22-24 cm gyliu.
Kompleksinės trąšos, kurių sudėtyje, be pagrindinių maisto medžiagų, yra visų augalams reikalingų mikroelementų, gali pakeisti mėšlą tik puriose, geros struktūros dirvose.
Perpuvusiu mėšlu dirvą galima tręšti ir pavasarį, o šviežiu - tik rudenį. Toks mėšlas tinka tik agurkams, salierams, krapams, griežčiams, o kitoms daržovėms - žalingas. Pavyzdžiui, šviežiu mėšlu (ypač - kiaulių) patręštoje dirvoje augs rauplėtos bulvės.
Spaliui baigiantis, sodinami skiltelėmis padalyti žieminiai česnakai. Sodinami 4-5 cm gyliu. Prieš užšąlant, pravartu ant lysvės paskleisti 4-5 cm storio durpių sluoksnį.
