Lietuva neskuba degti žalios šviesos mažiau aplinką teršiantiems ir pigesniems degalams

Kuro kainų šuolis gerokai aptirpdė transporto kamščius gatvėse piko metu ir privertė iš naujo prisiminti degalų taupymo receptus. Populiariausias būdas - į automobilį montuoti dujinę įrangą. Tačiau lig šiol gana didelė dalis vairuotojų tokia alternatyvą vertina skeptiškai arba negali ja pasinaudoti, nes važinėja dyzelines jėgaines turinčiomis mašinomis.

Dar viena galimybe sutaupyti specialistai vadina biodegalų gamybą ir maišymą su tradiciniais mineraliniais degalais. Deja, kol kas ir šioje srityje pasigirti praktiškai nėra kuo.

Kaltas monopolis

Seimo ir parlamentinio Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys narys Jonas Ramonas vakar paskelbė kreipimąsi į Vyriausybės vadovą, kuriuo siekia atkreipti dėmesį vangų biodegalų naudojimą Lietuvoje.

“2003-aisiais ES priėmė direktyvą, pagal kurią šiemet ne mažiau kaip 2 proc. visų sunaudojamų degalų turi būti pakeista biokuru, o iki 2011 metų - 5,75 proc. Lietuvoje, rengiantis įgyvendinti šią direktyvą, buvo priimti visi reikiami teisės aktai, sukurtos skatinimo programos, tačiau kol kas padėtis iš esmės nepasikeitusi”, - konstatavo J.Ramonas.

Parlamentaro manymu, dėl to atsakomybė tenka “Mažeikių naftai”, kuriai šių metų kovo 14 dienos ūkio ministro įsakymu buvo pavesta maišyti įprastus degalus su biokuru.

“Buvo sukurtas tam tikras monopolis, kuris trukdo įgyvendinti ES direktyvą, o žemdirbiams naudotis alternatyvia grūdų supirkimo rinka.

Manyčiau, kad tai nesusipratimas. Reikėtų sėsti, ramiai peržiūrėti įsakymą ir demonopolizuoti rinką, kad kiti rinkos dalyviai galėtų maišyti augalinį kurą į mineralinį kurą”, - siūlė J.Ramonas.

Seimo narys svarstė, kad kol kas didžiausias šios “bioalchemijos” stabdys yra naftininkų noras uždirbti.

“Kaip ir visame “sviete”, tai yra nemaži pinigai, ir monopolininkai nenori įsileisti naujų dalyvių į rinką. Kai Ūkio ministerijos pareigūnų klausiame, kaip tikimasi tuos 2 proc. benzino ir dyzelino atskiesti biodegalais, mums atsako, esą “gruodžio 31-oji dar toli”, - apgailestavo J.Ramonas.

Ūkininkai ir gamintojai pasirengę

Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį, jog toks delsimas pakankamai brangiai atsieina tiek mūsų šalies žemdirbiams, kurie yra pasirengę užauginti reikiamus grūdų ir rapso kiekius, tiek biodegalų gamintojams.

“Aiškiai matosi tendencija, kad Lietuvoje ir Europoje grūdų poreikiai ne didėja, o mažėja. Yra alternatyva mūsų žemdirbiams turėti stabilią garantuotą rinką parduoti užaugintus grūdus. Deja, mūsų ūkininkai negauna ES paramos, skiriamos už atsinaujinančios energijos gamybai skirtus augalus (papildomos tiesioginės išmokos - 45 eurų, arba 155,38 lito už hektarą), kokia mokama senųjų bloko valstybių žemdirbiams. Kadangi dėl šito nebuvo tiksliai susiderėta, Europos Komisija viso labo leidžia mokėti tokias išmokas iš valstybės biudžeto. Žinoma, kol kas Lietuvoje nieko panašaus nevyksta”, - aiškino politikas.

J.Ramono teigimu, dėl esamos mineralinių degalų ir biokuro maišymo tvarkos nukenčia ir esami ekologiškųjų degalų gamintojai - “Rapsoila” ir Šilutės spirito gamykla. Kadangi jos iš esmės neturi kur dėti biokuro, praktiškai visas čia pagaminamas rapsų metilo esteris (vadinamasis RME arba biodyzelinas yra maišomas į paprastą dyzeliną) bei maišymui su benzinu skirtas etanolis keliauja į Vokietiją. T.y. faktiškai subsidijuojama Vokietijos rinka, užuot amortizavus degalų brangimą mūsų šalyje - biodyzelino tona kainuoja apie 330 litų pigiau negu dyzelino.

Pasak J.Ramono, šiuo metu tik “Lukoil” degalinių tinklas nedidelį kiekį įprasto kuro maišo su biodegalais, darydamas 5 proc. “kokteilį” ir formaliai nusižengdamas galiojančiai tvarkai. Seimo nario manymu, kurą maišyti galėtų visos bendrovės, turinčios didesnius degalinių tinklus ir savo saugyklas, kuriose mineraliniai degalai skiedžiami įvairiais firminiais priedais.

Startas 2006-aisiais

Tuo tarpu Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas ir “Mažeikių naftos” Komunikacijos skyriaus viršininkas Giedrius Karsokas, komentuodami parlamentaro pastabas, teigė, jog padėtis biodegalų “fronte” interpretuojama ne visiškai tiksliai.

“Lietuvoje normatyvinė bazė aiški. Nuo 2006 sausio 1-osios parduodamo 95 benzino tūryje turi būti ne mažiau kaip 7 proc. ir ne daugiau kaip 15 proc. etil tretbutilo eterio (ETBE). Benzinas, pagamintas be ETBE, privalo savo sudėtyje turėti 3 proc. arba 5 proc. bioetanolio.

Dyzelinas - su 3 proc. arba 5 proc. tūrio riebalų rūgščių metilo esterio (RRME). Be šių biopriedų toliau bus pardavinėjami tik 92 ir 98 benzinai”, - tvirtino G.Karsokas.

A.Ignotas taip pat teigė, kad “Mažeikių naftos” negalima kaltinti nei monopolizmu, nei įpareigojimų nevykdymu, nes iki metų pabaigos ji turi tik pasirengti privalomam mineralinio kurto maišymui su biodegalais.

“Įmonei palikta laiko atlikti reikiamus technologinius pakeitimus ir pasirengti biodegalų maišymui. “Mažeikių nafta” nurodė, kad tam reikia 8 - 9 mėnesių. Kalbėti apie problemas bus galima tik tuo atveju, jei jie į šiuos terminus netilps. Kol kas viskas vyksta pagal planą”, - sakė A.Ignotas.

Gegužę patvirtintose biodegalų gamybos plėtros finansavimo taisyklėse nurodyta, kad valstybė šiemet biokuro gamintojams, kurie šį produktą gamina iš rapsų ir kvietrugių, ketina išmokėti iki 7,8 mln. litų paramos: 5,28 mln. litų paramos už supirktus rapsus ir 2,52 mln. litų - už javus. Biodegalų gamintojus įsipareigojusi remti valstybė moka 160 litų kompensacijas už toną rapsų grūdų, nupirktų rapsų metilo esterio gamybai, ir 60 litų kompensacijas už toną javų grūdų, įsigytų bioetanoliui.

2005 metų pabaigoje biokuro Lietuvoje reikia sunaudoti apie 27 tūkst. tonų. Tam iš žemdirbių reikės supirkti apie 30 tūkst. tonų rapsų ir 26 tūkst. tonų kvietrugių.

Kitiems metams biodegalų subsidijoms numatyta 9,4 mln. litų.

Iki 2010 metų biokuro dalis turės pasiekti 5 proc. Tuomet biodegalams pagaminti reikės 135 tūkst. tonų rapsų ir 94 tūkst. tonų kvietrugių.