Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Besibaigiančių metų akordas
2002-12-28
Kaip ir buvo galima tikėtis, po santūrios advento pradžios prieš pat Kalėdas į grožinės literatūros knygų rinką plūstelėjo galingas naujienų srautas, kurį keliose laikraščio skiltyse sunku beaprėpti. Apžvalgininko priedermę palengvina bent jau tai, kad šiame sraute nesunku išskirti kelias iškilesnes knygas tiek iš savų, tiek iš verstinių autorių, nerizikuojant nepritapti prie skaitytojų daugumos nuomonės ir skonio.
Iš saviškių - veikiausiai naujoji Justino Marcinkevičiaus, prieš porą savaičių Rašytojų sąjungos suvažiavime kolegų paskelbto geriausiu XX amžiaus lietuvių rašytoju, eilėraščių knyga “Dienos drobulė”, savo išvaizda primenanti baltą kalėdaitį (serijoje “Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai” ją išleido LRS leidykla). Kas į mėgstamiausią šių laikų Lietuvos rašytoją dar tebežiūri ne vien kaip į pagarbos vertą simbolį, bet ir kaip į tebekuriantį poetą, paskaitę nesunkiai pastebės nūdienos gyvenimo kiek pakoreguotą Just.Marcinkevičiaus poetiką, kurioje pasigirsta anksčiau šiam autoriui ne itin būdingos rupesnės ironijos, netgi, kaip jis pats pripažįsta, sarkazmo ir absurdo gaidos.
Iš verstinių - be jokios abejonės, skandalingasis Salmano Rushdie romanas “Šėtoniškos eilės” (“XX amžiaus aukso fondo” serijoje jį išleido “Alma littera”). Nežinia, ar koks nors rašytojas šiam savo plunksnos broliui pavydi tos didžiulės reklamos, kurią “Šėtoniškoms eilėms” padarė islamo fundamentalistai ir konkrečiai ajatola Chomeinis, paskelbdamas Salmanui fatvą - mirties nuosprendį ir už jo galvą pažadėdamas 2,5 milijono dolerių. Nors šis nuosprendis teoriškai jau senokai panaikintas, rašytojas tebepersekiojamas iki šiol ir turi slapstytis. Bet indų kilmės prozininkas įdomus ne vien pasaulinio masto skandalu - iš lietuvių kalba išėjusių jo romanų “Paskutinis Mauro atodūsis”, “Vidurnakčio vaikai”, “Gėda” spėjome įsitikinti S. Rushdie esant nepakartojamai spalvingo stiliaus, dažniausiai fantasmagoriškų pasakojimų meistrą. Jo tekstus išties smagu skaityti net neatsižvelgiant į jokį juos lydintį paraliteratūrinį triukšmą.
LRS leidykla išleido dviejų savo sąjungos narių, rašytojų moterų, smulkiosios prozos rinkinius - Emos Mikulėnaitės noveles “Nepaprastos istorijos” bei Astridos Petraitytės apsakymų ir apysakų knygą “Mūsų kantrumo pelynai”. Pirmojoje esama šiai autorei būdingos poetiškos aplinkos ir šiurkščios buities detalių, žlugusių polėkių ir autentiškos amžininko patirties, pasaulėjautos elegiškumo. Antroji - kur kas racionalesnė, intelektualesnė, nors siužetai irgi panašūs: prarastos meilės ilgesys, iširusios šeimos nuoskalos, artimo, supratingo bendravimo paieškos, o svarbiausioji tema - vienišumas.
Iš klasikos - vieno subtiliausių lietuvių prozos stiliaus meistrų Antano Vaičiulaičio apysaka “Mūsų mažoji sesuo”, pasirodžiusi “Alma littera” serijoje “Skaitymai”, Lietuvoje spausdinama po labai ilgo laiko tarpo (parašyta 1936-aisiais, antrą kartą išeivijoje išleista 1970 metais). Pagauli pasakojimo tėkmė, grakštus, vaizdingas, giedras rašytojo stilius čia atkuria mažos mergaitės psichologiją, kupiną naujų įspūdžių, o labiausiai - slėpiningo gamtos pasaulio gyvastingumo ir grožio.
Su literatūra menkai, tačiau su jos kuluarais itin susijusiame Alfonso Bieliausko penktajame paliudijimų (žanro apibrėžimas - autoriaus) “Abipus Rubikono” tome “Basas per duženas” (leidykla “Pradai”) ras atkirtį kiekvienas, bent pusbalsiu išdrįsęs viešai pratarti savo nuomonę apie šio rašytojo kūrybą, o besidomintys paskutiniųjų dešimtmečių Lietuvos užkulisiniu kultūros sąvartynu - kone svajonių klondaiką.
Didžiosios Lietuvos leidyklos Kalėdoms pristatė keletą iki šiol lietuviškai neskaitytų užsienio autorių, kurie galbūt įsimins. “Alma littera” savo “XX amžiaus aukso fondo” serijoje išleido Jenso Christiano Grondahlio, populiaraus danų rašytojo, romaną “Spalio tylėjimas”. Jo skaitytojas įtraukiamas į vadinamąjį “vidinio monologo” verpetą: čia bevardis pasakotojas, talentingas ir žavus meno kritikas, kurį paliko žmona, su negailestinga autoironija apmąsto savo gyvenimą. Kur kas šalčiau, trečiuoju asmeniu, apie drovaus jaunuolio klystkelius atšiauriame ir nedraugiškame kultūros, meno, sėkmės ir šlovės pasaulyje pasakojama austrų rašytojo Hanso Ulricho Treichelio romane “Tristano akordas”, irgi “Alma litteros” išleistame “auksiniame” fonde, nors šiuosyk “auksiniu” įvertinimu galima ir suabejoti.
Panašiai intriguojamo pavadinimo serijoje “Garsiausios XX a. pabaigos knygos” leidykla “Tyto alba” išleido Niujorke gyvenančio australų rašytojo Peterio Carey romaną “Oskaras ir Liusinda”, kuris 1988 metais buvo apdovanotas įžymiuoju anglosaksišku “nobeliu” - “Booker” prizu. Tai nežabotų lošimo ir meilės aistrų istorija, pasakojama autoriaus, kuris dažnai lyginamas su K.Vonegutu, F.Kafka ir S.Beketu. Paslaptimi, įtaiga, netikėtumais dėmesį patraukia ir šioje leidyklos “Tyto alba” serijoje išėjęs šiuolaikinio prancūzų rašytojo Gilbert’o Sinouė romanas “Dienos ir naktys”, pasakojantis seną kaip pasaulis istoriją apie meilę, bet savaip, įtaigiai, balansuojant ties fantastikos riba, ją paįvairinant magiškomis detalėmis.
“Vaga” išleido šiuolaikinio amerikiečių autoriaus Briano Hallo romaną “Saskijada”, kuris patraukliai mezga ryšį tarp graikų, Homero “Odisėjos” ir Šiaurės - Norvegijos. Jaunos prancūzų rašytojos Amelie Northomb romane “Pasikėsinimas” - universalūs mergaičių kompleksai dėl fizinio patrauklumo.
Dar viename “Alma littera” leidinyje “Havana Feelings: senosios Kubos magija” vokiečių rašytoja Jeanette Erazo Heufelder, pasiremdama garsaus žurnalisto Fernando Campoamoro prisiminimais ir straipsniais apie senąją ikirevoliucinę Kubą, pateikia įspūdingą Havanos miesto paveikslą.
“Nota Bene”
- aforizmų ir sentencijų rinkinys, kurį sudarė Skirmantas Juozas Paukštys - iš profesijos gydytojas, iš prigimties - genetiškai užprogramuotas kalbos semantikas. Jo hobio kraitėje - dešimtmečiais klasifikuoti išmintingų žmonių pasakymai, kuriems knygos autorius sugebėjo suteikti abėcėlinę formą.
“Kalėdiškiausia” knyga, bent jau iš tų, kurios pateko akiratin, - garsiojo danų rašytojo ir pasakininko Hanso Kristiano Anderseno pasakų ir istorijų rinkinys “Dvylika iš pašto karietos”, kurį išleido leidykla “Alumnus”. Tai dvylika žiemiškų pasakų (beveik visos jos pirmą kartą išverstos tiesiogiai iš danų kalbos) su jo dienoraščio, laiškų ir autobiografijos ištraukomis, kuriose autorius pasakoja mums, kaip sutiko vienų ar kitų metų Kalėdas ar Naujuosius metus, kur tuo metu keliavo ir kaip aplankė įkvėpimas, padėjęs aprašyti šias nepaprastas istorijas.
jonvab@takas.lt
