Vaizdo kameros ir samdyta apsauga neapsaugo socialinių būstų gyventojų nuo triukšmadarių ir turto niokotojų

Socialiai remtiniems žmonėms skirtuose bendrabučiuose nuo praėjusio rudens budi apsaugos darbuotojai ir sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros. Iš miesto biudžeto tenka kas mėnesi mokėti tūkstančius litų apsaugos tarnybai. Tačiau gyventojai tikina, kad triukšmadariai ir vandalai tebesiautėja. Prieš dvejus metus už 1,5 mln. litų suremontuotas vienas bendrabučių jau atrodo kaip po karo.

Vaizdai kaip po mūšio

Partizanų g. 5 esančiame bendrabutyje du aukštai skirti socialiai remtiniems žmonėms, daugiavaikėms šeimoms, vaikų namus palikusiems našlaičiams, iš įkalinimo įstaigų grįžusiems asmenims. Užpernai ten buvo suremontuoti koridoriai, kambariai, bendri dušai ir virtuvės, sumontuoti plastikiniai langai. Tam savivaldybė skyrė pusę milijono litų, o Vyriausybė – milijoną. Bet jau pirmais mėnesiais sulaužytos durys, išdaužyti stiklai. Dabar vaizdas dar niūresnis: laiptinių turėklai išlaužyti, išdaužyti lauko durų ir laiptinės stiklai, koridoriai jau atrodo kaip seniai nematę remonto. Kai kurių gyventojų durys aplaužytos ir suklypusios.

Nuo rugsėjo ten įrengtas postas apsaugos darbuotojui, koridoriuje sumontuotos vaizdo kameros. Budintys „Ekskomisarų biuro“ apsaugininkai dirba nuo 18 iki 7 val., o poilsio dienomis – visą parą.

Tačiau gyventojai sakė, kad saugesni dėl to nesijaučia. „Visokių kvailių čia gyvena, kurie prisigeria ir siautėja, - teigė šešių vaikų motina Janina. – Štai ir šiandien vienas kambaryje visą naktį dejavo, nes iš kažkur grįžo pašautas.”

Pasak kitų žmonių, kai kuriuose kambariuose gyvena po penkis arba šešis žmonės, nors būstas būna suteiktas vienam. „Koridoriuose voliojasi ir švirkštai, ir paaugliai su alumi šlaistosi, tad kas iš tų kamerų, mums nuo to tikrai ne geriau“, - numojo ranka Janina.

Bendrabučius administruojančios UAB „Būsto administravimo agentūra“ direktorius Antanas Bakutis pasakojo, kad kartą gyventojai sugadino ir vaizdo kamerą. „Budėtojai būna ne visą laiką, - sakė jis. – Būna, kad ir mūsų darbuotojus sumuša.”

Tvarkingieji rakina savo aukštus

Lampėdžių g. 10 esančiame pastate taip pat pasitinka niūrus vaizdas. Prieš dvejus metus savivaldybės suremontuota bendra virtuvė virto sąvartynu.

Šiame bendrabutyje veikia 10 vaizdo kamerų. „Mums iš jų mažai naudos, todėl mes, gyvenantieji kituose aukštuose, įstatėme rakinamas duris, kad apsigintume nuo apačioje gyvenančių chuliganų, - pasakojo Juozas. – Vaizdo kameros įtaisytos tik holuose, tai muštynės vyksta tamsiuose koridoriuose. Apsauga į jas paprastai nesikiša.”

UAB „Būsto administravimo agentūra“ inžinierė Irena Stonevičienė sakė, kad kameros mažai pagelbsti ir policijai. „Per Naujuosius čia buvo nužudytas žmogus, tačiau technika užfiksavo tik neaiškius šešėlius“, - sakė inžinierė.

Raudondvario plente esančiame bendrabutyje kamerų nėra. Kaip aiškino savivaldybės Bendrojo skyriaus poskyrio vedėjas Gediminas Barkauskas, šiuo metu ten jų montuoti neverta, nes pastatas visiškai sudėvėtas. „Jam daugiau kaip 40 metų ir ten jau seniai reikia rekonstrukcijos“, - teigė jis.

Įrengti vaizdo kameras dviejuose bendrabučiuose kainavo 125 tūkst. litų. Socialinių būstų apsaugai kas mėnesį skiriama 18 tūkst. litų. „Kai ėmėmės šių priemonių, tvarkos bendrabučiuose daugiau nei buvo anksčiau“, - įsitikinęs valdininkas.

Būdų įvesti tvarką yra

Vilijampolės seniūnas Gintautas Sinkevičius, kurio kabinetas įrengtas Lampėdžių g. 10 esančiame bendrabutyje, mano, kad aktyvesni turėtų būti tvarkingieji socialinių būstų gyventojai. „Jei jie atsisako rašyti pareiškimus policijai dėl viešosios tvarkos pažeidimų, mes mažai galime padėti. Kovoti su asocialiai gyvenančiaisiais reikia visiems kartu, nes įstatymai, deja, palankesni pažeidėjams“, - kalbėjo jis.

Seniūnas tikisi, kad daugiau tvarkos bus, kai savivaldybėje bus aišku, kas atsako už socialinius būstus. „Dabar esantys Gyvenamojo fondo administravimo ir Būsto aprūpinimo skyriai kratosi atsakomybės dėl socialinių būstų priežiūros. Juos sujungus, bus kitaip“, - vylėsi G.Sinkevičius. Jo nuomone, tada bus galima peržiūrėti, kas bendrabučiuose apsigyveno nelegaliai, ir juos išprašyti. „O triukšmadarius ir nesilaikančius tvarkos galima iškeldinti už skolas, jei paslaugų teikėjams pasiūlysime vienytis ir teikti bendrus ieškinius teismui. Tai būtų gera drausminanti priemonė“, - kalbėjo G.Sinkevičius.

UAB „Būsto administravimo agentūra“ duomenimis, savivaldybės bendrabučiuose komunalinių ir nuomos mokesčių laiku nesumoka apie du trečdaliai gyventojų.

Gauti socialinį būstą eilėje laukia 2,2 tūkst. kauniečių.