Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Be ryšio...
2002-12-28
Julius LENČIAUSKAS
Jau senokai pribrendo klausimas: kaip susisiekti su telekomo paslaugų atsisakiusiais abonentais? Tai svarbu ne tik dabar, šventinių sveikinimų jūroje. Būna ir kur kas rimtesnių atvejų, sakykim, liga ar net laidotuvės. Žmogus gal net dešimtmečiais žinojo giminės ar draugo numerį, ir staiga jo nėra.
Nevienodos galimybės
Pamatę, kad abonentinis mokestis gerokai viršija taupytų pokalbių išlaidas, daug kas pradėjo atsisakyti įprasto laidinio ryšio. Taip dažniausiai daryti buvo priversti senyvi, menkų finansinių galimybių žmonės. Būtent tie, kuriems labiausiai toks, gal net vienintelis ryšys, reikalingas. Kiti perka kasdien pingančius mobiliuosius, bet kaip sužinoti jų telefono numerį?
Dalis žmonių dėl įvairių priežasčių nenori, kad jų telefonai būtų viešai skelbiami. Tai garantuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Tokie gali pareikšti, kad nenori savo koordinačių ne tik telekomo abonentų, bet ir informacinių tarnybų sąrašuose. Kiek yra tokių “slaptuolių”, sužinoti nepavyko. Taip elgtis, žinoma, jų teisė, tačiau akivaizdu, kad paprastam piliečiui susisiekti telefonu galimybės dėl to dar sumažėja. Matyt, jau laikas išleisti ir mobiliųjų telefonų knygas. Tik kas galėtų tokio darbo imtis?
Privačios šio ryšio bendrovės vargu ar pamanys, kad tokia informacija pelninga. Gyventojų patogumas prisimenamas tik tada, kai klientai pradeda išsibėgioti...
Tūlas gali pasakyti, kad dabar, modernių komunikacijų amžiuje, lengvai galima pasiteirauti elektroniniu paštu, bendrauti žinutėmis. Tas tiesa, bet kas galėtų tiksliai pasakyti kiek, pavyzdžiui, kaime yra interneto abonentų? Kiek varganų pensininkų gali pasipuikuoti kompiuteriu?
Vietoj dovanos - pykčio banga
Telegramų, kaip “nereikalingos” paslaugos, telekomas atsisakė vos gavęs monopolininko teises. Paštui vos pavyko iš telekomo išsikovoti svetimų investuotojų taip pat “nurašytą” fakso paslaugą. Pamažu blėsta ir senos tradicijos - rašyti sveikinimo laiškus. Kauno apskrities centrinio pašto ilgametės darbuotojos teigė, kad prieššventinis laiškų srautas jaučiamas, bet gerokai mažesnis, nei būdavo, sakykim, prieš penkmetį. Priežasčių ieškoti toli nereikia: malonesnis atvirukas kainuoja keletą litų, o kur dar vokas, gana nepigus pašto ženklas - tokių pluoštais jau nesiuntinėsi.
Nemažai žmonių laikosi tradicijos švenčių proga apsikeisti dovanomis. Jeigu gyveni toli, o tai dabar ypač dažnai pasitaiko, dovanos siunčiamos paštu, per oro uosto kurjerius. Tačiau dalis žmonių, gavę draugų ar giminių dovanas, nusivilia ar net supyksta. Ne, ne dėl siuntėjų pernelyg pigios dovanėlės, bet atvirkščiai - kodėl siuntė tokias brangias?
Mat, pagal patobulintą PVM įstatymą, nuo liepos mėnesio, gavęs brangiau kaip 160 litų įvertintą siuntinį (muitinė sąvokos “dovana” nepripažįsta), turi mokėti nemenką mokestį. Todėl šiomis dienomis ne vienam atsitiko taip, kad atsiųstą žaislą, nežinant mūsų įstatymų pernelyg dosniai įvertintą, neapsimokėjo atsiimti. Tokiu atveju “dovana” grįžta siuntėjui, kurio “džiaugsmą” taip pat nesunku nuspėti...
Muitininkai aiškino, kad nepriimtos dovanos, skridusios oro paštu siuntėjui net negrąžinamos. Palaikytos metus sandėlyje sunaikinamos ar panaudojamos kitiems tikslams. Sakoma, kad nuo ateinančių metų bus gerokai apmokestinamos siunčiamos knygos, žurnalai. Vadinasi, mūsų ryšiai dar “stiprės”?
