Bankų plėšikai mokosi iš užsieniečių


2004-08-12
Gediminas STANIŠAUSKAS
Bankų plėšikai mokosi iš užsieniečių

Prognozuojamas bankų plėšimo protrūkis, nes tam darbuotojus pastūmėja blogi pavyzdžiai užsienyje, maži atlyginimai ir nepakankama kontrolė

Užvakar Vilniuje iš Vokietijos banko “Vereins und Westbank AG” skyriaus, neoficialiomis žiniomis, pagrobus apie 3 mln. litų, po didinamuoju stiklu atsidūrė saugos paslaugas teikiančios bendrovės.

Saugos tarnybų vadovai atskleidžia, kokios galimybės nusikaltėliams gauti apsaugininko darbą ir kodėl nusikaltimui pasiryžta net nepriekaištingos reputacijos darbuotojas.

Įtariamas banko budėtojas

Manoma, kad sostinės Palangos gatvėje įsikūrusį “Vereins und Westbank AG” banko skyrių antradienį, apie 9 val. ryto, apiplėšė banką saugančios bendrovės “Ekskomisarų biuras” apsaugos darbuotojas Pavelas Kobecas su aukštaūgiu bendrininku. “Ekskomisarų biure” P.Kobecas dirbo nuo 1986 metų, jo charakteristika buvo nepriekaištinga.

Neoficialiais duomenimis, po nusikaltimo banko saugyklose pasigesta 3 milijonų litų. Tai buvo jau antras kartas šiemet, kai apiplėšus banką, įtarimo šešėlis krito ant jį saugančios įmonės darbuotojo. Vilniaus policija įtariamųjų kol kas nesulaikė. Baiminamasi, jog plėšikai jau gali būti pasprukę į užsienį, tačiau jų gaudynės tik prasidėjo.

“Ekskomisarų biuras” už naudingą informaciją pažadėjo 50 tūkst. litų premiją.

Lietuvoje veikia per 30 apsaugos paslaugas siūlančių bendrovių. “Jungties” generalinis direktorius Audrius Ališauskas teigė, jog banko apiplėšimas parodė egzistuojant “žmonių problemą”.

Sunku rasti tinkamų darbuotojų

“Nuolat priimame naujus žmones, tačiau vasarą surengę priėmimą iš dešimties potencialių darbuotojų priėmėme tik vieną”, - sakė A.Ališauskas. Kiti, anot direktoriaus, neįveikė testų bei neįvykdė keliamų reikalavimų.

Visi apsaugos darbuotojai, norintys dirbti ginkluotoje apsaugoje, Vidaus reikalų ministerijoje filtruojami dėl galimų ryšių su nusikaltėliais. Peržiūrimos ir giminių biografijos.

Specialiais testais tikrinama asmenų psichika, reakcija į sumodeliuotas situacijas, fizinis pasirengimas.

Papildomi psichologiniai testai atliekami nusamdžius konsultacines bendroves. Vienos apsaugos firmos darbuotojas sakė, kad prieš priimant į darbą, jam teko atsakyti į maždaug 500 klausimų. Kai kurie pateikti klausimai buvo užduodami kelis kartus, skyrėsi tik jų formuluotė.

Kai kurie potencialūs banko apsaugininkai turi įveikti specialią landą. Braunantis per ją, žmogus negali judėti atgal. Tokiu būdu stebima, kaip elgsis žmogus, jei negalės pajudėti nei pirmyn, nei atgal.

Apsaugininkų parengimas kainuoja brangiai

Pabrėžiama, jog apsaugos darbuotojo parengimas kainuoja labai brangiai - pradedant psichologiniu parengimu ir baigiant pratybomis šaudykloje. Vieno, aštuonių darbuotojų, ekipažo išlaikymas “Jungčiai” kainuoja 25-30 tūkst. litų per mėnesį.

Vidutinis apsaugos darbuotojo atlyginimas Lietuvoje per mėnesį, atskaičius mokesčius, siekia 800-850 litų “į rankas”. Banke dirbantys apsaugininkai, kuriems keliami kur kas didesni reikalavimai, uždirba 1000-1200 Lt.

A.Ališauskas nemano, jog saugos darbuotoją nusikaltimui Vilniuje galėjo pastūmėti per mažas atlyginimas. “Nedidelis atlyginimas nesuteikia teisės plėšikauti”, - sako “Jungties” vadovas. Tačiau patyrusio “Ekskomisarų biuro” darbuotojo galimą dalyvavimą banko apiplėšime jis vadino netikėtumu. “Apiplėšimą galėjo nulemti nepakankamos banko investicijos saugumui užtikrinti, - sakė A.Ališauskas. - Bankų plėšimai ir kiti panašūs dalykai Lietuvoje tik prasideda, nes blogų pavyzdžių apstu užsienyje, o iš jų ir mokomasi”.

Šiemet apiplėšiama antrąkart

Šiemet apvogtas jau ne pirmas bankas, kurių apiplėšimuose galėjo dalyvauti juos saugoję apsaugininkai. Sausio 6 d. Vilniuje įtartinomis aplinkybėmis buvo apiplėštas “Hansabanko” skyrius, iš kurio dingo apie 700 tūkst. litų. Įsibrovę plėšikai sumušė “Falck Security” apsaugos darbuotoją. Tačiau byloje, kuri dar nepasiekė teismo, įtarimo šešėlis krito ir ant saugos firmos darbuotojo Virginijaus Tamašausko. Apiplėšiant šį banką, budėjo tik jis, tačiau signalizacija įjungta nebuvo.

Iš karto po įvykio tyrėjai iškėlė versiją, kad banką apvogti galėjo tik apie jį informacijos turėję “Falck Security” bendrovės apsaugininkai. Skyrių pamainomis saugojo keturi bendrovės darbuotojai. Pernai Priekulėje įtartinai apvogtas ir kitas “Hansabanko” skyrius Klaipėdos rajone. Tada, nesuveikus signalizacijai, dingo 124,5 tūkst. Lt. “Falck Security” yra įsigijusi “Vilniaus banko”, “Hansabanko” ir “Nord/LB” apsaugos padalinius.

Bankininkai kenčia nuolat

Pastaraisiais metais pasaulyje bankai padedant apsaugos darbuotojams apiplėšiami gana dažnai.

Vienas paskutinių atvejų užfiksuotas šių metų kovą. Ruzajevkos (Rusija) mieste du apsaugos firmos darbuotojai iš komercinio banko pagrobė daugiau kaip 167 tūkst. rublių.

Pernai lapkritį JAV sulaikytas 46 metų policijos veteranas kartu su dar dviem bendrais apiplėšė net 13 bankų. Vasarį Nižnij-Novgorode (Rusijoje) iš banko inkasatorius pavogė 100 tūkst. JAV dolerių.

2002-ųjų kovą Serbijoje ir Juodkalnijoje “Delta banko” vairuotojas paspruko su 5,6 mln. eurų. Tų pačių metų spalį apsaugos darbuotojas pavogė 100 tūkst. šekelių (21 tūkst. dolerių) iš antro pagal dydį Izraelio banko “Bank Leumi”, kuriame pats dirbo ne vienerius metus.

Sulaikė gudriausią vagį

A.Ališauskas neabejoja, jog apiplėšimams apsaugos darbuotojus pastūmėja blogi pavyzdžiai užsienyje.

Didžiausias istorijoje banko apiplėšimas, kuriame dalyvavo apsaugos darbuotojas, įvyko 1997 m. balandį JAV.

Tada visa Amerika su įdomumu stebėjo policijos ir inkasatorių firmos “Lumis Fargo” apsaugininko Filipo Džonsono kelis mėnesius trukusį gaudynių trilerį.

Darbo pabaigoje, kai keitėsi pamainos, F.Džonsonas grasindamas pistoletu, antrankiais įkalino du savo kolegas.

Iki tol nepriekaištingos reputacijos darbuotojas pagrobė automobilį su 22 mln. dolerių bei jį paslėpė garaže. Už garažo, kuris buvo policijos pašonėje, nuomą F.Džonsonas sumokėjo kelerius metus į priekį.

Po penkių mėnesių Meksikos-JAV pasienyje vagį iš autobuso išlaipino moteris, dirbusi policijoje. Jis sulaikytas, namuose radus brošiūrų ir informacijos apie Braziliją.

Ši šalis neišduoda nusikaltėlių kitoms valstybėms.

Nors už F.Džonsono sulaikymą buvo pažadėta 500 tūkst. dolerių premija, visuomenė iš esmės palaikė vagį, kuris tvirtino, jog nusikalsti jį pastūmėjo per maža alga.