Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Bankroto procedūromis valomas šalies ūkis
2005-06-23
Lina NAVICKAITĖ
Pramonės gigantų žlugimas liko praeityje, o pastaruoju metu vis dažniau bankrutuoja smulkios prekybos įmonės
Bankrutavusių įmonių sąraše galima rasti labai nemažai įmonių, kadaise garsinusių Kauną. Per pastaruosius 12 metų iš visų beveik 4 tūkst. Lietuvoje žlugusių įmonių, ketvirtadalis bankrutavo Kauno apskrityje. Vis dėlto specialistai pastebi, kad gana dažnai bankroto sulaukia tik įmonės vardas.
Grėsmingas tik žodis
Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje bankrutavo 200 įmonių, arba beveik penktadaliu daugiau nei pernai tuo pat metu.
Statistika liudija, kad nuo 1993-iųjų bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičius kasmet augo, tačiau per pastaruosius trejus metus šis rodiklis stabilizavosi. Pernai vidutiniškai per mėnesį bankrotas buvo iškeliamas 59 įmonėms, 2003 metais - 52 įmonėms, o 2002 metais - 67 įmonėms.
Apskritai 2002-ieji šalies istorijoje galėtų būti pavadinti bankroto metais, nes tuo laiku bankrutavo labai daug įmonių. Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus pavaduotoja Svajonė Alunderienė tai sieja su įsigaliojusiu Įmonių bankroto įstatymu, kuriame buvo griežčiau apibrėžtos tam tikros procedūros, terminai bei turto ir skolų santykis.
“Pastaruoju metu bankroto procesai stabilizuojasi. Žinoma, niekaip negalime apsidrausti, kad bankroto būtų galima išvengti, nes tai lemia laisvos rinkos sąlygos bei aštrėjanti konkurencija. Bankrotas - tai normalus ekonominis reiškinys, nors daugumai piliečių vien tik žodis skamba itin grėsmingai. Tai teisinė galimybė susitvarkyti skolas ir sureguliuoti santykius su kreditoriais. Jeigu bankroto procedūros nebūtų įteisintos, tai dabar turėtume labai daug prasiskolinusių ir nemokių įmonių. Jos tik dar labiau klimptų į skolas, tačiau nebūtų jokios teisinės galimybės tai sustabdyti. Kol įmonė turi skolų, jos negalima išregistruoti”, - teigė departamento atstovė.
Per 2004 metus bankrotas inicijuotas 704 įmonėse, iš kurių 55 įmonėse bankroto procedūros jau baigtos. Pernai daugiausia bankroto procesų pradėta Vilniaus apskrityje - 28 proc., Kauno apskrityje - 23,2 proc. bei Klaipėdos apskrityje - 16,6 proc. Mažiausia bankrotų inicijuota Tauragės ir Marijampolės apskrityse. 2004 metais, lyginant su užpernai, per 40 proc. bankrotų procesų padaugėjo Alytaus bei Vilniaus apskrityse. Kauno regione šis rodiklis šoktelėjo nežymiai - nuo 146 bankrotų 2003-iaisiais iki 164 pernai.
Gigantų žlugimo metas
Nuo 1993-iųjų, kai šalyje pradėti registruoti pirmieji bankroto procesai, Kauno apskritis iš karto išsiveržė į pirmąsias vietas ir šių pozicijų neapleidžia iki šiol. Tačiau S.Alunderienė nelinkusi Kauną vadinti “bankroto sostine”.
Vis dėlto pašnekovė pripažino, jog pirmųjų šalyje bankrotų banga gana skaudžiai palietė Kauną, kur žlugo itin nemažai EBSW koncerno valdytų įmonių. Vėliau bankrutavusių įmonių sąraše atsidūrė daugybė kitų kadaise Kauną garsinusių bendrovių bei pramonės gigantų. Viena pirmųjų 1995 metais savo veiklą nutraukė televizorių gamintoja “Banga”, 1997 metais visiškai sustojo “Koordinatė”, 1998 metais bankrutavo “Cotton” ir “Pergalė”, po metų žlugo “Silva”, o dar vėliau bankroto bylos buvo iškeltos “Vilkui”, “Kauno dinamo”, “Inkarui”. 2001-aisiais savo veiklą baigė “Šilkas”, Popieriaus fabrikas. Visai neseniai teismas galutinį tašką padėjo bankrutavusio stiklo fabriko “Aleksotas” byloje.
Bene ilgiausiai tęsėsi Investicinės Kauno holdingo kompanijos bankroto procedūra - bankroto byla šiai bendrovei buvo iškelta dar 1995 m., o įmonė išregistruota tik šių metų pradžioje. Kaip jau rašėme, bankroto procesas negalėjo būti užbaigtas, nes teisme užsitęsė baudžiamosios bylos, iškeltos kompanijos vadovams, nagrinėjimas.
Smulkieji negali konkuruoti
Nuo 1993 iki šių metų kovo pabaigos Lietuvoje iš viso bankrutavo 3931 įmonė ir 14 bankų, iš kurių 2531 bendrovė likviduota, 4 - reorganizuotos, 13 - sanuota, 60 - bankroto bylos nutrauktos, o 12 bankų likviduoti. Jų turto vertė buvo 5345,6 mln. litų, o jų skolos kreditoriams siekė 8054,6 mln. litų, t.y. įsiskolinimai beveik pusantro karto viršijo turtą.
Šių metų kovo pabaigoje bankroto procesas tebevyko 1323 įmonėse. Specialistų pastebėjimu, iki šiol daugiausia šalyje bankrutavo didmeninių bei mažmeninių prekybos įmonių. Pastarosios sudaro beveik pusę visų žlugusių įmonių, iš kurių pramonės atstovų yra mažiau kaip trečdalis. Panaši tendencija pastebima ir Kauno apskrityje.
Pastaruoju metu, daugiau bankrutuoja smulkesnių įmonių. Bendri kreditorių reikalavimai bei turto vertė taip pat mažėja, nors bankrutuojančių įmonių skaičius svyruoja nedaug. Tai, kad bankrutuojančios įmonės vis smulkėja, parodo ir šių įmonių darbuotojų skaičius.
Įmonės, kuriose darbuotojų skaičius bankroto proceso pradžioje buvo iki 10 žmonių sudarė apie 80 proc. visų per dešimtmetį bankrutavusių įmonių. Per 1993-2004 m. žlungančiose įmonėse bankroto proceso pradžioje dirbo vidutiniškai 19 darbuotojų, o 2004 metais - tik 4 darbuotojai. Iki šiol bankrutuojančiose ir bankrutavusiose įmonėse bankroto paskelbimo dieną dirbo 71 tūkst. 794 žmonės.
Įsiregistruoja daugiau
Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus pavaduotoja teigia, jog bankrutuojančių įmonių skaičiai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo dideli.
“Vertinant bankroto atvejus, reikia atkreipti dėmesį, kiek apskritai tame regione yra verslo objektų. Kauno apskrityje registruotų įmonių skaičius tebėra tikrai nemažas. Tuose regionuose, kur verslo objektų yra daugiausia, yra didžiausia bankroto tikimybė”, - tvirtino departamento atstovė, akcentavusi, kad tarpusavyje atsargiai reikia lyginti net ir Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos apskritis.
Lietuvoje 2004 metų pabaigoje iš viso buvo įregistruota 281,5 tūkst. juridinių asmenų, iš kurių 113,8 tūkst. išregistruoti iš registro, o po bankroto procedūrų - tik 2,4 tūkst., t.y. 2 proc. Praėjusiais metais naujai įsiregistravo 6,7 tūkst. įmonių, o išsiregistravo - 4,3 tūkst. įmonių, iš jų bankroto atveju išregistruota 0,6 tūkst. įmonių, t.y. apie 15 proc.
Lyginant bankrutuojančių ir bankrutavusių bendrovių skaičių su veikiančiomis įmonėmis, beveik visose šalies apskrityse bankrutuojančios įmonės sudaro apie 4-7 proc. veikiančių įmonių. Iš visų regionų išsiskiria tik Telšių apskritis, kur bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės sudaro beveik dešimtadalį visų šioje apskrityje veikiančių įmonių.
Ginčai ilgina procesą
Dažniausiai bankroto procedūros tęsiasi apie dvejus arba trejus metus. Tik mažiau kaip dešimtadalio įmonių bankrotą pavyksta užbaigti greičiau kaip per vienerius metus. Per 5 proc. bankrutavusių įmonių procesas tęsėsi ilgiau kaip 5 metus.
UAB “Verslo ir bankroto konsultantai” administratorius Alvydas Mogenis “Kauno dienai” teigė, jog bankroto procedūrų trukmė priklauso nuo įmonės dydžio, kiek yra kreditorių, kokie jų reikalavimai, ar yra iškelta daugiau teisminių bylų.
A.Mogenis administruoja vieną 6 tūkst. kreditorių turinčią Kauno draudimo bendrovę, kurios bankroto procedūros tęsiasi jau šeštus metus. Siekiant sugrąžinti dalį bankrutavusios įmonės nekilnojamojo turto, teko net pasiekti Aukščiausiąjį Teismą.
“Kuo mažiau ginčų kyla, tuo bankroto procesas greičiau baigiasi”, - užsiminė administratorius, kurio pastebėjimu, bankroto procedūros vyktų kur kas sparčiau, jeigu kreditoriai pasirinktų neteisminį bankrotą. Pastaraisiais metais neteisminių bankroto procesų nežymiai daugėja: pernai jų buvo vykdoma 32-ose, o 2003 metais - 26 įmonėse. Tačiau tai tesudaro vos 4 proc. visų bankroto procedūrų.
“Teoriškai neteisminį bankrotą galima užbaigti per tris keturis mėnesius, tačiau tokį kelią galima rinktis, jeigu nekyla ginčų”, - teigė A.Mogenis, pripažinęs, jog žlungant įmonei ginčų retai išvengiama.
Tokio kelio vengia ir valstybinės institucijos, “Sodra” bei Mokesčių inspekcija, pageidaujančios savo reikalavimus ginti teisme.
Tyčinis bankrotas kaip džiunglės
Beje, beveik kas trečią bankrotą Lietuvoje inicijuoja “Sodra”, apie penktadalį prašymų dėl bankroto bylų iškėlimo teisme arba siūlymų taikyti bankroto procedūras ne teismo tvarka pateikia įmonės vadovai. Valstybinė mokesčių inspekcija vidutiniškai inicijuoja dešimtadalį, o savininkai, akcininkai ir pajininkai - 13,7 proc. visų bankroto procesų.
Šiais metais inicijuojant bankroto procesus suaktyvėjo įmonės darbuotojai - jų per 2005 metų pirmą ketvirtį padaugėjo 5 kartus nei pernai metų pradžioje. Be to, analizuojant bankroto iniciatorių skaičiaus dinamiką, pastebima, kad žymiai aktyviau kelia bankroto bylas įmonių vadovai, didėja ir įmonių savininkų inicijuojamų bankrotų skaičius.
Finansų specialistai pripažįsta, jog pasitaiko atvejų, kai po įmonės bankroto procedūromis norima paslėpti tyčinį įmonės žlugimą. Įmonių bankroto valdymo departamentas tik visai neseniai pradėjo kaupti duomenis apie tyčinius bankrotus, nes iki šiol tam net neturėjo teisinio pagrindo.
S.Alunderienė teigė, kad gana minimalūs tyčinių bankrotų skaičiai neatspindi tikrosios situacijos, nes įrodyti tyčinius įmonės vadovų ar kitų asmenų veiksmus yra labai sunku. Tai patvirtino ir A.Mogenis, pripažinęs, jog tam neretai nepakanka net ir teisėsaugininkų pagalbos.
“Įrodyti tyčinį bankrotą yra labai sudėtinga. Galima numanyti, kad valdant įmonę būta nešvarių sandorių, tačiau tai įrodyti galimybės ribotos. Tenka patikrinti įmonės sandorius ir kilus įtarimui, kad buvo padaryta žala, medžiagą perduoti prokuratūrai. Pareigūnai nusprendžia, ar kelti baudžiamąją bylą buvusiems vadovams, ar ne”, - sakė administratorius.
Žinant, kaip triukšmingai žlugo kai kurios Kauno įmonės, sunku patikėti, jog oficialiai tyčinis bankrotas buvo nustatytas tik trijose miesto įmonėse.
Kitas statusas
Vis dėlto bankrotą ne visada galima tapatinti su įmonės žlugimu.
“Vienai įmonei bankrutavus, dažniausiai jos vietoje pradeda veikti kita, kuri perima ir turtą, ir darbuotojus. Tačiau tokiais atvejais paprastai kuriasi kompaktiškesnės bendrovės, turinčios mažiau pastatų ir žemės. Bankroto administratoriai dirba ūkio sanitarais, kaip mes save kartais vadininame”, - teigė A.Mogenis, pridūręs, kad kartais darbuotojai net nepajunta įmonės bankroto, kurio metu tik pasikeičia bendrovės savininkai bei administracija.
Kartais bankroto procedūra pasinaudojama ir keičiant įmonės statusą. Tarp Kauno apskrityje bankrutavusių įmonių yra ir UAB Kauno mokslinis technologinis parkas “Nova”, kurio veikla baigėsi 2002-2003 metais. Gediminas Petrauskas, vadovaujantis iki šiol sėkmingai veikiančiam Kauno mokslo ir technologijų parkui “Nova”, bankroto procesą vadina “mutacija”.
Anot jo, iki 2002 metų mokslo ir technologijų parkas turėjo uždarosios akcinės bendrovės statusą, tačiau pelno nesiekiančiai institucijai buvo parankiau tapti viešąja įstaiga, kurios sąvoka atsirado įstatymuose.
“Nieko kito nebeliko, kaip skelbti UAB bankrotą ir transformuotis į viešąją įstaigą”, - “Kauno dienai” teigė Kauno miesto tarybos narys G.Petrauskas, užsiminęs, kad tuo metu bankroto procedūros metu pavyko atgauti skolas ir iš kai kurių debitorių.
Tarybos narys užtikrino, kad bankroto procedūros pabaigoje jokių įtartinų skolų šleifo nebuvo.
“Žinau nemažai įmonių, kurioms teko bankrutuoti, nes tik tokio proceso metu galėjo restruktūrizuotis ir vėl prisiderinti prie valstybės keičiamų žaidimo taisyklių”, - teigė G.Petrauskas.
Galimybė išlikti
“Juridiškai jau yra įteisinta tvarka, kaip įmonė galėtų susitvarkyti laikinas finansines problemas ir išvengti bankroto. Tačiau restruktūrizavimo mechanizmas iki galo neveikia, ir tai liudija statistika”, - pripažino Įmonių bankroto valdymo departamento atstovė.
Nuo 2001 m. liepos iki 2004 metų pabaigos tik 25 šalies įmonėms buvo iškeltos restruktūrizavimo bylos. 10 įmonių nutrauktos restruktūrizavimo procedūros ir iš jų 8 įmonėms iškeltos bankroto bylos. Iki šių metų pabaigos 14 įmonių buvo patvirtinti restruktūrizavimo planai ir tik viena sėkmingai baigta restruktūrizuoti. S.Alunderienės teigimu, nemažai įmonių nepajėgia sėkmingai restruktūrizuotis, nes tiesiog pavėlavo pradėti šį procesą, kuriam nepavykus belieka tik bankrotas.
Tarp šiuo metu restruktūrizuojamų įmonių yra Kauno ketaus liejykla, kurios vadovai tikisi atidėti kai kurių skolų mokėjimo terminus ir parduoti dalį nenaudojamo nekilnojamojo turto.
Artimiausiu metu valstybinės institucijos ketina sėsti prie bendro stalo ir peržiūrėti įstatymą bei priimti pataisas, palengvinančias restruktūrizavimo procesą.
