Teisme vėl sustabdytas verslininkui iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimas

Kauno miesto apylinkės teismas, vos įpusėjęs pakartotinai nagrinėti Arvydo Stašaičio bei keturių jo bendražygių baudžiamąją bylą, vėl įžvelgė procesinių pažeidimų ir grąžino ją tardymui papildyti. Kaltinimą dėl sukčiavimo ir svetimo turto iššvaistymo stambiu mastu palaikantys prokurorai teismo nutartį apskundė. Tuo tarpu teisiamasis A.Stašaitis įsitikinęs, jog toks teismo sprendimas - pirmas žingsnis jo išteisinimo link.

Milijoninės skolos

Arvydui Stašaičiui bei dar keturiems jo bendražygiams metami kaltinimai sukčiavimu, svetimo turto iššvaistymu stambiu mastu bei kitais finansiniais nusikaltimais jau daugiau kaip penkerius metus yra nagrinėjami įvairių instancijų teismuose, tačiau bylinėjimosi pabaigos vis dar nematyti.

Ne vienerius metus tirtoje baudžiamojoje byloje surinkta duomenų, jog A.Stašaitis, būdamas bendros Lietuvos ir JAV įmonės “Balticum” vadovas, kartu su V.Jurgaičiu, V.Stasevičiumi, R.Meilumi, V.Zabulėnu surinko ir negrąžino įvairiems kreditoriams daugiau kaip 13 mln. litų. Vien tik privatiems asmenims jie skolingi 1 mln. 233 tūkst. litų, 1 mln. 740 tūkst. JAV dolerių ir 34 tūkst. Vokietijos markių. Skolos “Sveikuolių”, “Mūsų senolių” ir kt. bendrovėms viršija 2,5 mln. litų, beveik 800 tūkst. JAV dolerių, 25 tūkst. Vokietijos markių. Bankams įsiskolinta beveik 2 mln. litų.

Už šiuos nusikaltimus teisiamieji jau buvo kartą pripažinti kaltais. 1998 metais Kauno miesto apylinkės teismas A.Stašaičiui skyrė 7 metų laisvės atėmimo bausmę, konfiskuojant jo turtą ir atimant teisę 5 metus dirbti finansinį darbą. V.Stasevičius bei V.Zabulėnas nuteisti po 4 metus nelaisvės, R.Meilui skirta 5 metų, o V.Jurgaičiui - 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Pastarasis nuo bausmės atleistas.

Po metų bylai atsidūrus Aukščiausiajame Teisme, nuosprendis buvo panaikintas, o byla grąžinta pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Prisiteisė iš Lietuvos

Beveik visą bylos nagrinėjimo teisme laiką A.Stašaitis praleido už grotų. 1994 spalį jis buvo sulaikytas Maskvoje ir kalėjime-izoliatoriuje su pertraukomis išbuvo beveik penkerius metus.

Būtent dėl neteisėto suėmimo trukmės jis kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre ir laimėjo bylą prieš Lietuvą. 2002 metais teismas nusprendė, kad kalinant A.Stašaitį buvo pažeista jo teisė į laisvę bei asmens neliečiamybė ir jam iš Vyriausybės priteisė daugiau kaip 100 tūkst. litų - 21,7 tūkst. eurų žalos bei 8,7 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Tuo metu A.Stašaičio baudžiamoji byla buvo sugrąžinta Kauno miesto apylinkės teismui, tačiau nuosprendžio iki šiol nėra. Bylos nagrinėjimą stabdė teisiamųjų ligos bei įvairūs prašymai. Kaltinamieji kelis kartus siekė nušalinti teisėją, vėliau suabejota prokurorės kompetencija bei net viso teismo šališkumu.

Daugiau kaip metus trukęs teisminis bylos nagrinėjimas šiuo metu vėl sustabdytas - teisėjas nutarė bylą grąžinti tardymui papildyti.

Nutartis apskųsta

Dvejus metus bylos nagrinėjime dalyvaujanti Kauno miesto prokuratūros prokurorė Rita Čivinskaitė “Kauno dienai” teigė, jog teismo nutartis jau apskųsta.

“Su tokiu teismo sprendimu nesutinkame, todėl į Kauno apygardos teismą išsiuntėme apeliacinį skundą”, - sakė prokurorė.

Jos teigimu, bylos papildymo siekė ir kaltinamieji, tačiau tokį prašymą teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog reikia iš pradžių ištirti visus byloje surinktus įrodymus.

R.Čivinskaitė pripažino, jog teisminis bylos nagrinėjimas pasistūmėjo ne per toliausiai. Kol kas tebuvo apklausti tik kaltinamieji, o liudytojų bei nukentėjusiųjų apklausos užtruktų dar ne vieną mėnesį. Šį darbą reiktų padaryti kuo sparčiau, nes artėja senaties terminai.

“Kai kuriuose epizoduose, kai kuriems asmenims inkriminuojamų nusikaltimų senatis - jau ant nosies. Bet pagrindinių nusikaltimų senatis sueis tik šių metų pabaigoje”, - sakė prokurorė, kuri vylėsi, jog iki to laiko bylą pavyks išnagrinėti ir paskelbti nuosprendį.

Simpatizuoja J.Borisovui

Teismo nutartis pradžiugino A.Stašaitį, tačiau, jo teigimu, ne todėl, kad artėja nusikaltimų senaties terminai.

“Teisėjas kito kelio neturėjo, nes byla “sufabrikuota”, o dokumentai suklastoti. Aukščiausiasis Teismas įpareigojo pašalinti pažeidimus, tačiau tardyme tai nebuvo padaryta”, - kalbėjo verslininkas.

Anot jo, Kauno miesto apylinkės teismas neturėjo priimti pakartotinai sugrąžintos bylos: “Matyt, teisėjas iš pradžių neįsigilino į 40 tomų bylą ir tikėjosi nesklandumus pašalinti bylos nagrinėjimo eigoje. Tačiau jis greičiausiai pastebėjo, kad “sufabrikuota” labai didelė bylos dalis, tad jis vienas ištaisyti klaidų nebegalės”.

Kad byloje artėja senaties terminai, A.Stašaičiui, be abejo, žinoma, tačiau jis tikino niekada to nesiekęs.

“Stašaitis viešai teisme teigė, jog neleis tos bylos nutraukti dėl senaties. Užsirašykit ir žinokit. Tą esu užrašęs net ant nutarties. Jau buvo vienas bandymas nutraukti bylą kai kuriuose epizoduose dėl senaties, bet aš pasinaudojau savo teise ir to raštu atsisakiau. Neleisiu bylos nutraukti, kad paskui nebūtų kalbama, jog Stašaitis nusikaltimus padarė, o senatis jį išgelbėjo”, - dėstė verslininkas.

Jis akcentavo siekiantis visapusio bylos nagrinėjimo, kuris, “be abejo, įrodys, jog jokie nusikaltimai nebuvo padaryti”.

“Žinoma, mane išteisins, nes visa byla sufabrikuota. Nebus jokių milijonų. Tai tik tardytojų ir prokurorų noras, o aš neiššvaisčiau nė lito ir jokio nusikaltimo niekada nesu padaręs”, - įrodinėjo A.Stašaitis, kuris tokios nuomonės laikėsi per visą bylos teisminį nagrinėjimą.

Jeigu teismas priims išteisinamąjį nuosprendį, A.Stašaitis ketina dar kartą kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą. Anksčiau iš valstybės prisiteistus 108 tūkst. litų jis paprašė pervesti savo paties įsteigtai Lietuvos invalidų sporto draugijai, kuriai šią sumą padovanojo.

“Planuoju ir toliau ieškoti teisybės, nes antraip čia visi elgsis, kaip nori. Tai rodo ir J.Borisovo atvejis. 1990 metais prasidėjo puolimas prieš mane, o dabar - prieš J.Borisovą”, - sakė A.Stašaitis, neslėpdamas savo simpatijos dosniausiam Prezidento R.Pakso rėmėjui.

Žinomiausią Lietuvos “kapitalistą” Arvydą Stašaitį vis dažniau galima pamatyti verslininkų susitikimuose. Per pastarąjį mėnesį jo gyvenimo bei skandalingojo verslo istorijos aprašytos ne viename spaudos leidinyje.

Šiuo metu automobilių verslu užsiimantis kaunietis neslepia ambicingų ateities planų: “Siekiu, kad valdyčiau visą Lietuvos automobilių prekybos verslą”.