Daugėjant banko kortelių, prekybininkai turės taikytis prie besikeičiančių pirkėjų įpročių

Statistika liudija, kad banko mokėjimo korteles turi kone kiekvienas suaugęs mūsų šalies gyventojas. Tačiau atsiskaityti kortelėmis galima ne visur.

Bankininkai prognozuoja, jog netolimoje ateityje mokėjimo kortelių skaitytuvai bus įrengti visose prekybos ir paslaugų vietose, nes antraip verslininkai rizikuos prarasti dalį klientų.

Iniciatyva priklauso verslui

Banko kortelėmis galima atsiskaityti visuose didžiuosiuose Kauno prekybos centruose, tačiau mažesnėse net ir miesto centre įsikūrusiose parduotuvėse prekybininkai tik skėsteli rankomis pamatę pirkėjų tiesiamas mokėjimo korteles.

Pastarosiomis negalima atsiskaityti ir daugumoje Urmo bazės skyrių bei turguose, kur gyventojai turi mokėti tik grynaisiais.

Kauniečiai vis dažniau piktinasi dėl to, kad tenka sukti galvą, kur rasti bankomatą, o ir suradus jį dažnai tenka stovėti nemenkose eilėse.

“Hansabanko” Mokėjimo kortelių departamento direktorius Vitalijus Rancevas “Kauno dienai” teigė, jog galimybe atsiskaityti kortelėmis turi rūpintis patys verslininkai.

“Įsirengti mokėjimo kortelių skaitytuvus mes paprastai siūlome savo klientams, kurie svarsto pateiktas sąlygas ir vertina, ar jiems tai apsimoka. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau prekybininkų patys kreipiasi į bankus su tokiu prašymu”, - tvirtino “Hansabanko” atstovas.

Techninių problemų mažės

Bankininkai pripažįsta, kad smulkiesiems verslininkams ne visada finansiškai paranku įsirengti mokėjimo kortelių skaitytuvus, nors to ir pageidauja gyventojai, kurių vis daugiau gauna atlyginimus į mokėjimo korteles.

“Verslo atstovai pirmiausia skaičiuoja, ar jiems verta pasirūpinti tokia įranga. Šiuo metu verslininkai gali rinktis naujos kartos mokėjimo kortelių skaitytuvus, kurie įrengiami kartu su kasos aparatu. Toks sprendimas atsieis mažiau nei atskira dėžutė, skirta atsiskaityti kortelėmis”, - teigė “Hansabanko” Mokėjimo kortelių departamento vadovas, pridūrė, kad skaitytuvai ir su jais susijusi įranga Lietuvoje kainuoja dukart pigiau nei, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje.

Tarp privalumų, kad prekyboje kur kas parankiau naudoti ne grynuosius pinigus, bankininkai mini ne tik laiko sąnaudas bei patogumą, bet ir saugumo aspektus, nes nebereikia rūpintis pinigų saugojimu ir jų gabenimu į banką.

Vis dėlto pripažįstama, jog kartais atsiskaitant kortelėmis kyla techninių problemų, dėl kurių klientams tenka užgaišti prie kasų ilgiau nei mokant grynaisiais.

Bankų atstovai tvirtina, kad kasmet modernėjant komunikacijos tinklams, tokių problemų pasitaiko vis rečiau.

Vejamės estus

Šiuo metu bankai vis dar pasigenda pačių prekybininkų iniciatyvos, tačiau padėtis netrukus turėtų keistis. Tai rodo ir Vakarų Europos šalių patirtis, kur parduotuvėse apie 60 proc. pirkėjų atsiskaito mokėjimo kortelėmis, o Lietuvoje - vos 10 proc. Dabartinės tendencijos liudija, kad ateityje vis daugiau mūsų šalies piliečių kasdieniame gyvenime naudosis kortelėmis.

“Estijoje parduotuvėse kortelėmis atsiskaito tris kartus daugiau gyventojų nei Lietuvoje. Pas mus situacija irgi po truputį keičiasi ir formuojasi nauji pirkėjų įpročiai bei tradicijos. Tai tik laiko klausimas, kada lietuviai ims dažniau naudotis kortelėmis, o ne grynaisiais. Neabejoju, kad pirkėjai mieliau rinksis tokią parduotuvę, kur galima atsiskaityti kortelėmis. Prie tokių pokyčių teks derintis ir verslininkams, nenorintiems netekti klientų”, - tikino Vitalijus Rancevas.

Atsižvelgdamas į tokias prognozes, didžiausią 300 bankomatų tinklą Lietuvoje turintis “Hansabankas” neplanuoja plėsti šio tinklo. Tikimasi, jog klientai dažniau atsiskaitys mokėjimo kortelėmis, tad jiems rečiau prireiks grynųjų pinigų.

Anot V.Rancevo, per metus dar gali būti įrengta keletas bankomatų, tačiau jau šiuo metu net ir mažų miestelių gyventojai turi galimybę išsiimti grynuosius pinigus iš bankomatų.

“Žinoma, prie kai kurių bankomatų didžiuosiuose miestuose nusidriekia eilės, juos vos spėjame aptarnauti. Tačiau apskritai viso tinklo galimybės nėra išnaudotos. Bankomatai, per mėnesį vidutiniškai aptarnaujantys po 6-7 tūkst. gyventojų, galėtų aptarnauti dar daugiau klientų”, - tvirtino “Hansabanko” atstovas.

Didžiausi pokyčiai Lietuvoje

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo įrengta 1018 bankomatų, Latvijoje - 882, Estijoje - 782 bankomatai.

Tuo pačiu metu mūsų šalyje buvo išduota 2,788 mln. mokėjimo kortelių - 15 proc. daugiau nei prieš metus (2,428 mln.). Iš jų tiek Vilniaus bankas, tiek “Hansabankas” buvo išdavę po daugiau nei 900 tūkst. kortelių. Gerokai mažiau jų išdavė “Snoro” bei Nord/LB bankai.

Statistikos duomenimis, kortelėmis šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje buvo atsiskaitoma už 28 proc. daugiau lėšų nei tą patį laikotarpį pernai: šių metų pirmo ketvirčio kortelių apyvarta siekė 4,03 mln. litų, tuo pačiu laikotarpiu pernai - 3,16 mln. litų. Kortelių apyvarta per metus išaugo trečdaliu - nuo 11 mlrd. litų 2003-iaisiais iki beveik 15 mlrd. litų pernai.

Iki šiol Baltijos šalių banko kortelių rinka tebeauga, o didžiausi pokyčiai pastebimi Lietuvoje. Pagal vienam žmogui tenkančių kortelių skaičių Estija ir toliau išlieka Baltijos regiono lydere. Pernai beveik kiekvienas Estijos gyventojas turėjo kortelę - vienam estui vidutiniškai teko 0,97 banko kortelės. Latvijoje pernai šis rodiklis siekė 0,57, o Lietuvoje - 0,7.

Estija pirmauja ir pagal bankų kortelėmis atliktų transakcijų skaičių. 2004 metais Estijoje banko kortelėmis atlikta 114,25 mln. transakcijų. Lietuvoje ir Latvijoje šis rodiklis atitinkamai siekia 85 mln. ir 95 milijonus.