Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Aplinkosaugininkai perspėja apie didėjančią oro taršą
2004-06-05
Arūnas ANDRIUŠKEVIČIUS
Kaunas labiausiai kenčia nuo automobilių išmetamų teršalų ir atsigaunančios pramonės
Prieš keletą metų specialistai džiūgavo, kad antrajame Lietuvos mieste oro tarša sumažėjo. Tačiau praėjusių metų ekologinio monitoringo duomenys verčia susimąstyti - atmosferos tarša padidėjo 5 procentais. “Tai signalas miesto politikams, kurie jau dabar turėtų susimąstyti apie miesto ateitį”, - sakė viešosios įstaigos “Aplinkos kokybės tyrimai” vadovas Juozas Kameneckas.
Siūlo peržiūrėti transporto schemą
Specialistų apskaičiavimais, apie 80 procentų teršalų į orą išmeta automobiliai. Sudėtingiausia situacija Centre ir Dainavos mikrorajone. Ypač tai juntama Šv.Gertrūdos ir Draugystės gatvėse.
“Reikia nepamiršti, kad miesto Centras yra dauboje, todėl teršalai sunkiai išsisklaido. Dainavos mikrorajone atsirado traukos taškas - prekybos centrai “Maxima” ir “Senukai”. Transporto srautai padidėjo, todėl ir turime tokį rezultatą. Anksčiau džiaugėmės, kad sumažėjo pramoninių objektų tarša. Tačiau jau pastebime, kad pramonė atsigauna, todėl ateityje gali kilti papildomų rūpesčių”, - sakė J.Kameneckas.
Aplinkosaugininkai užsiminė, kad artimiausiu metu monitoringo rezultatai bus pateikti ir miesto Tarybos nariams.
“Siūlysime optimizuoti transporto sistemą. Atlikome savotiškus tyrimus, po kurių paaiškėjo, kad miesto Centre 50 procentų sumažinus mikroautobusų skaičių oro tarša sumažėtų 15 procentų. Žinoma, viskas priklausys nuo politikų”, - teigė viešosios įstaigos vadovas.
Informacija nuolat atnaujinama
Šiuo metu Kaune veikia trys automatizuoto monitoringo įrenginiai, kurių vertė 1,5 milijono litų. Šias lėšas skyrė PHARE programa. Visuomenės sveikatos centro ir VDU specialistai taip pat atlieka vandens, dirvožemio ir kitus taršos tyrimus.
“Nuo kitų metų ketiname įdiegti vieningą sistemą. Jau dabar visi norintieji internete gali pasižiūrėti, koks miesto atmosferos užterštumas. Ši informacija atnaujinama kas 15 minučių”, - tvirtino J.Kameneckas.
Jau trečius metus Kaune veikia automatizuota įranga. Specialistų teigimu, Lietuvai įstojus į ES, aplinkosauginiai reikalavimai dar padidėjo. “Mes ne tik atliekame matavimus, bet galime modeliuoti ir įvairias situacijas. Didžiausia Kauno problema - azoto oksidas ir dulkės. Ypač tai juntama šildymo sezono metu”, - sakė viešosios įstaigos vadovas.
Iš pramonės objektų miesto aplinkai labiausiai kenkia Kauno ir Petrašiūnų elektrinės. “Pastaroji yra ypač kenksminga”, - sakė specialistai.
Analizavo galimą “Akropolio” įtaką
Viešosios įstaigos “Aplinkos kokybės tyrimai” turima įranga leidžia modeliuoti ir ateities vizijas. Neseniai atliktas tyrimas, kokią įtaką aplinkai turės žadamas statyti prekybos ir pramogų centras “Akropolis”.
“Dvigubai padidinome automobilių srautą. Paaiškėjo, kad tokiu atveju oro tarša padidėtų 25 procentais, tačiau dar neperžengtų leistinos ribos”, - tikino J.Kameneckas.
Savivaldybės kuluaruose neseniai pasigirdo kalbų, kad šią įstaigą derėtų likviduoti. Būta svarstymų, kad įrangą galėtų prižiūrėti Savivaldybės darbuotojas. Kiti siūlė viską perduoti Aplinkos apsaugos agentūrai.
Šiuo metu viešojoje įstaigoje dirba 3 darbuotojai. Jos išlaikymas per metus kainuoja apie 100 tūkstančių litų.
“Tačiau galime paanalizuoti Vilniaus situaciją. Jie perdavė savo turėtą įrangą, o dabar perka monitoringo duomenis. Kasmet išleidžiama kur kas didesnė suma. Be to, svarbu ir operatyvumas. Kauno savivaldybė dabar gali akimirksniu gauti visus reikiamus duomenis”, - teigė J.Kameneckas.
