Eina žydas keliu. Sutinka lietuvį.

- Klausyk, - Raimondas pasakojo išraiškingu tonu, keisdamas intonaciją ir mėgdžiodamas žydų akcentą. - Gal turi paskolinti 10 litų?

- Ne, - atsako lietuvis. - Turiu tik 5 litus.

- Gerai, užteks penkių, - sako jam žydas. - Penkis liksi skolingas.

Haremas. Vakaras. Šeichas pasilenkia prie vienos žmonos ir kužda į ausį:

- Tavo akys nuostabios kaip spindinčios žvaigždės nakties tamsoje, tavo lūpos - kaip granatų vaisius, tavo krūtys - kaip prinokę persikai... Perduok kitai...

Kaunas. Savanorių prospektas. Daug šviesoforų. Važiuoja naujasis lietuvis su nauju visureigiu. Sustoja prie šviesoforo. Staiga bakst - kažkas nestipriai atsitrenkė į jo visureigį.

Naujasis lietuvis pažiūri per veidrodėlį - “Moskvičius”. Tingiai mostelėjo ranka ir važiuoja tolyn. Kitas šviesoforas. Vėl bakstelėjimas. Naujasis lietuvis pažvelgia per veidrodėlį: vėl tas pats “Moskvičius”. Naujasis lietuvis beveik užpyko. Tačiau vėl tingi išlipti. Trečia sankryža, vėl šviesoforas, vėl reikia sustoti. Bakst - vėl smūgis. Šį kartą pažiūrėjęs per veidrodėlį ir pamatęs vėl tą patį “Moskvičių”, naujasis lietuvis susinervina ir išlipa iš visureigio.

- Nemuškite manęs, tik nemuškite! - išsigandęs sako naujajam lietuviui “Moskvičiaus” vairuotojas - senukas.

- Gerai, nemušiu, - atlyžo vyras. - Tu tik man atsakyk, kaip tu stabdai, kai kelyje manęs nėra?!

Papasakojo Raimondas ŠILANSKAS