Kur leidžiate vasaros atostogas?
Savaitės apklausa:
0
Amerikos žydus supykdė buvusio kauniečio paskaitos
2006-12-16
Dainoras LUKAS
Disidento pasakojimai apie komunizmą Rusijoje paskatino susiburti su antisemitizmu kovojančią grupę
JAV Oregono universitete buvusiam disidentui Valdui Anelauskui pradėjus skaityti paskaitas apie sionizmą ir žydus, kilo neregėtas triukšmas. Lietuvis buvo apkaltintas antisemitizmu, neapykantos kurstymu, tačiau universitetas leido toliau tęsti paskaitas. V.Anelauskas mano, kad sujudimas kilo dėl to, kad Amerikoje iki šiol žydų tema yra didžiulis tabu.
Pavadino profesionaliomis aukomis
V.Anelausko paskaitos spaudoje pasmerktos kaip antisemitinės ir skatinančios neapykantą. “Žydai niekada dėl nieko neatsiprašo. Jie yra profesionalios aukos”, - kalbėjo V.Anelauskas vienoje paskaitų. Tokie viešumoje ištarti žodžiai turbūt sulauktų dėmesio daugelyje pasaulio valstybių. Ramiame universitetiniame Judžino mieste susikūrė netgi grupė “Anti Hate Task Force”, kurios nariai pasisakė už tokių paskaitų nutraukimą. Į šios grupės veiklą jau įsijungė 500 žmonių, daugiausia žydų.
“Neneigiu, kad holokaustas buvo, tai yra istorinis faktas. Tačiau dėl kai kurių priežasčių, jei kalbi apie holokaustą, gali turėti didelių problemų. Žydai diktuoja, ką tu gali pasakyti, ko negali sakyti”, - sakė lietuvis žurnalistams.
V.Anelauskas sakė, kad JAV bendruomenė didžiuojasi savo įvairove ir daugiakultūriškumu, todėl jis nesupranta, kodėl žmonės nėra tolerantiški jo nuomonei. “Galiu pasakyti kvailų dalykų, bet ar dėl to mane uždarysite į kalėjimą? Laisvoje visuomenėje neturi būti jokių tabu”, - kalbėjo lietuvis.
Tuo tarpu su neapykanta kovojančios grupės nariai sako nesiekią cenzūruoti V.Anelausko, tačiau klausosi jo, kad galėtų įspėti apie prievartą ir išvengti galimo neonacių organizacijų kūrimosi bendruomenėje.
“Mano paskaitos - ne tiek apie žydų istoriją Rusijoje, kiek apie žydų vaidmenį komunizme. Būtent dėl to jie taip ir sujudo, nes aš jų pačių nusikaltimus atskleidžiu”, - “Kauno dienai” sakė V.Anelauskas, kuris pats save vadina nacionalistu ir separatistu.
Amerikoje - didelis tabu
Jo paskaitų serija Oregono universitete prasidėjo gegužės mėnesį, o nuo to laiko miestas ūžia lyg bičių avilys. “Žydai susibūrė į vietinės reikšmės “KGB” ir įnirtingai bando mano paskaitas uždrausti. Tačiau universitetas visgi gina žodžio laisvę ir todėl leidžia jas tęsti”, - sakė V.Anelauskas.
Anot jo, paskaitose jis kalba apie žydų istoriją Rusijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Lietuvoje. “Jose nėra propagandos. Vien tik faktai, surinkti iš knygų, kurių dauguma parašytos žydų”, - teigė pašnekovas.
“Dėl mano “antisemitinių” paskaitų miesto dienraštyje pasipylė skaitytojų laiškai, kurie labai primena tuos laikus, kai kadaise Tarybų Sąjungoje “pasipiktinę darbininkų ir valstiečių atstovai” smerkdavo Aleksandrą Solženyciną rašydami, kad nors jo knygų ir neskaitė, tačiau žino, kad jis yra šmeižikas ir melagis... Čia irgi viskas labai panašiai. Ypač, kai kas nors išdrįsta paliesti tokius supertabu kaip žydų holokaustas ir jų istorija”, - “Kauno dienai” sakė V.Anelauskas.
Renka pinigus skelbimui apie lietuvį
Miesto dienraštis “The Register Guard” toliau spausdina straipsnius apie V.Anelausko paskaitas. Laikraštyje skelbiama, kad “Anti Hate Task Force” surinko 1300 dolerių, už kuriuos išspausdins savo poziciją visame laikraščio puslapyje. “Dabar Kalėdų metas. Jie geriau galėtų rinkti pinigus vargšų vaikams”, - laikraštyje replikavo V.Anelauskas.
Lietuvį palaiko buvęs universiteto profesorius 91 metų Orvalas Eteris, kuris sakė, kad bendruomenė išlaikė testą. “Niekas nebandė V.Anelausko nutildyti paskaitų metu, niekas netrukdė jam patekti į auditoriją”, - sakė jis. Profesorius pasakoja dar 1990 metais sutikęs buvusį Lietuvos disidentą ir jį pakvietęs skaityti paskaitų į universiteto forumą. Jis pridūrė, kad nevisiškai sutinka su tuo, ką kalba V.Anelauskas.
Šeima nukentėjo nuo žydų
JAV spauda rašė, kad V.Anelausko tėvas beveik 10 metų praleido kalėjime, šeima nukentėjo nuo žydų. “Mano šeima tikrai nuo komunistų žydų nukentėjo. Seneliai nepriklausomoje Lietuvoje buvo gana turtingi, o paskui dėl žydų kaltės viską prarado 1940 metais, buvo ištremti į Sibirą, kur prie Baikalo praleido beveik 20 metų. Kai mano tėvas buvo areštuotas, Minsko KGB kalėjime jį daugiausia tardė ir žiauriai kankino žydas leitenantas Kovšas. Paskui jį nuteisė mirties bausme. Visi trys teisėjai irgi buvo žydai. Mirties bausmė buvo pakeista 25 metais lagerio, iš kurių beveik dešimt atsėdėjo. Tėvas pasakojo sovietiniame GUL-age matęs daug žydų, jie ir ten užimdavo vadovaujančius postus, buvo brutalūs”, - teigė V.Anelauskas.
“Paskaitose minėjau A.Solženycino knygą apie GUL-agą. Joje yra visų GUl-ago įkūrėjų nuotraukos, viename puslapyje specialiai kartu sudėti žydai Frenkelis, Bermanas, Rapoportas, Solcas, Koganas, Jagoda. Būtent tokią “politiškai nekorektišką” istoriją aš ir pasakoju per savo paskaitas. Pasakojau apie tai, kaip žydai bolševikai Rusijoje įvykdė revoliuciją, apie dirbtinį badą Ukrainoje. Tokių dalykų čia niekas per televizorių nerodo, o ir knygų anglų kalba apie tai, kas vyko Lenino, Trockio ir Stalino laikais, beveik nėra. Taip pat pasakojau apie komunistų partijos žydų vaidmenį Lietuvoje”, - sakė V.Anelauskas.
Dirbo ir SSRS “demokratintoju”
Buvęs kaunietis Amerikoje gyvena beveik 20 metų. Per šį laiką 1960 metais Lietuvoje gimęs vyras smarkiai pakeitė savo nuomonę apie šią šalį. “Supratau, kodėl dabar pasaulis yra toks, koks yra. Iš pradžių dirbau radijo “Svoboda” žurnalistu. Rašydavau rusakalbių emigrantų laikraščiams, bendradarbiavau su visokiausiom nevyriausybinėmis Amerikos organizacijomis, kurios nėrėsi iš kailio, kad Sovietų Sąjungoje būtų įvesta demokratija. Bet SSRS sugriuvo, demokratijos ten atsirado daugiau negu duonos. Visi “demokratintojai” ir “vaduotojai” iškart tapo nereikalingi. Niekas daugiau nedavė pinigų ir tokios kontoros užsidarė”, - pasakojo V.Anelauskas.
Tada jis pradėjo rašyti angliškai, įsijungė į vietinės reikšmės politinius ir kitokius judėjimus. “Buvau net Žaliųjų partijos nariu, netgi į miesto tarybą norėjo išrinkti. Parašiau didelę knygą apie Ameriką, kuri turėjo pasisekimą. Iki šiol ji tebeparduodama, nors iš tiesų ji jau pasenusi”, - pasakojo lietuvis.
Įtaka komunizmui sunkiai paneigiama
Istorikė Nijolė Maslauskienė, tyrusi Lietuvos komunistų partijos tautinę sudėtį ir tautinių mažumų vaidmenį joje, teigia, kad žydų įtaka buvo nemaža.
Anot jos, Vokietijos okupacijos ir nacionalsocialistų rasių doktrinos įgyvendinimo pavojus paskatino Lietuvos žydus šlietis prie Sovietų Sąjungos ir Komunistų partijos. “Žydai sudarė pusę, rusai maždaug ketvirtadalį komunistų, kurie įstojo į LKP nuo 1939 metų spalio iki 1940 metų birželio mėnesio. Lietuvos okupacijos išvakarėse LKP buvo maždaug 1600 komunistų, lietuviai sudarė 54,5 proc., žydai - beveik 31 proc., rusai - 14 proc. komunistų. SSRS okupavus Lietuvą, LKP žydų padaugėjo iki 36 proc., Kaune - net iki 76 proc. Tačiau netrukus LKP atvėrė duris į partiją lietuviams ir pradėjo nedarbininkiškų sluoksnių atstovų, pirmiausia žydų, išstūmimą iš jos. Dėl to LKP šiek tiek sulietuvėjo, o žydų komunistų sumažėjo daugiau negu 2, Kaune - beveik 2,5 karto”, - sakė istorikė.
Anot jos, istorikai, rašantis apie tautinių grupių įtaką komunistų partijoje ir sovietų režimo struktūrose, skiria du aspektus: statistinį (tautinės grupės atstovų skaičius) ir politinį (reali politinė įtaka).
“Statistiškai žydai niekada nedominavo nei Rusijos, nei Lietuvos komunistų partijose, tačiau tam tikrais istorijos laikotarpiais jie turėjo realius valdžios svertus. LKP vadovybėje nebuvo daug žydų, tačiau antrasis sekretorius I.Meskupas ir kadrų skyriaus vedėjas Ch.Aizenas buvo žydai. To pakako, kad žydai būtų stipriai proteguojami”, - teigė istorikė.
Iš valdžios išstūmė Stalinas
Pasak jos, žydai turėjo didelę įtaką Rusijoje iki Stalino įsigalėjimo valdžioje. “Po Lenino mirties Stalinui ėmus kovoti dėl absoliučios valdžios, iš jos imta šalinti senąją Lenino gvardiją, kurioje dominavo žydų tautybės bolševikų lyderiai. Dėl Stalino vykdyto žydų išstūmimo, jų įtaka buvo stipriai pakirsta ir visose režimo struktūrose ėmė vyrauti rusai. Tačiau nemažai žydų sugebėjo išlikti vadovaujančiuose postuose. Išliko tie, kurie prisitaikė ir pakluso Stalino kultui, neturėjo moralinių skrupulų išduoti kolegas”, - aiškino N.Maslauskienė.
Anot jos, nėra aiškaus atsakymo, kodėl komunistiniame judėjime buvo tiek daug žydų. “Pats Leninas rašė, kad jų yra neproporcingai daug, palyginti su šalies gyventojų skaičiumi. Niekur neradau įtikinamo paaiškinimo, kodėl taip buvo. Kai kur tai bandoma susieti su žydų mentalitetu, pasaulėjauta ir visuomenine politine diferenciacija. Leninas laikėsi minties, kad į komunistinį judėjimą įsijungė ta žydų dalis, kuri nesijautė saugi, gerai įsitvirtinusi visuomeniniame politiniame gyvenime. Pats Leninas nebuvo nei žydas (nors istorikai atsargiai užsimena apie jo motinos žydišką kilmę), nei antisemitas, nei prosemitas”, - pažymėjo istorikė.
Ar teisinga sakyti, kad trėmimams ir represijoms vadovavo žydai? “Jie represinėse struktūrose toli gražu nedominavo. Vadovybėje buvo daugiausia rusų, žydai - po jų”, - teigė N.Maslauskienė.
