Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
10 tūkstančių kilometrų tarp Sacharos ir Atlanto
2007-01-27
Darius SĖLENIS
Ilgiau nei mėnesį trukusioje egzotiškoje kelionėje lietuviai pateko į smėlio audrą, maurams mokėjo baudas, aplankė iš kosmoso save kildinančią dogonų gentį, išbandė snieglentes ir pažadėjo surengti draugiškas futbolo rungtynes
“Tai buvo labai ilgas, nuostabus, ilgiau nei mėnesį trukęs nuotykis”, - vieningai kalbėjo neseniai iš įspūdingos kelionės grįžusi grupė lietuvių.
Senais “Mercedes” ir visureigiais keliavę vilniečiai bei kauniečiai, įveikę daugiau nei 10 tūkstančių kilometrų per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, Maroką, Mauritaniją, Malį, šią savaitę grįžo namo.
Tarp keliauninkų buvo ir pramogų versle žinomi asmenys: Martynas Starkus, Vytaras Radzevičius, vėliau Mauritanijoje prie jų prisijungęs Malyje gimęs “Skamp” narys - Viktoras Diavara.
Automobilių pardavėjams aukso laikai baigėsi
“Baimės nejuntame, tikimės ekstremalių, bet gerų įspūdžių”, - prieš kelionę “Kauno dienai” prisipažino vienas grupės vedlių, “VRS grupės” montažo režisierius 39 metų Jonas Juozapaitis, kuris praėjusiais metais su kolega sėkmingai dalyvavo alternatyviame ralyje Paryžius-Dakaras ir iš numatyto maršruto nebuvo lankęsis tik Malyje.
Prieš pat kelionę vedliu Malyje buvęs ir tėvus aplankęs Viktoras Diavara sugebėjo įveikti prieš išvyką iškilusius rūpesčius ir prie draugų prisijungė vėliau. Tiesa, į Mauritaniją vietos oro uosto muitininkai ilgai nenorėjo įleisti jo draugės Živilės Slivinskaitės - reikalavo vizos, nors Europos Sąjungos piliečiams šio dokumento nereikia. Ir tik gavę 60 eurų maurai sutiko merginą įleisti į egzotišką šalį.
“Kelionės pabaigoje visi automobilius pardavėme, tačiau aukso laikai, kaip buvo prieš dvejus-trejus metus, baigėsi, - šyptelėjo J.Juozapaitis. - Užuodę pelną prekeiviai maliečiams atvaro daug automobilių, todėl jų kainos smarkiai kritusios ir neuždirbsi kelis ar net dešimt kartų daugiau.”
Seniausiu automobiliu, 1980 metų gamybos “Mercedes Benz 123”, vadinamu “agurku”, važiavo J.Juozapaitis su žmona Jolita Ruzgyte, antruoju - pramogų pasaulio vyrai, trečiuoju - Silvestras Dobroslavskis su žmona Joana bei draugu Gyčiu Tučka. Šiek tiek kitokiu maršrutu, su tralu atsivežę tris visureigius, keliavo kita grupė lietuvių.
Užstrigo prie vandenyno
“Europa egzotika nublanko įvažiavus į Maroką, Marokas - į Mauritaniją, Mauritanija - į Malį, o Malis - įvažiavus į šioje valstybėje esančią keistųjų dogonų teritoriją. Ten nublanko viskas”, - šyptelėjo J.Juozapaitis.
Visose šalyse lietuvius “persekiojo” gundytojai: Maroke - narkotikais, Afrikoje - ir narkotikais, ir moterimis. Tačiau tam lietuviai nepasidavė, nors daugelis vyrų pripažino, kad maurės - dailios moterys.
Montažo režisierius džiaugėsi, kad grupei pavyko nuvažiuoti 95 procentus numatyto maršruto ir sąlyginai įveikti beveik visą ralio kelią. Tuo metu vyko ne tik garsusis ralis Paryžius-Dakaras, bet tuo pačiu maršrutu - alternatyvusis.
Daugiausiai problemų kėlė senos mašinos: iš pradžių lūžti pusiau pradėjo surūdijęs J.Juozapaičio “agurkas”. Į savotiškus spąstus keliauninkai pateko Maroke, kai pamatę vandenyno pakrante važiuojantį visureigį nutarė išbandyti ir savo mašinas.
“Kai nuvažiavome prie vandens, po to stūmėme ir iki vėlyvos nakties kasėme užstrigusius smėlyje automobilius, - neprofesionalius sprendimus prisiminė Jonas. - Ten labai lengvai gali apsigauti. Įspūdingi buvo ir naktiniai važiavimai kalnuose, kai reikėdavo aplenkti siauru kalnų keliuku lėtai važiuojančius didelius automobilius.”
Aplink vien tik avys
Jonas stebėjosi, kai du milijonus gyventojų turinčioje Malio sostinėje Bamake kartą siauroje gatvėje prasilenkė su senais pažįstamais, kurie važiavo į priešingą pusę.
“Čiupau raciją - čia jūs?!” - negalėjo patikėti J.Juozapaitis, kurį tuoj pat sustabdė policija, nes Malyje negalima mašinoje kalbėti ne tik telefonu, bet ir racija. Susitikimas su senais draugais kainavo 50 litų.
Maroke sutikę Naujuosius žygeiviai buvo ir islamo Naujųjų metų liudininkais. Pataikę į patį šventės įkarštį keliauninkai negalėjo pravažiuoti: aplink zujo žmonės ir nešiojo avinus.
“Aplink - šimtai avinų: juos nešė, pjaustė dalimis, gyvus, negyvus, - šypsojosi režisierius. - Maroke Atlaso kalnuose slidinėjome snieglentėmis, apsilankėme ne marokiečių stiliaus mieste, kuriame yra angliškas universitetas, pamatėme kelių hektarų plotą, kuriame auga ąžuolynas, argano aliejaus gaminimo procesą ir nuo medžių šakų riešutus ėdančias ožkas.”
Veidus dengė respiratoriai
Laimė, traumų lietuviai nepatyrė. Tačiau daug vargo, ypač vienas ekipažas, su mašinomis: radiatorius teko keisti beveik kiekviename mieste. Ne vieną kartą policininkams maurams bei maliečiams teko mokėti nedideles baudas bei kyšius.
“Ir baisu, ir įdomu buvo, kai pirmą kartą gyvenime patekome į Sacharos smėlio audrą, - pripažino Jonas, kuris, kaip ir kiti keliauninkai, nuolat girdėjo vaikų žodžius “kadu, kadu - dovanų, dovanų”. - Veidus dengėme respiratoriais ir negalėjome į lauką iškišti nosies. Kraupu ir gražu!”
“Vienas įspūdingiausių vaizdų - Mauritanijoje: per kelis metrus, vienoje pusėje, Atlanto vandenyno pakrantė, kitoje - dykumos platybė, o po ratais sprunkantys šimtai krabų”, - vis dar švytėjo po kelionės V.Radzevičius.
Kartą, pasak Vytaro, jie vos neįsirėžė į naktyje ant kelio be šviesų paliktą sunkvežimį, taip pat vieną tokią mašiną matė sudegusią. Taisydami automobilius maurai kartais prikrėsdavo pokštų, kad po to neveikdavo kitkas: spidometras nerodydavo greičio ar “streikuodavo” degalų skalė.
Keistas vaizdas pasitikdavo atvykus į naujintelaitę, šiuolaikinę degalinę: čiaupas aptrauktas polietilenu - juo niekas nesinaudoja, nes ten, kur yra galimybė neeikvoti elektros, viskas daroma rankomis: tam yra parengta žarna ir čia pat stovi benziną įpilantis vaikinukas.
Šokis kas 60 metų
“Mauritanijoje nebuvo draugiški policininkai, tad kartais tekdavo slėpti vaizdo kameras, - dokumentinį kelių serijų filmą apie kelionę rengiantis M.Starkus prisipažino, kad dar “negrįžo” iš kelionės. - Keliose vietose vos išsisukome, nes neleido filmuoti nei gatvėje, nei turguje. Šokiravo skurdas, žavėjo daugelio sunkiai gyvenančių žmonių paprastumas. Jiems nereikia žaidimo konsolių, jie gyvena draugiškai, vaikšto vienas pas kitą į svečius, sėdi ir kalbasi gatvėse, džiaugiasi gyvenimu.”
“Malis - spalvingas: krokodilai Nigeryje, dideli driežai ir gyviai, pasipuošusios, nors ir sunkiai dirbančios laukuose moterys, šokiai, muzika, dar keturias žmonas turintys vyrai ir žinoma, dogonai”, - tik prieš 40 metų pasauliui atsivėrę ir save iš Sirijaus planetos kildinantys žmonės padarė didelį įspūdį visiems keliauninkams.
“Vaizdus su keistais nameliais ir minimaliai su turistais bendraujančiais dogonais vadinome “žvaigždžių karais”, - šyptelėjo M.Starkus.
“Sunkiai paaiškinami kosminiai piešiniai, tikslios astronominės žinios, - pasakojo V.Diavara, kuris dogonus kartą buvo matęs, kai jam tebuvo 7-8 metai. - Kažkada ant aukšto kalno, keistose trobelėse, gyveno pigmėjai - net sunku pasakyti, kaip jie ten apsigyveno, nes į kalną galima įlipti tik su šiuolaikine profesionalia įranga.”
Dievybėmis tikintys ir kas 60 metų, minučių tikslumu, keistą šokį atliekantys dogonai, kaip vėliau tai atskleidė 20 metų pas juos gyvenęs prancūzų mokslininkas, nuolat rodydavo į Sirijaus planetą.
“Mokslininkai niekaip negali paaiškinti, kaip jie žino, kad būtent tą akimirką, sušokus šokį, ryškiausiai matoma ši planeta, o šiai jų tradicijai - šimtai metų, - aiškino Viktoras. - Įspūdis pritrenkiantis: žiūri ir nesuvoki, kas tai? Viskas tarsi pasakų “legolendas”.
Lankėsi ir Malio žvaigždės koncerte
Keliauninkai apsilankė ir susipažino su šiuolaikiškų pažiūrų Viktoro tėčiu - žinomu Malio rašytoju, kelias dienas gyveno Viktoro šeimos namuose.
“Viktoras pakvietė ir į dideliame lauko klube vykusio garsiausio vietos atlikėjo koncertą, kurį stebėjo daugiau nei tūkstantis linksmai nusiteikusių, atsipalaidavusių maliečių bei ten gyvenančių ar dirbančių prancūzų, - pasakojo Martynas. - Pavyko pakalbėti su tuo atlikėju. Paaiškėjo, kad jis kažkada buvo Viktoro mamos studentas. Jie apsikeitė su Viktoru adresais ir žada bendrauti.”
“Skamp” narys prisipažino, kad įspūdžiai dar “nesusigulėjo”: pusryčiai švintant ir intensyvi kelionė. Vandenynas ir smėlynai, žmonės ir gamta. Ir, deja, nuolatinis baudų mokėjimas policininkams.
“Laimė, nekart padėjo, kad aš kilęs iš Malio, teko kalbėti gimtąja kalba ir “burti”, jog draugai iš Europos atvyko pažiūrėti Malio”, - šypsojosi Viktoras.
Ar kada nors lietuviai grįš atgal, į Afriką? Futbolo ten taip ir nežaidę dideli šios sporto šakos gerbėjai Vytaras ir Martynas šyptelėję prisipažino, kad norėtų pažiūrėti vasario pradžioje vyksiančias draugiškas Lietuvos ir Malio nacionalinių komandų rungtynes.
Tačiau egzotiškesnis kitas lietuvių sumanymas: metų pabaigoje Vytaras ir Viktoras nusprendė organizuoti draugiškas futbolo rungtynes tarp mūsų šalies šou žvaigždžių futbolo komandos “Prelegentai” ir Malio pramogų bei meno pasaulio atstovų rinktinės. Pirmasis susitikimas turėtų vykti Malyje.
