Teismas iš naujo nagrinės L.Simučio ieškinį Rusijai
Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Kauno apygardos teismo liepos 3 dienos nutartį ir perdavė jam iš naujo nagrinėti klausimą dėl Nepriklausomybės akto signataro Liudviko Simučio ieškinio Rusijos Federacijai priėmimo.
Signataras teismo prašo priteisti iš Rusijos Federacijos neteisėtomis TSRS valdžios organų represijomis jo ir jo tėvo atžvilgiu padarytą žalą. Ieškovo tėvas buvo nužudytas Rainiuose, pats signataras - neteisėtai nuteistas, jo turtas konfiskuotas, pilietinės teisės atimtos, jis buvo išvežtas į Rusiją.
Patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina 400 tūkst. eurų.
Apeliacinio teismo nuomone, Kauno apygardos teismas neteisingai aiškino valstybės imuniteto taikymą ieškinio priėmimo stadijoje.
„Valstybės imunitetas reiškia ne imunitetą nuo ieškinio pareiškimo, o imunitetą nuo užsienio valstybės teismų jurisdikcijos. Todėl šis klausimas turi būti iš naujo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, kuris turės nustatyti pareikšto ieškinio atitiktį Civilinio proceso kodekso reikalavimams. Tik iškėlus bylą įvertinti, ar ieškovo reikalavimas kilęs iš privatinės ar viešosios teisės reguliuojamų santykių, bus galima spręsti tolimesnės teisminio proceso eigos klausimus", - teigia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko padėjėja Kristina Petrošienė.
Kauno apygardos teismas ieškinį buvo atsisakęs priimti dėl Rusijos Federacijos turimo valstybės imuniteto nuo kitos valstybės teismų jurisdikcijos.
Liudvikas Simutis pasakoja, kad 1955 metais čekistai jį suėmė už dalyvavimą Lietuvos laisvės kovos sąjūdyje ir nuteisė sušaudyti. Maskva nuosprendį pakeitė į 25 metus nelaisvės. Kalėti teko iki 1977 metų.
L.Simutis apdovanotas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos žymeniu „Už Lietuvą", jis yra Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius.
Liudvikas Simutis Šančių apygardoje 1990 metais buvo išrinktas į Seimą, dirbo jame 2 metus.