Euro karštinė Kauno neapėmė


2009-03-09
Rūta Stankevičiūtė
Euro karštinė Kauno neapėmė

Šiuo metu visų bankų filialuose ramu - eurų perkama ne daugiau nei įprastai. Šiek tiek euro paklausa buvo padidėjusi savaitgalį, tačiau šios ir kitų užsienio valiutų kauniečiai pirko kur kas mažiau nei Vilniaus gyventojai.

Bankų atstovai sutaria: euro karštinė Kauno neapėmė, visuose bankų filialuose litus į eurus keičia beveik tiek pat klientų kiek įprastai. Kai kurių bankų filialuose užsienio valiutų paklausa savaitgalį buvo didesnė - valiutos keitimo sandorių skaičius padidėjo iki dviejų kartų.

„Į paniką kauniečiai nepuolė, nes yra išprusę žmonės, - sakė banko „Nordea“ atstovas ryšiams su visuomene Vaidotas Cucėnas. - Kituose miestuose užsienio valiutų parduota taip pat tiek pat kiek įprastai. Eurų savaitgalį daugiau parduota tik sostinėje“.

DNB Nord banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas antrino, kad kauniečiai provokacijoms nepasidavė ir, priešingai nei Vilniaus gyventojai, litų keisti į eurus savaitgalį neskubėjo. Užsienio valiutų atsargų savaitgalį užteko visuose banko filialuose.

„Viename skyriuje pritrūkome eurų, bet klientai nepatogumų nepatyrė, nes greta veikė kitas banko skyrius“, - pasakojo A.Vilkancas ir pridūrė, kad šį savaitgalį Kaune eurų parduoda iki dviejų kartų daugiau nei įprastai.

SEB banko filialuose Kaune savaitgalį eurų parduota tiek pat kiek bet kurį kitą savaitgalį, tačiau Vilniuje šios valiutos paklausa šeštadienį ir sekmadienį padidėjo iki dešimties kartų.

Kas sukėlė eurokarštinę sostinėje kol kas nėra žinoma. Manoma, kad tam įtakos galėjo turėti pasklidusios trumposios SMS žinutės su raginimu keisti litus į eurus ir kitas valiutas, nes pirmadienį bus devalvuotas litas.

Nerimą sukėlė ir praėjusį ketvirtadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko per spaudos konferenciją pateikta informacija, kad keičiant litą eurais jo kursas bus pakeistas.

Dabar politikas teigia, kad kovo 5 d. įvykusioje spaudos konferencijoje, kalbėdamas apie spekuliacijas lito devalvavimo klausimu, jis norėjo pasakyti, jog lito devalvacijai nėra jokio realaus pagrindo ir būtinybės.

Lito ir euro santykį garantuoja Lito patikimumo įstatymas. Jo aštuntajame straipsnyje nustatyti lito stabilumo saugikliai ir garantijos.