Pastarąjį dešimtmetį įmonėse atsirado daugiau tvarkos, aiškumo, bet padaugėjo ir papildomų darbų

Jeigu reikėtų sudaryti XXI a. specialisto portretą, kokie būtų pagrindiniai jo bruožai ir kuo jie skirtųsi nuo praėjusio amžiaus darbuotojų? „Karjera“ domėjosi, kaip keitėsi darbuotojų vaidmenys Lietuvos organizacijose, kokių naujų pareigybių atsirado per pastarąjį dešimtmetį.

Kompanijos siekia aiškumo

Didesnė atsakomybė ir daugiau vaidmenų yra minimi kaip vieni pagrindinių šių laikų specialistų ypatumų.
Tačiau tai nereiškia, kad įmonėse „visi pradėjo daryti viską“. Atvirkščiai – Organizacijų vystymo centro vyr. konsultanto Tado Žibūdos teigimu, pastarąjį dešimtmetį, plečiantis verslui Lietuvoje, vyko ir iki šiol yra tikslinamos funkcijos ir pareigybės. Siekiama kuo aiškiau apibrėžti, kas ką atlieka, už ką yra atsakingas.
„Tai galima vadinti gerosios biurokratijos augimu, nes toks pareigų formalizavimas paprastai yra reikalingas ir atneša naudos. Lieka mažiau besidubliuojančių „niekieno“ funkcijų, pasitaiko mažiau klaidų dėl nesusipratimų, darbuotojams tampa aiškiau, kas yra gerai atliktas darbas“, – teigė T.Žibūda.

Padaugėjo atsakomybės

Augant verslui keitėsi darbuotojų funkcijos, daugėjo pareigų. „Omnitel“ personalo skyriaus vadovė Inga Rinkevičienė pabrėžė, kad kur kas ryškesnė tendencija yra ne nauji pareigų pavadinimai, bet naujos funkcijos, priskiriamos senoms pareigoms.
„Po įprastais ir seniai egzistuojančiais pareigų pavadinimais atsiranda daugiau vaidmenų. Pavyzdžiui, projektų vadovas. Per penkerius metus labai smarkiai pasikeitė jo vaidmuo ir svarba kompanijoje. Arba buhalteris – dabar jis atlieka ir kontrolės funkciją, ir atsiskaito akcininkams“, – sakė I.Rinkevičienė.

Personalo specialistai užaugo

Pašnekovai pabrėžė, kad labiausiai pastebima už personalą atsakingų darbuotojų funkcijų plėtra.
„Imama suvokti, kad personalo valdymas yra daugiau, nei parašyti priėmimo į darbą ar atleidimo raštą ir apskaičiuoti kolektyvo algas“, – sakė personalo atrankos bendrovės „Talentor Lietuva“ atrankų grupės vadovė Vilija Slavickienė.
Anot T.Žibūdos, personalo valdymas didesnėse įmonėse pradėtas suvokti kaip strategiškai svarbi sritis.
„Personalo specialistai dabar kuria ir diegia įvairias kompanijos valdymo sistemas, rūpinasi organizacijos plėtra ar vidaus kultūros formavimu“, – kalbėjo T.Žibūda.

Kokybės inspektoriai

Kita ryški tendencija, kurią išskiria specialistai, – proceso vadovų ir proceso šeimininkų pareigybių atsiradimas ir stiprėjimas.
„Darbuotojai, einantys tokias pareigas, paprastai neturi pavaldinių, tačiau prižiūri konkretų verslo procesą, pavyzdžiui, klientų aptarnavimo, kokybės užtikrinimo ar broko prevencijos“, – sakė T.Žibūda.
Kita vertus, ne kiekviena įmonė gali sau tą leisti. V.Slavickienės nuomone, bendrovėms labiau reikia ne tokių pareigybių, o paslaugų iš specializuotų įmonių.
„Mažesnėms nei 100 darbuotojų įmonėms tai neapsimoka, todėl dažniausiai samdomas žmogus ar įmonė iš šalies, o šiems baigus darbą, toliau tuos procesus gali prižiūrėti bet kurių skyrių vadovai“, – sakė V.Slavickienė.
Anot T.Žibūdos, procesų valdymas dažniausiai susijęs su kokybe, todėl pastaraisiais metais šių specialistų poreikis irgi didėjo.
„Tai paskatino ISO standartų populiarėjimas. Vienose įmonėse atsirado kokybės vadybininkas, kitose kokybės – valdymo skyrius“, – teigė jis.

Šalia tiesioginio darbo

Organizacijų vystymo centro vyr. konsultantas pažymėjo, kad įmonėse atsiranda daugiau įvairiausių vaidmenų – funkcijų, kurias, be savo tiesioginių pareigų, darbuotojas atlieka tam tikrą laikotarpį.
„Ši tendencija pastebimiausia kompanijose, kurios vykdo projektus – dažnai paskiriamas projekto vadovas, komandos nariai, jiems nustatomos funkcijos bei atsakomybė vykdant projektą. Tačiau papildomų funkcijų darbuotojams priskiriama ir mažose įmonėse, kuriose neapsimoka turėti personalo valdovo ar atskiro žmogaus, pavyzdžiui, interneto puslapiui atnaujinti“, – kalbėjo T.Žibūda.
Anot jo, didesnėse įmonėse darbuotojams nustatoma daugiau funkcijų siekiant paįvairinti jų darbą ir suteikiant galimybę tobulėti, užsiimti ne vien tiesioginiu darbu.
„Taip įmonėse atsirado mokytojų, efektyvumo didinimo projektų vadovų, naujų darbuotojų kuratorių ir kitokias funkcijas atliekančių žmonių“, – teigė T.Žibūda.