Premjero maršrutu

Vandens turizmas - perspektyvus verslas

Populiarėjant išvykoms laivais, pamario krašte atsiranda kliūčių, kurias sukuria atskirų žinybų nurodymai, ribojimai ir draudimai. Norint sėkmingai plėtoti kaimo ir vandens turizmą, būtinas visų žinybų bendras sutarimas ir tiksli informacija, kur eina turistiniai maršrutai, kur ir kaip ribojamas plaukimas vienoje ar kitoje vietoje. Tos problemos, pasibaigus turizmo sezonui, aptartos Šilutėje. Po teorinių svarstymų renginio dalyviai laivu plaukė nuo Uostadvario iki UAB ”Kintai” (vadinamojo karpyno) žiniasklaidos pagarsintuoju Premjero Algirdo Brazausko vasaros atostogų maršrutu.

Kairė nežino, ką daro dešinė?

Klausimai, susiję su draudimais plaukioti pamario vidaus vandenimis, daugėjant laivų, jachtų, vandens motociklų, vis aktualėja. Gamtosaugininkai turi savų motyvų, kad draudimais saugojami vertingiausi unikalūs žuvų neršto, paukščių perimviečių telkiniai. Turizmu užsiimantys verslininkai tikina nematą nieko blogo, kad numatytu maršrutu tomis vietomis praplauktų ir turistinių iškylų laivai ar jachtos. Šie ir kiti su vandens turizmu susiję klausimai buvo aptarti su Ministro Pirmininko patarėju Antanu Vapšiu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos skyriaus patarėju susisiekimo klausimais Pauliumi Girčiumi, Aplinkos ministerijos saugomų teritorijų tarnybos viršininke Rūta Baškyte, Šilutės meru Arvydu Jaku bei Susisiekimo, Aplinkos, Ūkio ministerijų ir Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos atstovais.

Šilutės mero nuomone, geriausiai situaciją rajone žino jo žmonės. Vandens turizmu be-siverčiantys šilutiškiai yra tos nuomonės, kad būtų ribojamas, jeigu to reikia, plaukimo greitis, numatyti konkretūs turistiniai maršrutai, bet kategoriškai nedraudžiama, kaip yra dabar, net perplaukti Krokų Lankos ežerą ar be specialaus leidimo plaukti Rusnės salos upėmis.

Paradoksali situacija - Nemuno deltos vandens telkiniuose, ypač Krokų Lankos ežere, laivais plaukti draudžiama, nes tai pau-kščių perimviečių, žuvų neršto karalija, tačiau niekas nedraudžia tame pačiame ežere ganytis žuvų jaunikliais mintantiems kormoranams. Jie per metus suryja tiek žuvų, kiek mariose jų sugauna žvejai verslininkai. Beje, apie vandens turizmą, rekreacinės žūklės galimybę ir numatomą draudimą plaukioti Minijos atkarpa prieš aplinkosaugos ministro įsakymą, dabar jau atšauktą, niekas nebuvo su žvejais net pasitaręs ar įspėjęs, lyg jų ir nebūtų.

Viena ministerija nesusikalba su kita

Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, daugėjančių laivų registracija rodo, kad vandens turizmas populiarėja. Kad pastatytų pramoginių laivų eismą ribojančius ženklus, Susisiekimo ministerija turi gauti atitinkamą informaciją iš Aplinkos ar kitų ministerijų. Daugelis Kuršių marių prieplaukų ar uostelių - neregistruoti. Jie - dalis vandens turizmo infrastruktūros. Ji turėtų būti vystoma kompleksiškai, pasitarus su vieno ar kito regiono, kuriame tai daroma, žmonėmis, suderinus įvairių ministerijų ir žinybų reikalavimus. Jeigu yra įrengtos prieplaukos, pastatyti ribojantys greitį ženklai, galima kalbėti ir apie saugią laivybą. Kol tai nepadaryta, susikalbėti sudėtinga.

Vandens trasa - Nemunas

Valstybinio turizmo departamento atstovas Gintautas Indriūnas prisiminė tuos laikus, kai nuo Nidos iki Kauno Nemunu keleivius vežiodavo “Raketa”. Siekiant atgaivinti pramoginę laivybą Nemunu, parengta “Nemuno vandens trasos išvystymo galimybių studija”. Dar daugiau, jau parengtas projektas ir gautas finansavimas. Projektas apima Nemuno atkarpą nuo Druskininkų iki Uostadvario. Tame ruože numatyta įrengti keturis uostus, aštuonias stacionariąsias ir aštuoniolika mobiliųjų prieplaukų. Projektas apimtų ir Nemuno deltą, dėl kurios anksčiau atskirą projektą buvo parengę šilutiškiai ir negavę finansavimo. Nors jie į tai žiūri gana skeptiškai. Projekto sąmatinė vertė -12 milijonų litų.

Konkretūs siūlymai

Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnai iki minėto pasitarimo išžvalgė dar vieną galimą vandens turizmo maršrutą nuo Minijos žiočių iki Klaipėdos, laivybai pritaikius Vilhelmo kanalą. Jis ties Lankupiais sujungia Klaipėdos uostą su Minija. Prie Drevernos yra atšaka į Kuršių marias. Dabar Klaipėdos prieigose skersai kanalo sukalti plieniniai įlaidai naudojami krantinių statybai. Už pertvaros - šliuzas su vartais. Toliau trečiosios miesto vandenvietės teritorija. Toje vietoje virš kanalo žemai eina komunikacijų trasa. Per kanalą nutiesti vienas geležinkelio ir du automobilių tiltai. Minėti įrenginiai riboja praplaukiančių kanalu laivų aukštį. Šliuzai Lankupiuose ir Drevernoje neveikia. Jie užnešti smėliu. Neaišku, kam jie priklauso, kas juos eksploatuoja. Kanalas laivybai, jį kiek pagilinus, tinkamas.

Alternatyvus ir pigesnis variantas - Kuršių marias sujungti su Vilhelmo kanalu per Juodupės upelį, esantį šalia Kairių poligono. Laivybai jį reikėtų pagilinti ir pažymėti vietą, kurioje upelį galima sujungti su Vilhelmo kanalu, iškasus neilgą atkarpėlę. Juodupė yra už penkių kilometrų į vakarus nuo Klaipėdos. Vandens lygio skirtumas su mariomis nežymus, šliuzai nereikalingi. Jį pritaikius laivybai, nebereikėtų spręsti tiltų per Vilhelmo kanalą bei trečiosios vandenvietės problemų.

Vidaus vandenų laivybos inspekcijos Klaipėdos skyriaus vadovas B. Bernotas pažymi, kad reikėtų atkreipti dėmesį į dvi problemas: valstybinės ir vietinės reikšmės vandens kelių sutvarkymą ir aplinkos apsaugą regioniniuose parkuose. Vystant vandens turizmą, dėl dažnai laivybai nepalankių orų Kuršių mariose, sujungus Nemuno žemupį su Dreverna ir Klaipėda, Vilhelmo kanalas įgytų svarbią reikšmę.

Ribojimai plaukti Minija - atšaukti

Aptarę vandens turizmo ir laivybos vystymo galimybes Šilutės savivaldybėje, renginio dalyviai iš Uostadvario plaukė Atmata ir Minija iki karpyno, tuo pačiu maršrutu, kuriuo Premjeras vyko atostogaudamas. Skirtingai nei tada, jokių draudimų plaukti Minija nebebuvo. Dėl draudimų daugybę priekaištų teko išklausyti Saugomų teritorijų tarnybos viršininkei R. Baškytei. Ši kantriai aiškino, kad ribojimai plaukioti Krokų Lankų ežere, kituose vandenyse - ne dabartinių valdininkų nuostata, o dar nuo sovietmečio galiojantis palikimas. Tačiau, kartu susirinkus įvairioms žinyboms ir aptarus, tuos draudimus galima sumažinti arba iš viso naikinti. Svarbu, kam atiduodama pirmenybė – saugomai teritorijai ar turizmui, kitokiam verslui.

Plaukdami upe, pasitarimo dalyviai apžiūrėjo Minijos kaimą ir jame statomą jachtklubą, kurio statyba finansuojama iš PHARE programos lėšų. Projekto koordinatorius Andrius Varnas tikino, kad vietoj dabar nugremžtos upės pakrantės iki lapkričio pirmosios čia turėtų būti įrengtas tarptautinius reikalavimus atitinkantis jachtklubas su pontonine prieplauka, dušo kabinomis buriuotojams.

Tolimiausias kelionės Minija taškas - UAB “Kintai” Povilų kaime, prie karpyno tvenkinių. Tvenkinių ir restorano savininkas Rimgaudas Višinskas atplaukusiems svečiams išsakė nemažai priekaištų dėl ribojimų ir draudimų plaukti Minija iki jo verslo - tvenkiniuose auginamų karpių.

Iškyla Šilutės rajono vidaus vandenimis įvairių žinybų valdininkams buvo puiki pažintis su aplinka, kur suderinus draudimus, ribojimus, su vietos žmonėmis galima vystyti ir turizmą , ir saugoti unikalią gamtą, kuri, beje, kaip visi sutiko, turi tarnauti žmonių labui.