MOKSLAS

Kiek metų gyvena mūsų vandenų žuvys

Kiekvienam meškeriotojui įdomu, kiek jo sugautai žuviai metų, ypač jei ji ne kokia nors smulkmė. Daugelis žvejų apskritai neįsivaizduoja, kiek metų žuvys gyvena, tad lengvai patiki kai kurių bulvarinių leidinių publikacijomis, kad kažkur užsienyje buvo pagauta šimtametė lydeka ar trijų šimtų metų šamas. Manoma, kad žuvys išvis nemiršta „sava mirtimi“, o būna suvalgomos plėšrūnų arba pagaunamos žvejų. Bandoma įpiršti nuomonę, kad jei žuviai leisi gyventi idealiomis sąlygomis, ji gali užaugti iki milžiniškų dydžių.

Pagal dydį ir amžius

Mokslinėje literatūroje nurodoma, iki kokio dydžio paprastai užauga įvairių žuvų rūšys ir kokio būna svorio. Strimelė, pavyzdžiui, gyvena 6-7 metus ir būna 15-20 cm (rekordas – 37,5 cm) ilgio bei 20-25 g svorio.

Žuvų karalienė lašiša užauga iki 40 kg, nors dažniausiai pagaunami dideli egzemplioriai yra 4-10 kg. Didžiosios lašišos esti iki pusantro metro ilgio. Gyvena 8-9 metus, 2-3 iš jų – upėse.

Lašišos giminaitis šlakys pasitaiko nuo 30 cm iki metro ilgio, svoris - iki 10-13 kg. Šlakys upėse gyvena 2-4 metus, po to išplaukia į jūrą ir ten gyvena dar 3-5 metus.

Margasis upėtakis gyvena iki 10-12 metų, gamtoje užauga iki 40 cm ir sveria kilogramą. Tvenkiniuose užauga iki metro ir pasiekia net 10-12 kg svorį.

Klaipėdiečių kultinė žuvis stinta gyvena Baltijoje iki 7-9 metų (dažniausiai sugaunama dvejų metų amžiaus) ir užauga iki 15-20 cm (išimtis – 30 cm), būna 25-40 (rekordas 75) gramų svorio.

Gėlųjų vandenų sanitarė lydeka teoriškai išgyvena iki 30 metų ir užauga iki 35-40 kg. Dažniausiai sugaunamos 30-60 cm ir 0,3-2,5 kg trejų-septynerių metų lydekos.

Unguriai siekia 1,2 metro ir užauga iki 3,5-4,0 kg. Dažniausiai pasitaiko 0,5-0,7 metro ilgio. Literatūroje aprašyti sugauti unguriai svėrė 12,7 kg. Ungurių lervutes Golfo srovė 2-3 metus neša iš Sargaso jūros Europos krantų link. Čia unguriai pasidalija: patinai lieka jūroje, o patelės įplaukia į upes ir ežerus. Patelės čia gyvena 4-9 metus, kasmet priaugdamos po 100-250 g. 4-6 metų patinai pasiekę 40 cm ilgį subręsta ir ima migruoti. Pavasarį ir rudenį unguriai patraukia atgal į Sargaso jūrą, per metus praplaukę per 7000 km, išneršia ir žūva.

Buvo sėkmingų bandymų užauginti ungurius nepratakiuose ežeruose. Taip Lavyso ežere įveisti patinai gyveno 35 metus, buvo 58 cm ilgio ir tik 275 g svorio. Patelės išgyvendavo po 30 metų, užaugdavo iki 1,2 metro ir 3,5-4,0 kg svorio.

Viena dažniausiai pagaunamų žuvų – kuoja gyvena iki 20 metų. Užauga iki 35-53 cm, svoris – 1-1,8 kg. Dažniausiai gaudomos 12-25 cm ilgio ir 100-500 g kuojos.

Šapalai gyvena trumpiau už kuojas, pasiekia 4-7 kg svorį ir 61 cm ilgį. Tradiciškai pagaunami šapalai būna 25-40 cm.

Upių plėšikai salačiai užauga iki 80 cm ir 12 kg svorio. Dažniausiai pagaunamos 25-60 cm ir 300-4000 g žuvys. Subręsta 4-5 metų, išgyvena 15 ir daugiau metų.

Karšis gyvena apie 15 metų, subręsta apie 5-uosius gyvenimo metus, kai užauga ir toliau tik storėja. Didžiausi karšiai būna 80 cm ilgio ir 6-7 kg svorio, o dažniausiai pagaunami 25-40 cm ir 0,3-1,5 kg.

Delikatesinė žuvis žiobris dažniausiai pagaunama 7-10 metų amžiaus, 24-30 cm ilgio. Jų svoris svyruoja nuo vieno iki trijų kilogramų. Maksimalus amžius iki 18 metų.

Gėlųjų vandenų galiūnas laukinis karpis sazanas gyvena iki 30 metų. Jų buvo pagaunama 20-45 kg svorio ir pusantro metro ilgio. Kultūrinė sazano forma – karpiai natūraliai neršia labai retai, dažniausiai inkubuojami specialiose žuvų peryklose. Karpiai auga greičiau, trivasariniai karpiai, užaugę iki 0,6-1,2 kg, jau išgaudomi ir realizuojami. Karpynuose pasitaiko 3-5 kg svorio egzempliorių.

Didžiausia Lietuvos žuvis šamas užauga iki penkių metrų ilgio ir pasiekia 300 kg svorį. Dažniausiai pasitaiko 50-60 cm ir pusantro dviejų kilogramų žuvys. Dešimties metų šamas jau sveria 6-8 kg ir būna metro ilgio. Maksimalus amžius nežinomas, spėjama 20-25 metai.

Vėgėlės užauga iki metro ilgio ir 24 kg svorio, nors dažniausiai pagaunama 30-50 cm ir 0,3-1,5 kg. Subręsta trejų metų, išgyvena 12-15 metų.

Gėlųjų vandenų chuliganai ešeriai gyvena 10-12 metų, didieji užauga iki 50 cm ir sveria net 2,5 kg. Dažniausiai sugaunami nuo cigaretės dydžio iki 28 cm, ir sveria 70-500 gramų.

Kuršių marių starkiai gyvena čia nuo seno. Didžiausi buvo pagauti 1,3 m ir 20 kg svorio. Dažniausiai pasitaiko 0,5-2,5 kg. Auga greitai, gyvena per 10 metų.

Baltijos plekšnė gyvena iki 30 metų, pasitaiko iki 85 cm ir septynių kilogramų svorio. Jos giminaitis otas būna metro ilgio ir 25 kg svorio. Dažniausiai tinklais sugaunama 5-12 kg svorio otų.

Dažna upių gyventoja trispyglė dyglė gyvena tik 2-4 metus, būna 4-10 cm ilgio.

Amžių nustatome patys

Norint nustatyti žuvies amžių, reikia išlupti kelis žvynus iš žuvies šono virš šoninės linijos. Nuplovus gleives ir nusausinus žvyną, jis dedamas tarp dviejų stiklų. Žuvies amžius nustatomas pagal žiedų skaičių, kaip skaičiuojamos medžių rievės. Per 5-15 kartų didinančią lupą gerai matomi šviesūs ir tamsūs žvynų žiedai. Šviesus žiedas – tai vasaros laikotarpis, kai žuvis gerai maitinosi ir greitai augo. Tamsus – žiemos metas, kai žuvis augo lėčiau. Suskaičiavus tamsius ir šviesius žiedus, galima apskaičiuoti, kiek vasarų ir žiemų žuvis gyveno.

Kai kurių žuvų žvynai labai smulkūs, tad rievių neįmanoma suskaičiuoti. Tuomet galima tirti žiaunų dangtelį, stuburo slankstelį, peleko spindulius. Šamų, starkių ir erškėtinių žuvų amžius nustatomas pagal krūtinės peleko skerspjūvį, o ešerinių žuvų ir vėgėlių amžių nustatome pagal žiaunų dangtelį.

Pirmasis, arba mailiaus žiedas, yra žvyno viduryje. Jis susidaro tuo metu, kai mailius, iki tol mitęs planktonu, pradeda maitintis bentosu. Neršto žiedai paprastai esti neryškiais kraštais ir skiriasi nuo augimo laikotarpio žiedų.

Tokiu būdu iš žuvies kaulų ir žvynų galima nustatyti ne tik jos amžių, bet ir jos „biografijos“ detales, gauti informacijos apie gyvenimo bei mitybos sąlygas.