Katastrofiškai mažėjant krovinių srautui, Klaipėdos uosto verslininkai teisėtais ir neteisėtais būdais bando išstumti konkurentus iš rinkos.
Išliks tik sumaniausi
Krovinių ekspeditoriams atėjo juodi laikai – uosto krova šiemet sumažėjo trečdaliu. Todėl ir taip didelė konkurencija tarp ekspeditorių įmonių dar paaštrėjo.
Klaipėdos uoste yra bemaž šimtas ekspeditorių kompanijų, kurios ne tik stengiasi privilioti naujų krovinių, bet ir atimti juos iš savo artimiausių konkurentų.
"Konkurencija tokia didelė, kad tik patys sumaniausi gali išlikti. Mažąsias įmones bandoma išstumti iš rinkos", – kalbėjo vienos ekspedijavimo įmonės specialistė.
Didžiosios krovos kompanijos proteguoja savo ekspeditorius, logistikos įmones. Dažnai siūlomas visas paslaugų paketas – vežimo, krovos, laivų agentavimo. Mažosios ekspedijavimo įmonės pretenduoti į jų krovinius neturi šansų.
"Be to, kad didžiosios kompanijos proteguoja savo antrines įmones, dar stengiamasi ir kitas tiesiog išstumti", – patvirtino Ekspeditorių asociacijos prezidentas Alfredas Nagys.
Specialisto nuomone, dirbti su viena kompanija paprasčiau, bet pelningiau bendradarbiauti su keliais ekspeditoriais. "Krovos bendrovės nesupranta ekspeditorių veiklos. Dažnai ekspeditorius ne tik perima jau esančius krovinius, bet atsiveda ir savo klientus, turi savo pažinčių ir ryšių. Jie papildo rinkodaros skyriaus darbą. Taip galima uždirbti daugiau pinigų", – įsitikinęs A.Nagys.
Jis prasitarė, jog kelios krovos kompanijos akivaizdžiai proteguoja savo ekspeditorių grupę, bet atskleisti jų pavadinimų nenorėjo.
"Achemos grupės" koncernui priklausančios krovinių ekspedijavimo įmonės "Euroga" komercijos direktorė Daiva Kunickienė tvirtino, jog natūralu, kad vyksta bendradarbiavimas tarp grupės įmonių, tačiau teikiant paslaugas visada pasitikrinama konkurencinė aplinka.
"Veikia laisva rinka. Kliento pasirinkimo teisė, ką rinktis, kai pateikiamos geresnės paslaugų teikimo sąlygos", – tvirtino D.Kunickienė.
Skundus rašo retai
Puse lūpų ekspeditoriai šnabždasi, kurie kroviniai jau pažadėti tam tikroms įmonėms. Kalbama, jog dominuojančios vieno ar kito produkto krovoje bendrovės klientams kelia sąlygas. Reikalaujama, kad naudotųsi būtent jų ekspeditorių paslaugomis, kitaip negaus tam tikrų paslaugų, krovimo kaina bus didesnė arba apskritai bus neaptarnauti.
Konkurencijos tarybos Pramonės ir transporto skyriaus vedėjas Algirdas Andriuškevičius mano, jog krovos kompanijos neturėtų proteguoti savo ekspeditorių įmonių, tačiau siūlyti savo antrinės įmonės paslaugas nėra uždrausta.
"Vis dėlto jei bendrovė – dominuojanti ir klientui kelia sąlygas būtinai samdytis vieną ar kitą ekspeditoriaus kompaniją, tai jau būtų neteisėti konkurencijos būdai. Kiekvienu atveju reikėtų spręsti pagal situaciją, atlikti tyrimą", – kalbėjo vedėjas.
Jis patvirtino, jog konkurencija tarp ekspeditorių labai didelė, tačiau skundų dėl nesąžiningos konkurencijos tarnyba negauna. "Tikriausiai įmonės pačios susitaria", – stebėjosi A.Andriuškevičius.
Pereina į taupymo režimą
Klaipėdoje yra per 80 įmonių, kurios užsiima krovinių ekspedijavimu ir panašia veikla. Daugelis jų yra ir laivų agentai, ir sandėliuoja krovinius, atlieka krovos darbus, teikia muitinės tarpininko paslaugas.
Ekspeditorių asociacijos prezidentas patvirtino, jog konkurencija tarp įmonių – labai didelė.
Paklaustas, ar bandant privilioti klientus taikoma kokių nors nuolaidų, Ekspeditorių asociacijos prezidentas A.Nagys stebėjosi: "Nežinau, kokias dar nuolaidas galima taikyti. Jau ir taip ekspeditorių įmonės trinasi pečiais, todėl kainos labai lanksčios".
"Jei siūlai aukštesnę pervežimo kainą, turi pralenkti kitus savo paslaugų kokybe, pasiūlyti papildomų paslaugų. Neužtenka krovinio nuvežti iš taško A į tašką B. Įmonės stengiasi sukurti krovinio pridėtinę vertę bei pasiūlyti ir kitas paslaugas – pakavimo, rūšiavimo", – pasakojo asociacijos prezidentas.
Nors konkurencija labai didelė, ekspeditorių įmonės retai bankrutuoja. Visų pirma, todėl, kad šioms bendrovėms nereikia didelių investicijų į savo veiklą. Pagrindinis ekspeditorių turtas – geri specialistai.
Didžioji dauguma įmonių turi iki dešimties darbuotojų. Vystyti ekspeditorių veiklą užtenka specialistų, paruošti darbo vietas, aprūpinti juos kompiuteriais, ryšio priemonėmis. Dėl šios priežasties Klaipėdoje ir skaičiuojama tiek daug krovinių ekspedijavimu užsiimančių įmonių.
"Atėjus krizei galima susispausti ir dirbti minimaliomis sąlygomis. Ekspeditoriai dažnai neturi turto, kreditoriai jų nespaudžia. Vežėjams, laivų savininkams, kurie negauna pajamų, yra sunkiau", – įžvelgia A.Nagys.
Jis mano, jog ateityje ekspeditorių kompanijos jungsis, bus didesnės. "Pagrindinės ekspeditorių įmonės sąnaudos – darbuotojų atlyginimai. Nors įmonėje dirba tik keli žmonės, vis tiek reikia turėti direktorių, buhalterę", – kalbėjo Ekspeditorių asociacijos prezidentas.
Nuo siuntėjo iki vežėjo
Klaipėdoje įsikūrusios ekspeditorių kompanijos konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su užsienio kompanijomis, kitų šalių uostais.
Pasaulinės kompanijos mūsų šalies ekspeditorius samdo kaip subrangovus. Gabenant stambiagabaričius krovinius, Lietuvos ekspeditoriams iškyla problemų, nes čia nėra reikiamos technikos. Ją reikia samdyti iš užsienio šalių, todėl tai kainuoja brangiau.
Logistikos bendrovės "Arijus" operacijų direktorius Vainius Kaunietis prieštaravo tai nuomonei, jog Lietuvos kompanijos sunkiai gali konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Anot V.Kauniečio, jo atstovaujama įmonė įgijusi didelę patirtį, todėl krovinių gabenimo paslaugas gali pasiūlyti kur kas palankesnėmis sąlygomis nei Vakarų vežėjai. Septyniolika metų veikiančios bendrovės ekspedijuojamų krovinių maršrutai nusidriekę į daugiau kaip 50 šalių visame pasaulyje.
Ekspeditoriai dirba su įvairiomis šalimis – pradedant ES narėmis ir baigiant Pietų Amerika ir Azija.
Daugiau krovinių eksportuojama nei jų įsivežama į šalį. Anot ekspeditorių, dėl sumažėjusio vartojimo ir ekonomikos sulėtėjimo importo prekių srautai smarkiai sumažėjo. Tonažo atžvilgiu per Klaipėdos uostą daugiausiai "ateina" naftos produktų ir trąšų.
Ekspeditoriai stengiasi pasiūlyti krovinio gabenimą nuo siuntėjo iki vežėjo. Logistikos grandinę apima sausumos, jūrų transportas. Į Lietuvą masiniai kroviniai atgabenami geležinkeliu, sandėliuojami ir vėliau iškeliauja laivais. Analogiška grandinė yra ir importuojamiems kroviniams.
Pastaruoju metu nukritus transportavimo automobiliais kainoms, kroviniai vis dažniau gabenami ir vilkikais.
Žvalgosi į Baltarusiją
Ekonominę krizę ekspeditoriai vertina palankiai. "Tai pasikeitimų laikas. Gabentojai iš naujo dėlioja logistines schemas. Ieškoma pigesnių variantų, mažinamos transportavimo sąnaudos. Atsiranda galimybė pritraukti krovinių į Baltijos šalis", – mano Ekspeditorių asociacijos prezidentas A.Nagys.
Jo manymu, bus pergalvoti ir rusiškų krovinių gabenimo maršrutai. Esą dabar Rusijos krovinių per Klaipėdos uostą beveik nekraunama.
"Nors Baltijos šalių uostai patrauklesni šių krovinių gabenimui, dėl tam tikrų politinių sumetimų renkamasi Rusijos uostus. Jų kainos konkurencingos, bet krovinių gabentojams dirbti ten – tikras galvos skausmas. Per Baltijos šalių uostus tai galima būtų sutvarkyti geriau", – tvirtino A.Nagys.
Didžiausią potencialą jis įžvelgė Baltarusijos rinkoje. Specialistų nuomone, ši šalis nemažai eksportuoja, o ateityje dar daugiau importuos. "Baltarusijoje daug pasenusių gamybos įrenginių. Bėgant laikui, jie bus atnaujinami, padidės prekių importas. Ši šalis – labai didelė. Tokį potencialą reikia išnaudoti. Bet tai reikia spręsti ir valstybiniu lygmeniu", – pastebėjo A.Nagys.
Anot jo, Baltarusijos nesutarimai su Rusija tik pasitarnaus stengiantis Lietuvos krovinių gabentojams įsitvirtinti šioje rinkoje.
Asociacija miršta?
Dar 1994 metais įkurta Ekspeditorių asociacija ėmėsi ginti savo narių interesus Mokesčių inspekcijoje, muitinės ir pasienio kontrolės tarnybose. Tuo metu dėl šių tarnybų kildavo daug nesusipratimų.
"Po Nepriklausomybės atkūrimo muitinėje ir pasienio kontrolės tarnybose vyravo visiškas chaosas. Tai trukdė mūsų verslui. Ekspeditoriai galėjo rašyti skundus ir kitus raštus asociacijos vardu ir dėl to nebijo pareigūnų neigiamo nusistatymo jų atžvilgiu", – prisiminė A.Nagys.
Asociacijai tuo metu priklausė per dvidešimt įmonių, o dabar – tik trys. Pasak A.Nagio, įstojus į ES valstybinių institucijų veikla buvo sureguliuota, o ekspeditoriams iškyla vis mažiau problemų. Todėl asociacija prarado savo aktualumą. Be to, įmonės taupo ir nenori mokėti nario mokesčio. "Išsilaikome tik iš šio mokesčio. Ekspeditorių asociacija priklauso Tarptautinei ekspeditorių asociacijų federacijai (FIATA). Už narystę taip pat turime mokėti", – aiškino A.Nagys.
Jis nenorėjo konkrečiai įvardyti mokesčio dydžio, bet, anot asociacijos prezidento, tai – nepigus malonumas.
Priklausyti tarptautinei organizacijai, pasak A.Nagio, yra net tik prestižo reikalas. "Būdamas narys gali naudotis tam tikrais dokumentais, kurie prilygsta bankiniams", – tvirtino A.Nagys.
Jis mano, jog asociacijos darbas turėtų patekti į kitą lygį. "Laikai – ne patys geriausi. Todėl planuojame jungtis su "LINEKA" – Lietuvos nacionaline ekspeditorių asociacija", – akcentavo A.Nagys.
Naujausi komentarai