Iš Marso zondų gautos nuotraukos verčia spėlioti mokslininkus, kokios jėgos formavo dabartinį Raudonosios planetos gruntą - vanduo ar ugnikalniai. O inžinieriai suka galvas, kaip pašalinti abiejų zondų (Spirit ir Opportunity) sutrikimus.
Kas formavo Marso gruntą
Netoli antrojo zondo matomos smėlio nedengiamos uolienos ir kraterio kraštas - į šiuos objektus po poros savaičių ketinama nukreipti marsaeigį Opportunity. Artimiausia uoliena, anot misijos mokslininkų vadovo Styveno Skvairo, primena sluoksniuotą pyragą. Tikimasi, kad Opportunity aparatūra padės nustatyti, ar ši uoliena yra nuosėdinė (vadinasi, vandens veikta), ar vulkaninė.
Kai kurie sluoksniai yra piršto storio, jų amžius gali siekti milijardus metų. Esama taip pat įkypai sluoksniuotų darinių, kurie galėjo susidaryti skirtingų ciklų metu veikiant skirtingiems procesams - iš pradžių vyrauja sedimentacija, vėliau erozija, po to vėl sedimentacija, aiškino S.Skvairas.
Harvardo universiteto mokslininkas Endrius Knolas sako, kad tokie sluoksniai galėjo susidaryti ankstyvuoju Marso laikotarpiu nusėdus iš ugnikalnio išspjautiems pelenams arba vėliau veikiant vandeniui ir vėjui.
Spėjamos Spirit gedimo priežastys
Tuo tarpu NASA inžinieriai mėgina nustatyti marsaeigio Spirit gedimą; spėjama, jog problema yra kompiuterinė. Iš pradžių puikiai veikęs marsaeigis po to nutilo, o vėliau atgijęs į Žemę siuntė tik silpnus signalus. Taigi inžinieriai turės dar gerai padirbėti, kad aparatą Spirit atgaivintų iki normalios būsenos.
Deja, antrajame zonde Opportunity aptiktas energijos nuotėkis. Kaip teigia misijos vadybininkas Džimas Eriksonas, energija senka iš vieno šildymo įrenginio, kuris pats be komandos iš Žemės įsijungia ir veikia per naktį.
Specialistai nemano, kad dėl sugedusio termostato marsaeigis perkaistų, bet nepageidaujamos pasekmės gali pasireikšti vėliau. Kad nepasikartotų Spirit likimas, su robotu Opportunity elgiamasi labai atsargiai.
Visų kitų aparato Opportunity sistemų būklė yra gera. Matyt, kiek vėliau marsaeigis galės pajudėti tyrimo objektų link lygumoje, vadinamoje Meridiani planum. Čia tikimasi rasti labai įdomių dalykų - pavyzdžiui, grunte esama daug geležies, hematitu vadinamo mineralo. Žemėje toks mineralas susidaro skysto vandens sąlygomis.
Fenomenalios nuotraukos
JAV robotas Opportunity, kuris rengiasi palikti savo platformą ir pradėti kelionę po Marsą, perdavė į Žemę pirmąsias spalvotas panoramines kelių akmenų Raudonosios planetos paviršiuje nuotraukas.
Mokslininkas Džimas Belas, atsakingas už panoraminės fotokameros darbą, pareiškė žurnalistams, jog kai kurios detalės, kurias galima pamatyti nuotraukose, iš tikrųjų fenomenalios.
Tyrėjai iš NASA itin domisi akmenimis, esančiais netoli marsaeigio nutūpimo vietos. Šie maždaug 10 centimetrų aukščio objektai sudaryti iš kelių sluoksnių mineralų, kurie yra vulkaninės kilmės arba susidarė iš dulkių ir vandens nuosėdų. Techninė įranga leidžia robotui ištirti šių akmenų kilmę ir perduoti būtinus duomenis į Žemę, pažymėjo Dž.Belas.
Mokslininkai tikisi, jog jau kitą savaitę šis marsaeigis galės pajudėti nuo tūpimo platformos ir savo šešiais ratais pirmą kartą atsistoti ant Raudonosios planetos paviršiaus.
Tuo pat metu NASA mokslininkai tebemėgina atgaivinti nutūpusį Marse sausio 3 dieną kitą automatinį zondą Spirit. Jo kompiuterinė sistema įstrigo prieš savaitę, ir jis liovėsi perduoti duomenis misijos vadovams. Spirit nusileido priešingoje nei Opportunity Marso pusėje.
Bus įamžintas žuvusių astronautų atminimas
JAV kosminių tyrimų agentūra NASA paskelbė nusprendusi abiejų Marso zondų Spirit ir Opportunity nusileidimo vietas pavadinti žuvusių astronautų erdvėlaivių vardais.
Sėkmingai nutūpusio roboto Opportunity vieta vadinsis Challenger. Vos pakilęs iš starto aikštelės šis erdvėlaivis su septynių astronautų įgula sprogo prieš 18 metų - 1986 metų sausio 28 dieną.
Opportunity - antrasis zondas, pasiekęs Marsą šiemet ir atsiuntęs įspūdingų, raiškių Marso paviršiaus nuotraukų. Jis turėtų veikti mažiausiai tris mėnesius, ieškoti vandens pėdsakų.
Kito, anksčiau Marsą pasiekusio, zondo dvynio Spirit nusileidimo vieta vadinsis Columbia. Šis erdvėlaivis sudegė grįždamas iš kelionės į Tarptautinę kosminę stotį 2003 metų vasario 1 dieną. Visi jame buvę astronautai žuvo.
DPA, Reuters, ELTA, Interfax, BNS
Naujausi komentarai