Raudonosios planetos mįslės


2004-01-30
Raudonosios planetos mįslės

Iš Marso zondų gautos nuotraukos verčia spėlioti mokslininkus, kokios jėgos formavo dabartinį Raudonosios planetos gruntą - vanduo ar ugnikalniai. O inžinieriai suka galvas, kaip pašalinti abiejų zondų (“Spirit” ir “Opportunity”) sutrikimus.

Kas formavo Marso gruntą

Netoli antrojo zondo matomos smėlio nedengiamos uolienos ir kraterio kraštas - į šiuos objektus po poros savaičių ketinama nukreipti marsaeigį “Opportunity”. Artimiausia uoliena, anot misijos mokslininkų vadovo Styveno Skvairo, primena sluoksniuotą pyragą. Tikimasi, kad “Opportunity” aparatūra padės nustatyti, ar ši uoliena yra nuosėdinė (vadinasi, vandens veikta), ar vulkaninė.

Kai kurie sluoksniai yra piršto storio, jų amžius gali siekti milijardus metų. Esama taip pat įkypai sluoksniuotų darinių, kurie galėjo susidaryti skirtingų ciklų metu veikiant skirtingiems procesams - iš pradžių vyrauja sedimentacija, vėliau erozija, po to vėl sedimentacija, aiškino S.Skvairas.

Harvardo universiteto mokslininkas Endrius Knolas sako, kad tokie sluoksniai galėjo susidaryti ankstyvuoju Marso laikotarpiu nusėdus iš ugnikalnio išspjautiems pelenams arba vėliau veikiant vandeniui ir vėjui.

Spėjamos “Spirit” gedimo priežastys

Tuo tarpu NASA inžinieriai mėgina nustatyti marsaeigio “Spirit” gedimą; spėjama, jog problema yra kompiuterinė. Iš pradžių puikiai veikęs marsaeigis po to nutilo, o vėliau atgijęs į Žemę siuntė tik silpnus signalus. Taigi inžinieriai turės dar gerai padirbėti, kad aparatą “Spirit” atgaivintų iki normalios būsenos.

Deja, antrajame zonde “Opportunity” aptiktas energijos nuotėkis. Kaip teigia misijos vadybininkas Džimas Eriksonas, energija senka iš vieno šildymo įrenginio, kuris pats be komandos iš Žemės įsijungia ir veikia per naktį.

Specialistai nemano, kad dėl sugedusio termostato marsaeigis perkaistų, bet nepageidaujamos pasekmės gali pasireikšti vėliau. Kad nepasikartotų “Spirit” likimas, su robotu “Opportunity” elgiamasi labai atsargiai.

Visų kitų aparato “Opportunity” sistemų būklė yra gera. Matyt, kiek vėliau marsaeigis galės pajudėti tyrimo objektų link lygumoje, vadinamoje “Meridiani planum”. Čia tikimasi rasti labai įdomių dalykų - pavyzdžiui, grunte esama daug geležies, hematitu vadinamo mineralo. Žemėje toks mineralas susidaro skysto vandens sąlygomis.

Fenomenalios nuotraukos

JAV robotas “Opportunity”, kuris rengiasi palikti savo platformą ir pradėti kelionę po Marsą, perdavė į Žemę pirmąsias spalvotas panoramines kelių akmenų Raudonosios planetos paviršiuje nuotraukas.

Mokslininkas Džimas Belas, atsakingas už panoraminės fotokameros darbą, pareiškė žurnalistams, jog “kai kurios detalės, kurias galima pamatyti nuotraukose, iš tikrųjų fenomenalios”.

Tyrėjai iš NASA itin domisi akmenimis, esančiais netoli marsaeigio nutūpimo vietos. Šie maždaug 10 centimetrų aukščio objektai sudaryti iš kelių sluoksnių mineralų, kurie yra vulkaninės kilmės arba susidarė iš dulkių ir vandens nuosėdų. Techninė įranga leidžia robotui ištirti šių akmenų kilmę ir perduoti būtinus duomenis į Žemę, pažymėjo Dž.Belas.

Mokslininkai tikisi, jog jau kitą savaitę šis marsaeigis galės pajudėti nuo tūpimo platformos ir savo šešiais ratais pirmą kartą atsistoti ant Raudonosios planetos paviršiaus.

Tuo pat metu NASA mokslininkai tebemėgina “atgaivinti” nutūpusį Marse sausio 3 dieną kitą automatinį zondą “Spirit”. Jo kompiuterinė sistema įstrigo prieš savaitę, ir jis liovėsi perduoti duomenis misijos vadovams. “Spirit” nusileido priešingoje nei “Opportunity” Marso pusėje.

Bus įamžintas žuvusių astronautų atminimas

JAV kosminių tyrimų agentūra NASA paskelbė nusprendusi abiejų Marso zondų “Spirit” ir “Opportunity” nusileidimo vietas pavadinti žuvusių astronautų erdvėlaivių vardais.

Sėkmingai nutūpusio roboto “Opportunity” vieta vadinsis “Challenger”. Vos pakilęs iš starto aikštelės šis erdvėlaivis su septynių astronautų įgula sprogo prieš 18 metų - 1986 metų sausio 28 dieną.

“Opportunity” - antrasis zondas, pasiekęs Marsą šiemet ir atsiuntęs įspūdingų, raiškių Marso paviršiaus nuotraukų. Jis turėtų veikti mažiausiai tris mėnesius, ieškoti vandens pėdsakų.

Kito, anksčiau Marsą pasiekusio, zondo dvynio “Spirit” nusileidimo vieta vadinsis “Columbia”. Šis erdvėlaivis sudegė grįždamas iš kelionės į Tarptautinę kosminę stotį 2003 metų vasario 1 dieną. Visi jame buvę astronautai žuvo.

DPA, Reuters, ELTA, Interfax, BNS